Doc. dr. R. Vosyliūtė / MF archyvas
Medicinos fakultete prasideda akademinių ir neakademinių darbuotojų edukacinių kompetencijų įsivertinimas, vykdomas apklausos formatu. Šią iniciatyvą vykdo MF Edukacinių kompetencijų skyrius, siekdamas pabrėžti svarbą identifikuoti tobulintinas sritis, užtikrinant aukštą mokymo(-si) kokybę ir efektyvų ugdymą. Apklausa skatina savirefleksiją ir ugdo atsakingą požiūrį į asmeninį tobulėjimą. Plačiau apie šią iniciatyvą kalbamės su MF Edukacinių kompetencijų skyriaus vadove doc. dr. Rūta Vosyliūte.
Rūta, kas yra edukacinių kompetencijų įsivertinimas ir kokias galimybes tai suteikia Fakulteto bendruomenei?
Pradėkime nuo to, kad 2024 m. spalio 4 d. Dekano įsakymu buvo patvirtintas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių ir neakademinių darbuotojų edukacinių kompetencijų užtikrinimo tvarkos aprašas. Jame paaiškinamos trys edukacinių kompetencijų sritys: pedagoginės (didaktinės), bendrosios ir vadybinės. Dokumente apibrėžta, kad kartą per metus darbuotojai turėtų įsivertinti savo kompetencijas struktūruoto įsivertinimo būdu.
Suprantama, žodis „įsivertinimas“ ar „apklausa“ dažną respondentą jau iš anksto nuteikia neigiamai. Visų kasdienių darbų sūkuryje rasti laiko užpildyti kokią nors apklausą yra itin sunku, nes tai nėra tiesioginė vykdomo darbo užduotis, tad dažnas pamatęs žodį „apklausa“ tokį laišką paprasčiausiai ignoruoja. Tačiau tikiuosi, kad šįkart kolegos atkreips dėmesį į apklausos naudą ir prasmę.
Tokia apklausa Fakultete bus vykdoma pirmą kartą. Tikimės kad gauti rezultatai padės ne tik nustatyti, kokių kompetencijų šiuo metu trūksta bendruomenei, bet ir atskleis stipriąsias puses, kompetencijas, kuriomis galėtume dalintis vieni su kitais. Remiantis rezultatais, bus organizuojami mokymai, skirti tiek akademiniams, tiek neakademiniams darbuotojams, pagal jų poreikius. Be to, apklausos duomenys bus naudingi išorinio vertinimo metu ir Universiteto ataskaitoms. Dalyviai galės išsisaugoti apklausos rezultatus asmeniniam naudojimui, pavyzdžiui, planuodami savo kompetencijų tobulinimą ar metiniuose pokalbiuose su vadovu.
Kodėl ši apklausa svarbi akademiniams darbuotojams?
Universitete, natūraliai, daugiausia dėmesio skiriama studentams: kokių žinių ir gebėjimų jiems reikia? Kaip juos suteikti? Tačiau dažnai kolegos klausia: „Kodėl niekas nesidomi mūsų įgūdžiais?“ Akademinėje ir neakademinėje veikloje nuolat susiduriame su pokyčiais – nuo technologijų naujovių iki studentų įvairovės ir naujų reikalavimų, tad be pedagoginių įgūdžių, svarbios ir tokios sritys kaip laiko planavimas, lyderystė, asmeninis efektyvumas, bendravimas su kolegomis. Ši apklausa padės išgryninti prioritetus ir nustatyti, kurias sritis norime stiprinti, kur save matome po dvejų metų, ir ką norime pasiekti.
Gal galite patikslinti, kokias sritis apima akademinių ir neakademinių darbuotojų edukacinės kompetencijos?
Dėstytojų kompetencijų tobulinimas nėra naujiena. Universiteto dokumentuose pabrėžiama, kad dėstytojo dalykinės ir metodinės kompetencijos yra studijų kokybės pagrindas. Tačiau dėstytojų veikla apima kur kas daugiau nei tik paskaitų skaitymą, studentų vertinimą ir pan. Jie yra ir kurso planuotojai, ir mentoriai, ir mokymosi pagalbos teikėjai, ir darbo grupės nariai ar net lyderiai.
Šioje apklausoje terminas „edukacinės kompetencijos“ atspindi visapusišką dėstytojo veiklą, apimančią tiek pedagoginius įgūdžius, tiek kompetencijas susijusias su tais įgūdžiais. Be to, dėstytojo veiklai svarbios ir asmeninės savybės bei bendrieji mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai. Apklausos klausimai apima daugiau nei tik pedagoginius įgūdžius, tačiau neliečia mokslinių tyrimų ar dalykinių kompetencijų.
Apklausoje kviečiami dalyvauti ir neakademiniai darbuotojai. Jiems nebus taikoma pedagoginių (didaktinių) kompetencijų dalis. Tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų susitelkti į tas sritis, kurios yra svarbiausios jo darbo specifikai.
Rūta, ar galite argumentuoti – kodėl visgi verta skirti laiko šiai apklausai?
Apklausa yra visiškai anoniminė – naudojami tik apibendrinti rezultatai Fakulteto mastu. Tai reiškia, kad atsakymai nebus siejami su konkrečiais darbuotojais, todėl dalyviai gali jaustis laisvai ir atvirai dalindamiesi savo nuomone. Taip pat, apklausos rezultatai nebus naudojami vertinimui ar atestacijai. Jie skirti tik savirefleksijai, planavimui ir Fakulteto tobulėjimo kryptims nustatyti.
Prisijungti prie apklausos yra paprasta – kiekvienas Fakulteto darbuotojas el. paštu gaus nuorodą į „Microsoft Forms“ platformoje esančią anoniminę apklausos formą. Viskas organizuota taip, kad dalyvavimas būtų kuo patogesnis.
Ši apklausa nėra vienkartinė. Planuojama ją vykdyti kasmet, o šių metų apklausa laikoma pilotine – siekiama nustatyti pagrindinius aspektus, kuriuos būtų galima tobulinti ateityje. Remiantis apklausos rezultatais bus išgrynintos silpniausios ir stipriausios edukacinių kompetencijų sritys ir, atsižvelgiant į tai, bus pasiūlomi mokymai darbuotojams šiose srityse.
Šioje apklausoje, gavus sutikimą, naudojamas „Clinician Educator Milestones” klausimynas. Šis klausimynas yra validuotas ir patobulintas pagal darbo grupės, sudarytos MF Dekano 2024 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 150000-DV-31, pasiūlymus ir pastabas.
Panašios apklausos yra vykdomos ir kitose institucijose bei universitetuose visame pasaulyje. Šio modelio privalumas – jis turi aprašytus kiekvienos kompetencijos standartus, kurie leidžia į(si)vertinti esamą kompetencijų lygį. Be to, į(si)vertinamas ir kompetencijos pageidaujamas lygis ateityje. Tai leidžia atlikti trūkumų (skirtumų) analizę.
Ši apklausa – vienas iš Fakulteto edukacinių kompetencijų skyriaus darbų. Kokios kitos skyriaus veiklos?
Edukacinių kompetencijų įsivertinimas (apklausa) ir mokymų organizavimas yra svarbios, bet ne vienintelės skyriaus veiklos. Skyrius taip pat koordinuoja Fakulteto darbuotojų edukacinių inciatyvų teikimą (žr. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto edukacinių iniciatyvų koordinavimo tvarkos aprašą), atlieka naujai įdarbinamų akademinių darbuotojų edukacinių kompetencijų vertinimą. Šiuo metu intensyviai ruošiama dėstytojams ir kitiems darbuotojams skirta virtuali erdvė, kurioje bus talpinamos skyriaus naujienos, informacija apie būsimus mokymus ir registracija į juos, teikiama metodinė pagalba kuriant mokymo(-si) turinį ir t.t. Ateityje planuojame organizuoti edukacinius renginius, kuriems pradžia jau buvo padaryta – pavyzdžiui, šiemet pavasarį Skyrius su Lietuvos šaulių sąjunga organizavo Taktinės medicinos mokymus Medicinos fakultete. Lapkričio 13–14 d. kartu su VU Filosofijos fakultetu organizavome renginį „Translyčių asmenų sveikatos priežiūros ir šeimos gyvenimo iššūkiai: socialiniai ir medicininiai aspektai“. Tikimės, kad renginių pagausės, ypač įvykdžius apklausą ir išgryninus prioritetines sritis.
Tad nuoširdžiai kviečiame Fakulteto bendruomenę aktyviai dalyvauti apklausoje ir jungtis į Skyriaus organizuojamas veiklas.
.
Norintiems plačiau pasidomėti Medicinos edukologijos tema, doc. dr. Rūta Vosyliūtė ir Edukacinių kompetencijų skyriaus darbuotojos parengė literatūros ir priimtų nutarimų sąrašą, kuriuo kviečia pasidomėti:
- ACGME / ACCME / AAMC / AACOM (2022). The Clinician Educator Milestone Project. Clinician Educator Milestones. Accreditation Council for Graduate Medical Education, Accreditation Council for Continuing Medical Education, Association of American Medical Colleges, American Association of Colleges of Osteopathic Medicine. https://www.acgme.org/globalassets/pdfs/milestones/standalone/2022/clinicianeducatormilestones.pdf; https://www.acgme.org/milestones/resources/clinician-educator-milestones/.
- Academy of Medical Educators (2021). Professional Standards for medical, dental and veterinary educators, 4th ed. Cardiff: Academy of Medical Educators.
- Harden, R.M., & Crosby, J. (2000). AMEE Guide No 20: The good teacher is more than a lecturer - the twelve roles of the teacher. Medical Teacher, 22(4), 334–347.
- Hordijk, R., Hendrickx, K., Lanting, K., MacFarlane, A., Muntinga, M., & Suurmond, J. (2019). Defining a framework for medical teachers’ competencies to teach ethnic and cultural diversity: Results of a European Delphi study. Medical Teacher, 41(1), 68–74.
- Giesler, M., Lammerding-Köppel, M., & Griewatz, J. (2022). Development of a diagnostic instrument for the assessment of teaching competencies in medicine (FKM_L): First results of the test statistical verification. GMS Journal for Medical Education, 39(5): Doc53.
- Görlitz, A., Ebert, T., Bauer, D., Grasl, M., Hofer, M., Lammerding-Köppel, M., & Fabry, G. (2015). Core Competencies for Medical Teachers (KLM) – A Position Paper of the GMA Committee on Personal and Organizational Development in Teaching. GMS Zeitschrift für Medizinische Ausbildung, 32(2): Doc23.
- Kassis, K., Wallihan, R., Hurtubise, L., Goode, S., Chase, M., & Mahan, J.D. (2017). Milestone-based tool for learner evaluation of faculty clinical teaching. MedEdPORTAL, 13:10626.
- Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-936 „Dėl Aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairių patvirtinimo“, TAR, 2020-06-19, Nr. 13518 (suvestinė redakcija nuo 2023-10-20).
- Moreira, M., Arcas, B. R., Sánchez, T. G., García, R. B., Melero, M. R., Cunha, N. B., Viana, M. A., & Almeida, M. (2023). Teachers' pedagogical competences in higher education: A systematic literature review. Journal of University Teaching & Learning Practice, 20(1), 90–123.
- Royal Australasian College of Surgeons (RACS). Self-Assessment Form.
- Sidhu, N., Allen, K., Civil, N., Gough, K., Hennessy, M., Johnstone, C., Taylor, J., & Wong, M. (2022). Educator Competency Framework. Australian and New Zealand College of Anaesthetists, Faculty of Pain Medicine.
- Sidhu, N.S., Allen, K.J., Civil, N., Johnstone, C.S.H., Wong, M., Taylor, J.A., Gough, K., & Hennessy, M. (2023). Competency domains of educators in medical, nursing, and health sciences education: An integrative review. Medical Teacher, 45(2), 219–228.
- Srinivasan, M., Li, S.-T., Meyers, F.J., Pratt, D.D., Collins, J.B., Braddock, C., Skeff, K.M., West, D.C., Henderson, M., Hales, R.E., & Hilty, D.M. (2011). "Teaching as a Competency": competencies for medical educators. Academic Medicine, 86(10), 1211–1220.
- Wulf, K.L., Hurtubise, L., Brod, H., & Binkley, P.F. (2018). The CARE Inventory: a self-reflective, behavior-based instrument to guide professional development and mentorship of academic faculty. MedEdPORTAL, 14:10763.