2024 m. apgintos disertacijos
Dr. Sigitas Čėsna
Dr. Sigitas Čėsna / MF archyvas
Dr. Andrius Žučenka
Dr. Andrius Žučenka / MF archyvasDr. Edita Poluziorovienė
Dr. Edita Poluziorovienė / MF archyvasAlfa-1 antitripsino deficitas (AATD) yra autosominis genetinis sutrikimas, susijęs su lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Jo gamybą lemia SERPINA1 genas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbūs SERPINA1 genotipo ir jo ryšio su švokštimo fenotipais tyrimai. Todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti alfa-1 antitripsino genotipų ir SERPINA1 geno polimorfizmų dažnį ALSPAC populiacinėje vaikų ilgalaikio stebėjimo ir specializuotoje PresWeezAging LT kohortose bei įvertinti švokštimo sindromo ryšį su sergamumu bronchų astma bei lėtine obstrukcine plaučių liga.
Nustatėme, kad AAT genotipų variantai yra susiję su tam tikro švokštimo fenotipo išsivystymo rizika ir gali lemti švokštimo sindromo evoliuciją į bronchų astmą paauglystėje.
Buvo analizuojami Pi*Z ir Pi*S genotipai ir Pi*Z genotipo dažnis švokščiančių vaikų grupėje (44,8 %) buvo gerokai didesnis nei kontrolinėje grupėje (20,27 %). Taip pat pastebėta, kad kontrolinėje grupėje buvo daugiau Pi*S variantų, susijusių su kitomis patologijomis.
Be to, rezultatai parodė, kad Pi*S ir Pi*Z alelių pasiskirstymas švokščiančių vaikų grupėje buvo artimas šių alelių dažniui LOPL sergančių suaugusiųjų grupėje.
Ateityje atliekant tyrimus reikėtų sutelkti dėmesį į vaikų grupių ir jų genetinių variantų stebėseną, kad būtų galima kurti prevencines strategijas ir ankstyvosios intervencijos metodus. Tai galėtų reikšmingai pagerinti SERPINA1 geno mutacijas turinčių vaikų kvėpavimo takų sveikatą ir užtikrinti sveiką senėjimą pagal PSO prioritetus.
Dr. Givi Lengvenis
Dr. Givi Lengvenis / MF archyvas
Dr. Violeta Gulbinienė
Dr. Violeta Gulbinienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Vaisiaus vandenų imunologinių žymenų analizė, numatant vaisiaus uždegiminio atsako sindromą ir neišnešioto naujagimio baigtis“
Šioje disertacijoje tiriama neinvaziniu būdu paimtų vaisiaus vandenų imunologinių žymenų reikšmė numatant vaisiaus uždegiminio atsako sindromą (VUAS) ir nepalankias neišnešiotų naujagimių baigtis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atliktas perspektyvusis kohortinis tyrimas. Į tyrimą įtrauktos nėščios moterys, kurioms iki 34 nėštumo savaitės įvyko priešlaikinis neišnešioto vaisiaus dangalų plyšimas, ir jų naujagimiai po gimimo. Vaisiaus vandenų mėginiai buvo paimti neinvazyviai per makštį ir ištirtos imunologinių žymenų koncentracijos. Tyrimo metu nustatyta, kad žymenys TNF-α, MMP-8, IL-6, IL-10, IL-17, DEFA3 ir suPAR yra patikimi VUAS prognoziniai rodmenys, o TNF-α turi didžiausią prognozinę vertę. Padidėjęs šių žymenų kiekis buvo susijęs su padidėjusia sunkių naujagimio baigčių rizika, o sumažėjęs EGF kiekis - su sunkiomis kvėpavimo problemomis ir kitomis neigiamomis naujagimių baigtimis. Šie rezultatai patvirtina perspektyvų, neinvazinį diagnostikos metodą ankstyvai VUAS diagnostikai ir neišnešiotų naujagimių nepalankių baigčių rizikos vertinimui, suteikiantį galimybę pagerinti perinatalinę priežiūrą ir naujagimių gydymo rezultatus.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Diana Ramašauskaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Rokas Račkauskas
Dr. Rokas Račkauskas / Santaros klinikų archyvas
Apginta disertacija „Chemoterapijos įtaka pooperacinei kepenų regeneracijai“
Kolorektinis vėžys yra trečia pagal pagal dažnumą onkologinė liga lemianti pacientų mirtingumą. Dėl pagerėjusios diagnostikos ir prevencinių programų pacientų 5-metų išgyvenamumas stipriai išaugo ir siekia 90%. Metastatinė kepenų liga stipriai pablogina pacientų gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Deja, apie 15-20% pacientų diagnozės nustatymo metu jau turi kepenų metastazes, o apie 20-50% pacientų gydymo eigoje jos išsivystys. Atsiradus moderniai kepenų chirurginei technikai ir derinant su chemoterapija, pacientų, sergančių IV stadijos kolorektiniu vėžiu su kepenų metastazėmis, 5-metų išgyvenamumas padidėjo iki 50%. Pagrindinis kepenų rezekcinę apimtį ribojantis faktorius yra pooperacinis kepenų tūris, dėl ko gali išsivystyti kepenų nepakankamumas, padidinantis pooperacinį mirtingumą iki 80%.
Šioje daktaro disertacijoje analizuojama kolorektinio vėžio gydymo rezultatai palyginant pacientų, kuriems atliekama kepenų rezekcinė operacija, pooperacines išeitis atsižvelgiant į chemoterapinį gydymą ir prognozuojamą likutinį kepenų tūrį; įvertinant kepenų regeneracinių markerių dinamiką serume ir ekspresiją histologiniuose vaizduose; įvertinant kepenų funkciją pooperaciniu period; įvertinant kepenų regeneracinių žymenų įtaką kepenų pooperacinei regeneracijai; įvertinant kepenų metastazių artimuosius ir atokiuosius rezultatus Vilniaus Universitetinės Ligoninės Santaros Klinikose (VULSK) gydytiems pacientams.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Kęstutis Strupas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Monika Misevičė
Dr. Monika Misevičė / MF archyvas
Dr. Aleksandr Grinčuk
Dr. Aleksandr Grinčuk / MF archyvas
Apginta disertacija „Sudėtingų stipinkaulio distalinio galo lūžių (AO2R3 C tipo) operacinio gydymo funkciniai ir rentgenologiniai rezultatai, priešoperaciniam planavimui panaudojant 3D spausdintus modelius. Atsitiktinių imčių prospektyvinis tyrimas“
Remiantis epidemiologiniais tyrimais stipinkaulio distalinio galo lūžiai sudaro apie 15-20 % visų suaugusiųjų lūžių, iš jų apie 50 % yra sąnariniai lūžiai, iš kurių apie 25% pagal OA/OTA klasifikaciją sudaro C tipo lūžiai. Iki šiol priešoperaciniam planavimui gydant lūžius dažniausiai vertinamos rentgenogramos ir kompiuterinės tomografijos vaizdai. Pastaraisiais metais atsirado naujas metodas – priešoperaciniam planavimui pradėti spausdinti 3D modeliai. Šio biomedicininio tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti pacientų, operuotų dėl sudėtingų stipinkaulio distalinio galo lūžių 2R3 C tipo pagal AO/OTA klasifikaciją, klinikinius ir rentgenologinius rezultatus bei komplikacijų dažnį priešoperaciniam planavimui naudojant 3D spausdintus modelius. Šio darbo uždaviniai: ekspertų išorinio ir vidinio sutariamumų palyginimas vertinant stipinkaulio distalinio galo C tipo lūžių rentgenogramas ir kompiuterinės tomografijos vaizdus su arba be 3D spausdintų modelių ir įvertinti ir palyginti operuotų pacientų dėl sudėtingų stipinkaulio distalinio galo C tipo lūžių klinikinius ir rentgenologinius rezultatus bei komplikacijų dažnį taikant arba netaikant priešoperaciniam planavimui 3D spausdintus modelius. Šis tyrimas rodo, kad 3D spausdinti modeliai pagerina ekspertų išorinį ir vidinį sutariamumą vertinant lūžių morfologiją, klasifikaciją bei palengvina priešoperacinį planavimą. Panaudojus priešoperaciniam planavimui 3D spausdintus modelius gydant stipinkaulio distalinio galo C tipo lūžius sumažėja operuotų tiriamųjų komplikacijų dažnis.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Valentinas Uvarovas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Daiva Gražulytė
Dr. Daiva Gražulytė / MF archyvas
Apginta disertacija „Perioperacinių rizikos veiksnių ir psichosocialinių veiksnių įtaka ligonių po širdies operacijų gyvenimo kokybei bei ilgalaikio patiriamo streso reakcijoms“
Širdies operacija yra didelį stresą kelianti gyvenimo situacija, galinti sukelti ilgalaikes potrauminio streso reakcijas, paveikti gyvenimo kokybę (GK), pažintines funkcijas, bloginti psichologinę savijautą. Mūsų darbo tikslas buvo nustatyti perioperacinių rizikos veiksnių ir psichosocialinių veiksnių įtaką širdies operaciją patyrusių pacientų gyvenimo kokybei bei ilgalaikio streso reakcijoms. Tyrimo metu nustatėme, kad pacientų GK per 5 metų laikotarpį po širdies operacijos pagerėjo. Be to, pacientai, kurių visi GK rodikliai prieš operaciją buvo mažesni, patyrė didesnį pagerėjimą. Moteriškoji lytis, aukštasis išsilavinimas bei aritmija prieš operaciją turėjo neigiamą įtaką GK pokyčiams 5 metų laikotarpiu. Priešingai – vyresnis tiriamųjų amžius bei didesnė operacinė rizika GK pokyčiams įtakos neturėjo. Nustatytas nedidelis streso reakcijų paplitimas tirtų kardiochirurginių pacientų populiacijoje: tik 1,9 % pacientų atitiko tikėtino su širdies operacija susijusio PTSS, o 3,3 % pacientų – tikėtino kompleksinio PTSS (KPTSS) diagnostinius kriterijus praėjus 5 metams po operacijos. Moteriškoji lytis, didesnė operacinė rizika pagal EuroSCORE bei žemesni GK rodikliai nustatyti kaip PTSS ar KPTSS rizikos veiksniai. Praėjus 5 metams po kardiochirurginės operacijos, pacientams, turintiems PTSS ar KPTSS, nustatyta prastesnė GK.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Jūratė Šipylaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija– S 006).
Dr. Gediminas Platkevičius
Dr. Gediminas Platkevičius / Santaros klinikų archyvas
Apginta disertacija „Šlapimo pūslės vėžio diagnostikos rezultatų palyginimas audinių virpesinės spektroskopijos, citologijos ir histologijos metodais“
Šių dienų literatūroje daug dėmesio skiriama onkologinių ligų neinvaziniam diagnozavimui. Virpesinės spektroskopijos metodai pasižymi galimybe atskirti medžiagas pagal jų molekulinius skirtumus, šių medžiagų (ar audinių) nepažeidžiant. Šiame tyrime buvo naudoti du virpesinės spektroskopijos metodai šlapimo pūslės vėžio ir nevėžinio audinio diferencijavimui ex vivo sąlygomis – paviršiaus sustiprinta Ramano sklaidos spektroskopija (SERS, angl. surface-enhanced Raman scattering spectroscopy) ir šviesolaidinė pažeistojo visiškojo vidaus atspindžio Infraraudonoji spektroskopija (angl. fiber-based attenuated total reflection infrared spectroscopy). Pirmuoju metodu (SERS) buvo tiriami šlapimo pūslės vėžinio ir nevėžinio audinio preparatai, jų tarpląstelinio skysčio preparatai, taip pat šlapimo pūslės nuoplovos pacientų, sergančių ir nesergančių šlapimo pūslės vėžiu. Antruoju metodu (IR spektroskopija) – tiriami vėžinio ir nevėžinio audinio preparatai. Nustatyti pagrindiniai spektriniai skirtumai ex vivo sąlygomis, leidžiantys atskirti nevėžinius ir vėžinius audinius, tarpląstelinio skysčio SERS spektruose, šlapimo pūslės audinio IR spektruose. Taip pat nustatyti spektrinių juostų skirtumai tiriant sveikų ir sergančių šlapimo pūslės vėžiu pacientų šlapimo pūslės nuoplovas.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Arūnas Želvys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Ernestas Viršilas
Dr. Ernestas Viršilas / MF archyvas
Apginta disertacija „Labai mažo gimimo svorio naujagimių, kuriems taikomas pagalbinis kvėpavimas, dinaminių plaučių funkcijos pokyčių įvertinimas elektrinio impedanso tomografijos būdu“
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) paliečia daugumą neišnešiotų naujagimių, gimstančių anksčiau nei 32 savaitės. KSS gydymui dažnai pasitelkiamos invazinės ir neinvazinės kvėpuojamosios terapijos rūšys, siekiant sumažinti su šiuo sindromu susijusį sergamumą bei mirtingumą. Elektrinio impedanso tomografija yra neinvazyvus, jonizuojančios spinduliuotės neturintis plaučių funkcijos monitoravimo įrankis, galintis suteikti informacijos apie kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančių vaikų plaučių būklę bei terapijos efektyvumą. Šiame tyrime buvo tirti ir vertinti invazinės ir neinvazinės kvėpuojamųjų terapijų skirtumai tarpusavyje, lyginami neinvazinės kvėpuojamosios terapijos porūšiai bei slaugos manipuliacijų ir procedūrų įtaka plaučių funkcijai. Nustatyti skirtumai tarp invazinės (dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV)) bei neinvazinės (CPAP, DTNK) terapijų, galintys paaiškinti didesnį plaučių pažeidimo dažnį DPV gaunantiems pacientams. Taip pat nustatyta, jog esminių skirtumų, tarp dviejų populiariausių neinvazyvaus kvėpuojamųjų terapijų porūšių (DTNK ir CPAP) nėra. Papildomai rasta, jog paciento išguldymo padėtys gali būti naudingos tik atrinktiems pacientams. Taip pat nustatyta, jog atvirų endotrachėjinio siurbimo sistemų naudojamas neišnešiotumo sukelto KSS gydyme turėtų būti vengtinas dėl reikšmingos neigiamos įtakos plaučių funkcijai po siurbimo.
Moksliniai vadovai: prof. habil. dr. Arūnas Valiulis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2019-10-01 iki 2023-03-29; doc. dr. Arūnas Liubšys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2023-03-30 iki 2023-09-30. Moksliniai konsultantai: doc. dr. Arūnas Liubšys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2019-10-01 iki 2023-03-29; prof. habil. dr. Arūnas Valiulis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001), nuo 2023-03-30 iki 2023-09-30.
Dr. Greta Radauskaitė
Dr. Greta Radauskaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Invazinių prieširdžių virpėjimo gydymo metodų (chirurginio Mini Maze bei perkateterinės krioabliacijos) rezultatai ir jų palyginimas“
Šiame tyrime vertinti ir lyginti tarpusavyje dviejų invazinių prieširdžių virpėjimo gydymo metodų – chirurginio Mini Maze ir perkateterinės krioabliacijos- rezultatai. Tyrime vertintas abiejų gydymo gydymo metodų efektyvumas, išlaikant sinusinį ritmą, praėjus 1, 2, 4 metams po atliktos intervencijos, o po Mini Maze operacijos ir praėjus 10 metų po gydymo. Taip pat lygintas Mini Maze operacijos ir perkateterinės krioabliacijos procedūros saugumas, vertinant komplikacijų dažnį. Įvertinti anatominiai kairio prieširdžio rodikliai bei jų kitimas po abiejų intervencinių procedūrų, tirtas jų ir rezultatų ryšys. Šiame tyrime tyrėme pacientų simptomų pokyčius po taikyto invazinio gydymo, lyginome rezultatus prieš procedūrą ir po jos. Gauti rezultatai unikalūs, nes nėra literatūros duomenų apie perkateterinio bei chirurginio gydymo rezultatų palyginimą tarpusavyje, taip pat nėra ilgalaikių dešimt metų siekiančių rezultatų vertinant gydymo efektyvumą.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Audrius Aidietis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – doc. dr. Gediminas Račkauskas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Inga Kisielienė
Dr. Inga Kisielienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Vaikų atopinio dermatito endogeninių ir egzogeninių veiksnių bei ligos įtakos gyvenimo kokybei ir elgesio sunkumams vertinimas“
Darbo tikslas buvo išanalizuoti egzogeninių ir endogeninių veiksnių ryšį su vaikų atopiniu dermatitu (AD), įvertinti ligos poveikį paciento ir jo šeimos gyvenimo kokybei, ištirti ligos įtaką pacientų elgesio sunkumams ir išanalizuoti kortikofobijos reiškinį tarp AD sergančių vaikų tėvų. Gauti rezultatai patvirtino, kad AD sergančių pacientų šeimose dažniau pasitaikė alergija maistui ir rinokonjunktyvitas, AD pacientų odą labiau veikia išoriniai veiksniai. Iš tirtų vidinių veiksnių nustatyta, kad kortizolio koncentracija serume buvo mažesnė, o bendrasis IgE buvo didesnis AD grupėje, palyginti su kontroline sveikų vaikų grupe, o bendrojo IgE ir eozinofilų skaičiaus rodmenys yra susiję su AD sunkumu. AD daro vidutinį neigiamą poveikį sergančių vaikų ir jų šeimų gyvenimo kokybei, ir tiesiogiai priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Vaikų sergančių AD (nuo 6 iki 18 metų) elgesio sunkumų skalių rodikliai aukštesni, palyginti su sveikų vaikų, o sunkaus laipsnio AD sergantys vaikai patiria daugiau miego sutrikimų ir intensyvesnį niežulį. Taip pat nustatyta, kad AD sergančių vaikų tėvai turi vidutinę kortikofobijos riziką. Ji yra susijusi su pačia ligos diagnoze, bet nėra susijusi su respondentų išsilavinimu, lytimi, AD sunkumo laipsniu, ankstesniu steroidų vartojimu ir dalyvavimu specialiose mokymo programose arba paskaitose. Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje apie elgesio sunkumus, kuriuos patiria AD sergantys vaikai, taip pat, vertingos įžvalgos iš laboratorinių tyrimų rezultatų apie AD ryšį su kitomis organizmo sistemomis.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Andreas Wollenberg (Augsburgo universitetinės ligoninės Dermatologijos ir alergijos skyrius, Augsburgas, Vokietija; Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto Dermatologijos ir alergijos skyrius, Miunchenas, Vokietija; Liubeko universiteto Kompleksinis uždegimų medicinos centras, Liubekas, Vokietija).
Dr. Živilė Sabonytė-Balšaitienė
Dr. Živilė Sabonytė-Balšaitienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Nėščiųjų išangės ligų rizikos veiksniai ir profilaktika“
Hemorojus - viena labiausiai paplitusių išangės ligų, itin dažnai pasireiškianti nėštumo ir laikotarpiu po gimdymo. Literatūroje aprašomi keli nepriklausomi nėščiųjų hemorojaus rizikos veiksniai, kurių vienas geriausiai žinomų ir modifikuojamų yra vidurių užkietėjimas. Atliktas tyrimas yra pirmasis perspektyvusis atsitiktinės atrankos nėščiųjų tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mitybos, fizinio aktyvumo ir tuštinimosi rekomendacijų, mažinančių vidurių užkietėjimą, saugumą ir efektyvumą hemorojaus profilaktikai nėštumo metu ir po gimdymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad mitybos, fizinio aktyvumo ir tuštinimosi higienos
rekomendacijos yra efektyvios (nustatyta 2,5 karto mažesnė tikimybė sirgti hemorojumi po gimdymo) ir saugios nėščiosioms (nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių, vertinant persileidimo, priešlaikinio gimdymo dažnį ir naujagimio patologiją). Vidutinis naujagimio svoris ≥ 3380 g ir kiaušinių vartojimas kelis kartus per savaitę didina riziką sirgti hemorojumi po gimdymo. Vidutinis naujagimio svoris ≥ 3380 g, motinos KMI iki nėštumo ≥ 21,48 yra nepriklausomi išangės patologijos rizikos veiksniai. Hemorojus po gimdymo rečiau diagnozuojamas sportuojančioms ir fiziškai pakankamai aktyvioms nėščiosioms. Išangės ligos neturi įtakos naujagimio sveikatai. Pastarąjį dešimtmetį vyko reikšmingi nėščiųjų socialinių, fizinio aktyvumo, akušerinių, žalingų įpročių ir mitybos veiksnių pokyčiai.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Gražina Stanislava Drąsutienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001) Mokslinis konsultantas – prof. dr. Tomas Poškus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Marius Snicorius
Dr. Marius Snicorius / MF archyvas
Apginta disertacija „Pacientų sergančių inkstų akmenlige gydymo optimizavimas remiantis šlapimo nuosėdų spektroskopinės analizės metodu, laboratoriniais kraujo ir šlapimo tyrimais, radiologiniais vizualiniais duomenimis“
Ši disertacija skirta pacientų sergančių šlapimo takų akmenlige ištyrimo ir gydymo rezultatų pagerinimui. Akmenligės gydymo ir profilaktikos pagrindas- akmens sudėties tikslus žinojimas. Dabartinių urologinių endoskopinių akmenų šalinimo operacijų metu dažniausiai yra pasirenkama konkremento skaldymo lazeriu iki smulkių dulkių taktika, todėl tampa nepatogu specialia endoskopine kilpa ar krepšeliu šalinti fragmentus ir juos siųsti ištyrimui. Išauga operacijų kaina, prailgėja operacijos atlikimo laikas. Šiai problemai spręsti pasiūlytas šiuolaikiškas šlapimo nuosėdų greitas ir tikslus ištyrimo spektroskopinis metodas: FTIR-ATR. Šio metodo efektyvumas ir nauda įrodyti atliktame biomedicininiame tyrime. Šiame tyrime taip pat analizuoti kito akmenligės gydymo būdo: ekstrakorporinės litotripsijos efektyvumą lemiantys veiksniai ir kaip pagerinti pacientų atranką šiai procedūrai. Atlikus išsamią surinktų duomenų analizę pavyko įrodyti, jog ypač svarbūs veiksniai ekstrakorporinės litotripsijos efektyvumui yra: akmens dydis, tūris, tankis, o pats svarbiausias yra procedūros metu tenkančios smūginių bangų dozės ir akmens tūrio santykis. Šių faktorių įvertinimas iki procedūros, jų panaudojimas gydymo geram rezultatui prognozuoti ir pasiekti yra įrodomas šioje disertacijoje.
Dr. Jūratė Zupkauskienė
Dr. Jūratė Zupkauskienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Individualiai parinktų fizinių treniruočių savarankiško tęsimo naudojant išmaniuosius prietaisus arba vien įprastas rekomendacijas efektyvumo palyginimas asmenims su padidėjusia kardiometaboline rizika“
Šiame tyrime palygintas ir įvertintas veiksmingumas padidėjusios kardiometabolinės rizikos asmenims dviejų fizinio aktyvumo priežiūros modelių: įprasto – kai po tiesiogiai medicinos personalo prižiūrimų aerobinių fizinių treniruočių vėliau suteikiamos tik fizinio aktyvumo rekomendacijos, ir šiame tyrime sukurto kombinuoto fizinio aktyvumo priežiūros modelio – kai po ambulatorinėmis sąlygomis atliktų aerobinių fizinių treniruočių teikiamos ne tik fizinio aktyvumo rekomendacijos, bet ir papildomai taikoma nuotolinė savarankiškų aerobinių fizinių treniruočių priežiūra naudojantis išmaniosiomis priemonėmis. Tyrime įvertinti pagrindinių kardiometabolinių rodiklių, kraujagyslinių žymenų, kardiorespiracinio fizinio pajėgumo, anketinių duomenų pokyčiai dinamikoje. Gauti rezultatai yra vieni iš pirmųjų šioje srityje, ženkliai prisidedantys gerinant padidėjusią kardiometabolinę riziką turinčių asmenų fizinio aktyvumo priežiūrą ir taip mažinant jų kardiovaskulinę riziką.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Justina Račaitė
Dr. Justina Račaitė / MF archyvas
Apginta disertacija „Tėvų emigracijos įtaka Lietuvoje likusių jų vaikų sveikatai“
Daktaro disertacijoje aptariamos tėvų emigracijos sąsajos su Lietuvoje likusių jų vaikų sveikata, analizuojama demografinių, socialinių ir ekonominių veiksnių įtaka vaikų fizinei ir psichikos sveikatai bei vertinami pagrindiniai skirtumai tarp pačių vaikų ir jų tėvų ar globėjų pateiktos informacijos. Disertacijoje galima susipažinti su atliktų sisteminių mokslinės literatūros analizių metodika ir jų rezultatais, kurie ne tik parodė tam tikras tėvų emigracijos sąsajas su vaiko fizine ir psichikos sveikata, bet ir išryškino tyrimų šia tematika trūkumą Lietuvoje ir Europos regione. Disertacijoje pateikta Lietuvoje atlikto skerspjūvio tyrimo metodika ir jo rezultatai, kuriais remiantis nustatyta, kad, pačių emigrantų vaikų teigimu, jų fizinė ir psichikos sveikata buvo prastesnė, lyginant su bendraamžiais, kurių tėvai nebuvo emigravę. Reikšmingos įtakos prastesnei vaikų fizinei ir psichikos sveikatai turėjo ne tik tėvų emigracija, bet ir moteriška vaiko lytis, kaimiška gyvenamoji vieta, turimos problemos, susijusios su mokykla, o turimi darbai ar pareigos namuose, praktikuojamas hobis ar sporto šaka mažino elgesio ir emocinių problemų atsiradimo riziką. Be to, tyrimo duomenimis, patys vaikai savo psichikos sveikatą buvo linkę vertinti gerokai prasčiau nei jų tėvai ar globėjai. Disertacijoje pateikiamos rekomendacijos, kokios priemonės galėtų padėti sumažinti tėvų emigracijos daromą žalą vaikų sveikatai.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Genė Šurkienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004). Mokslinė konsultantė – prof. dr. Sigita Lesinskienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Paulius Tušas
Dr. Paulius Tušas / Asm. archyvas
Apginta disertacija „Takių hidraulinių kalcio silikatinių dantų šaknų kanalų užpildų fiziko-cheminių ir biologinių savybių analizė“
Skrandžio vėžys išlieka vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje, o chirurginis naviko pašalinimas kartu su ar be perioperacinės chemoterapijos vienintelis visiško pasveikimo leidžiantis tikėtis gydymo metodas. Deja, operacijos dėl skrandžio vėžio išlieka itin sudėtingos ir susijusios su dažnomis pooperacinėmis komplikacijomis ar net mirtimis. Todėl siekiant pagerinti pacientų sergančių skrandžio vėžiu gydymo rezultatus reikalingos gydymo inovacijos.
Pradiniame šio projekto etape buvo tiriama daugiakryptė priešoperacinė reabilitacija kaip novatoriška kompleksinio gydymo dalis pacientams, kuriems planuojama atlikti radikalią operaciją dėl skrandžio vėžio. Tyrimo rezultatai įrodė, kad individualizuota, daugiakryptė, namų sąlygomis vykdoma priešoperacinė reabilitacija gali daugiau nei 50 % sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį.
Antroje projekto dalyje buvo gilintasi į neoadjuvantinės chemoterapijos poveikį limfmazgių metastazių regresijai bei siekta nustatyti optimalų operacijos laiką po neoadjuvantinio gydymo. Klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad histologinė limfmazgių metastazių regresija koreliuoja su geresniu pacientų, sergančių lokaliai pažengusiu skrandžio vėžiu, išgyvenamumu. Trumpas ( ne ilgesnis nei 30 dienų) intervalas tarp chemoterapijos ir operacijos buvo susijęs su didesniu reikšmingo patologinio atsako dažniu ir tokiu pat operacijos saugumu.
Trečiojoje tyrimų dalyje vertinta operacijos dėl skrandžio vėžio įtaka žarnų mikrobiotai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad skrandžio rezekcija sukelia žarnų mikrobiotos “oralizaciją”, o pooperacinis lokalus uždegimas žarnyne yra susijęs su pacientus varginančiais gastrointestiniais simptomais.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Vytautė Pečiulienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija –M 002). Mokslinė konsultantė – dr. Josette Camilleri, B.Ch.D., M.Phil., Ph.D., FICD, FADM., FIMMM, FHEA (Birmingamo universitetas, Jungtinė Karalystė, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija – M 002).
Dr. Tomas Januškevičius
Dr. Tomas Januškevičius / MF archyvas
Apginta disertacija „Agresyvios eigos prostatos vėžio nustatymas taikant skysčių biopsiją“
Prostatos vėžys (PV) yra antras pagal dažnumą vyrų vėžys. Genetinių mutacijų analizė leidžia identifikuoti specifinius genetinius pokyčius, kurie padeda prognozuoti PV klinikinę eigą. Pakitimai gali būti analizuojami pasitelkiant organizmo skysčius: kraujo plazmą, šlapimą ir kt. Toks tyrimas, dar vadinamas skysčių biopsija, yra mažai invazyvus, tausojantis pacientą. Disertacijos tikslas – ištirti DNR pažaidų atsako (DPA) kelio genų (ATM, BRCA1, BRCA2, CHEK2 ir NBN) mutacijų dažnį kraujo ir / ar šlapimo mėginiuose bei įvertinti šių mutacijų įtaką klinikinei ligos eigai pažengusio ir lokalaus PV imtyse. Minėtos DPA kelio genų mutacijos prospektyviai įvertintos pažengusio PV tyrimo grupės (n = 149) leukocitų ir šlapimo DNR bei lokalaus PV tyrimo grupės (n = 139) leukocitų DNR. Sergančiųjų pažengusiu ir lokaliu PV leukocituose nustatytas aukštas DPA kelio genų (ATM, BRCA1, BRCA2, CHEK2) mutacijų dažnis – 14,8 % ir 16,8 %, atitinkamai, bei pažengusio PV šlapimo mėginiuose ATM, BRCA1, BRCA2, CHEK2 ir NBN mutacijų dažnis siekia 16,6 %. Esant DPA kelio genų mutacijoms, pažengusio PV grupėje stebėta agresyvi ligos eiga – gauti reikšmingi skirtumai (vertinant prastesnį atsaką į gydymą ir blogesnius išgyvenamumo rodiklius) lyginant su pacientais, neturinčiais šių genų mutacijų. Nors statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tyrimas rodo, kad esant tirtoms genų mutacijoms rizika susirgti lokaliu PV yra 3 kartus didesnė nei neturint šių genų mutacijų, be to, liga yra agresyvesnė, vertinant klinikinius, radiologinius ir histopatologinius duomenis.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Feliksas Jankevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Edvin Ostapenko
Dr. Edvin Ostapenko / MF archyvas
Apginta disertacija „Vienmomentė prepektoralinė krūtų rekonstrukcija implantais pacientams, sergantiems krūties vėžiu“
Šio tyrimo tikslas – pateikti mokslu pagrįstus įrodymus dėl prepektoralinės KRI onkologinio saugumo; įvertinti kombinuoto gydymo rezultatus bei gyvenimo kokybę ir optimizuoti SAK-TM chirurginius metodus po vienmomentės prepektoralinės KRI pacientams, sergantiems KV. Disertacija sudaryta iš įvado, literatūros apžvalgos, tyrimo metodų, rezultatų, jų išvadų, literatūros sąrašo, santraukos, bei autoriaus publikacijų sąrašo. Disertacijos rezultatai patvirtina tezę, kad taikomi chirurginiai gydymo metodai neturėjo įtakos onkologiniams rezultatams po vienmomentės prepektoralinės KRI. Atliekant vienmomentę prepektoralinę KRI pacientams, sergantiems KV ir turintiems A–B krūtinę, kuriai būdinga 0–I laipsnio ptozė, rekomenduotinas IMR chirurginio gydymo metodas. Apverstos T chirurginio gydymo metodas yra taikytinas KV sergantiems pacientams, turintiems C–D dydžio krūtinę, kuriai būdinga II–III laipsnio ptozė. Disertacijoje pristatyti rezultatai pademonstravo, kad RTPM grupės pacientai dažniau patyrė implanto praradimą ir kapsulinę kontraktūrą, palyginti su pacientais, kuriems spindulinis gydymas nebuvo taikytas, nepriklausomai nuo chirurginio gydymo metodo po vienmomentės prepektoralinės KRI.
Mokslinis konsultantas: prof. dr. Tomas Poškus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Trečiokienė / MF archyvasDr. Povilas Budrys
Dr. Povilas Budrys / MF archyvas
Apginta disertacija „Difuzinės širdies vainikinių arterijų ligos perkateterinis gydymas pasitelkiant intrakraujagyslinį ultragarsinį tyrimą“
Vainikinių arterijų difuziniai susiaurėjimai – tai sudėtingi pažeidimai, kurių gydymas išlieka iššūkiu ir šių dienų kardiologijoje. Vien tik medikamentinio gydymo dažnai nepakanka siekiant panaikinti krūtinės anginos simptomus, o perkateterinis gydymas dažnai susijęs su suboptimaliu funkciniu rezultatu bei dažnesniais su gydyta kraujagysle susijusiais nepageidaujamais įvykiais. Todėl ilgiems vainikinių arterijų pažeidimams gydyti dažnai pasirenkama aorto-koronarinių jungčių suformavimo operacija, nors trūksta įrodymų, kurie pagrįstų šios strategijos pranašumą. Perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) metu naudojamos papildomos priemonės, tokios kaip frakcijinis tėkmės rezervas (FFR) ir intravaskulinis ultragarsinis tyrimas (IVUS) leidžia optimizuoti intervencijas, taip dažnu atveju pagerinant jų rezultatus ir sumažinant nepageidaujamų įvykių riziką atokiuoju laikotarpiu. Tačiau optimali PKI optimizacijos strategija iki šiol lieka neaiški, kadangi trūksta tyrimų, kuriuose tarpusavyje būtų palygintos šios dvi PKI optimizacijos priemonės. Šio tyrimo metu pirmą kartą įvertinti ilgų vainikinių arterijų pažeidimų PKI, atliktų IVUS kontrolėje, poprocedūriniai ir atokieji funkciniai rezultatai. Taip pat, pirmą kartą tarpusavyje palygintos dvi skirtingos PKI optimizacijos strategijos (IVUS ir FFR) gydant ilgus vainikinių arterijų pažeidimus. Nustatyta, kad IVUS optimizacijos grupėje liekamosios miokardo išemijos atvejų iš karto po PKI ir atokiuoju laikotarpiu buvo reikšmingai mažiau nei FFR optimizacijos grupėje. Taip pat IVUS grupėje stebėta tendencija retesniems nepageidaujamiems įvykiams, lyginant su FFR optimizacijos grupe. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus pateiktos rekomendacijos klinikinei praktikai.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Giedrius Davidavičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Eglė Čiburienė
Dr. Eglė Čiburienė / MF archyvas
„Kardioonkologijos tarnybos įdiegimo, kardiotoksinės miokardo pažaidos ankstyvos diagnostikos, gretutinių būklių ir medikamentinio kardioprotekcinio gydymo tyrimas“
Didėjantis sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje ir aktyvus jų gydymas nulemia dažnesnį širdies ir kraujagyslių komplikacijų atsiradimą. Intensyvėjant priešvėžiniam gydymui pastebėta, kad jis dažnai tampa rimtų ŠK sistemos komplikacijų priežastimi, bloginančia onkologinių pacientų išgyvenamumą. ŠKL yra nereta pasveikusių nuo vėžio pacientų mirties priežastis. Disertacija susideda iš trijų dalių. Atliktame klinikiniame tyrime „Kardioonkologijos tarnybos įdiegimas Lietuvoje: priešvėžinio gydymo sukelto kardiotoksinio pažeidimo prognozavimas, prevencija, stebėsena ir gydymas“ išsiaiškinome, kad vėžiu sergantys pacientai kardiologui dažniausiai nukreipiami jau pradėjus kardiotoksinį vėžio gydymą dėl gydymo komplikacijų, o ne prieš vėžio gydymą kardiotoksinio pažeidimo rizikai įvertinti. Dažniau kardiologui nukreipiami ne labai didelės ir didelės kardiotoksinio pažeidimo rizikos pacientai, kuriems ši konsultacija būtų ypač naudinga, siekiant sumažinti jų širdies pažaidos riziką, optimizuojant esamos širdies ligos gydymą ir koreguojant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Antrajame tyrime „Kardioonkologinių pacientų geležies trūkumo ir anemijos paplitimas bei įtaka išgyvenamumui“ nustatėme, kad geležies stoka yra paplitusi tarp kardioonkologinių pacientų ir blogina jų išgyvenamumą. Trečiajame tyrime „Ivabradino įtaka kardiotoksinės chemoterapijos indukuotos ankstyvosios miokardo pažaidos išsivystymui: kontroliuojamas atsitiktinių imčių tyrimas“ įrodėme, kad ivabradinas gali apsaugoti antraciklinais gydomus pacientus, kurių ŠSD > 75 k./min., nuo ankstyvo kardiotoksinio pažeidimo.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Sigita Aidietienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinė konsultantė – prof. dr. Jelena Čelutkienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Indrė Stankevičienė
Dr. Indrė Stankevičienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Burnos sausumo būklės: epidemiologiniai ir klinikiniai rodikliai bei sąsajos su genetiniais, elgsenos ir streso veiksniais“
Disertacija parengta keturių publikuotų mokslinių straipsnių ir trijų parengtų rankraščių pagrindu. Disertacijos tikslas – ištirti burnos sausumo būklių epidemiologinius ir klinikinius rodiklius, individo elgsenos ir streso veiksnius bei išsiaiškinti jų sąsajas su seilių alfa amilazę koduojančio geno kopijų skaičiaus variacijomis. Pirmame straipsnyje nagrinėjami burnos sausumo būklių epidemiologiniai rodikliai, įvertintas gydytojo odontologo potencialus vaidmuo įtariant Sjogreno sindromo atvejus. Sekančiuose straipsniuose ir rankraščiuose lyginami sergančiųjų burnos sausumu klinikiniai požymiai bei juos lemiantys elgsenos ir streso veiksniai. Paskutiniuosiuose straipsnyje ir rankraštyje nagrinėti seilių alfa amilazę koduojančio geno kopijų skaičiaus ryšiai su burnos sausumo būklėmis ir joms būdingais klinikiniais reiškiniais.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Alina Pūrienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, odontologija – M 002); Mokslinė konsultantė – dr. Diana Mieliauskaitė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Gintarė Bieliauskienė
Prof. dr. Diana Zakarkaitė ir dr. Gintarė Bieliauskienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Trimatės echokardiografijos vertė triburio vožtuvo funkcinio nesandarumo gydymo rezultatams prognozuoti“
Triburis vožtuvas (TV) yra sudėtinga erdvinė struktūra, kurios vaizdinimui dvimatė echokardiografija yra nepakankama. Trimatė echokardiografija leidžia detaliau įvertinti TV geometriją, matmenis, TV nesandarumo patofiziologinius mechanizmus, prietaisų laidų padėtį ir jų įtaką TV nesandarumui. Tyrimo tikslas – panaudojant trimatę echokardiografiją, aprašyti TV geometriją, kai vožtuvas gerai užsiveria, kai atsiranda įvairaus laipsnio jo nesandarumas, ir nusakyti kokie vožtuvo geometrijos pokyčiai prognozuoja gerą TV nesandarumo korekcijos rezultatą. Tyrimas atliktas perspektyviąja stebėsenos metodika Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose. Atlikta TV trimačių echokardiografinių vaizdų analizė, naudojant 4D Auto TVQ Tricuspid Valve Quantification programinę įrangą. Tirti pacientai, turintys normalų TV bei įvairaus laipsnio funkcinį TV nesandarumą; taip pat pacientai, kuriems atlikta chirurginė ar perkateterinė TV korekcija. Nustatyta, jog dvimačiai TV matmenys yra mažesni už trimačius. Vyrams trimačiai TV žiedo matmenys yra didesni nei moterims. Darbe pateiktos sveikų asmenų TV žiedo bei burių tempimo parametrų vertės. Taip pat nustatytos ribinės trimačių TV parametrų vertės, kurios gali padėti atskirti vidutinio ir didelio laipsnio TV nesandarumą. Darbe nagrinėta, kaip TV chirurginė korekcija pakeičia vožtuvo geometriją. Paaiškėjo, jog chirurginė TV korekcija reikšmingai sumažina žiedo matmenis, tuo tarpu TV tempimo parametrai išlieka mažai pakitę.
Mokslinė vadovė: prof. dr. Diana Zakarkaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Kęstutis Ručinskas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Dr. Jūratė Lekstutienė
Dr. Jūratė Lekstutienė / MF archyvas
Apginta disertacija „Asmens sutikimo dalyvauti biobanko veikloje ir biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimo etiniai ir teisiniai ypatumai Lietuvoje“
Disertacijoje analizuojami asmens sutikimo dalyvauti biobanko veikloje (toliau – sutikimas) ir biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimo (toliau – sveikatos informacijos grąžinimas) modeliai, atskleidžiami etiniai ir teisiniai sutikimo ir svarbios informacijos grąžinimo ypatumai Lietuvoje. Sutikimo ir svarbios informacijos grąžinimo modeliai analizuojami pasitelkiant tarptautines mokslinių tyrimų etikos gaires, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, skirtingų šalių teisinį ir etinį reglamentavimą, biobankų ir naujos kartos sekoskaitos technologijų naudojimo praktikas. Teorinė analizė papildyta kokybiniu (interviu su ekspertais) ir kiekybiniu (visuomenės apklausa) tyrimais.
Teorinė analizė atskleidė, kad vyraujančios probleminės sutikimo sritys yra: plačiai apibrėžtas ateities mokslinių tyrimų pobūdis (problemiškumą sustiprina ir nevienodas mokslinių tyrimų sričių/tikslų platumo interpretavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų etikos gairėse ir Bendrajame duomenų apsaugos reglamente), renkamų sveikatos duomenų įvairovė, neterminuotas ėminių ir duomenų naudojimas (ir po biobanko dalyvio mirties), mokslinių tyrimų vykdymas užsienyje, komercinių mokslinių tyrimų atlikimas ir biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimas. Vyraujanti probleminė biobanko dalyvio sveikatai svarbios informacijos grąžinimo sritis – platus radinių, kurie gali paaiškėti vykdant biobanko veiklą, spektras. Bendri šio darbo rezultatai parodė, kad Lietuvos ekspertų ir Lietuvos gyventojų sutikimo modelių vertinimas yra palankus plėtoti plataus sutikimo modelį lyginant jį su dinaminiu sutikimu. Darbo rezultatai taip pat atskleidė, kad Lietuvos ekspertai laiko tikslinga grąžinti kliniškai reikšmingą sveikatos informaciją, paaiškėjusią vykdant biobanko veiklą, biobanko dalyviui, o Lietuvos gyventojai norėtų žinoti daugiau nei tik kliniškai reikšmingą sveikatos informaciją, paaiškėjusią vykdant biobanko veiklą. Mokslinio darbo rezultatai sudaro prielaidas kryptingam sutikimo ir sveikatos informacijos grąžinimo modelių gerinimui, informacijos apie biobankų veiklą viešinimui.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Eugenijus Gefenas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, visuomenės sveikata – M 004). Mokslinė konsultantė – doc. dr. Rūta Žiliukaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija –S 005).
Dr. Augustinas Baušys
Dr. Augustinas Baušys / MF archyvas
Apginta disertacija „Personalizuotos priešoperacinės reabilitacijos reikšmė pacientų sergančių skrandžio vėžiu gydyme“
Skrandžio vėžys išlieka vienas dažniausių onkologinių susirgimų pasaulyje, o chirurginis naviko pašalinimas kartu su ar be perioperacinės chemoterapijos vienintelis visiško pasveikimo leidžiantis tikėtis gydymo metodas. Deja, operacijos dėl skrandžio vėžio išlieka itin sudėtingos ir susijusios su dažnomis pooperacinėmis komplikacijomis ar net mirtimis. Todėl siekiant pagerinti pacientų sergančių skrandžio vėžiu gydymo rezultatus reikalingos gydymo inovacijos.
Pradiniame šio projekto etape buvo tiriama daugiakryptė priešoperacinė reabilitacija kaip novatoriška kompleksinio gydymo dalis pacientams, kuriems planuojama atlikti radikalią operaciją dėl skrandžio vėžio. Tyrimo rezultatai įrodė, kad individualizuota, daugiakryptė, namų sąlygomis vykdoma priešoperacinė reabilitacija gali daugiau nei 50 % sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį.
Antroje projekto dalyje buvo gilintasi į neoadjuvantinės chemoterapijos poveikį limfmazgių metastazių regresijai bei siekta nustatyti optimalų operacijos laiką po neoadjuvantinio gydymo. Klinikinių tyrimų rezultatai parodė, kad histologinė limfmazgių metastazių regresija koreliuoja su geresniu pacientų, sergančių lokaliai pažengusiu skrandžio vėžiu, išgyvenamumu. Trumpas ( ne ilgesnis nei 30 dienų) intervalas tarp chemoterapijos ir operacijos buvo susijęs su didesniu reikšmingo patologinio atsako dažniu ir tokiu pat operacijos saugumu.
Trečiojoje tyrimų dalyje vertinta operacijos dėl skrandžio vėžio įtaka žarnų mikrobiotai. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad skrandžio rezekcija sukelia žarnų mikrobiotos “oralizaciją”, o pooperacinis lokalus uždegimas žarnyne yra susijęs su pacientus varginančiais gastrointestiniais simptomais.
Mokslinis vadovas: prof. habil. dr. Kęstutis Strupas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina –M 001).
2023 m. apgintos disertacijos
Dr. Aleksandra Ekkert
Dr. Aleksandra Ekkert su moksliniu vadovu prof. dr. Daliumi Jatužiu / MF archyvo nuotr.
Apginta disertacija „Priekinės ir užpakalinės cirkuliacijos insultų ankstyvųjų ir atokiųjų išeičių skirtumai po reperfuzinio gydymo“
20% išeminių insultų įvyksta užpakalinės kraujotakos arba vertebrobaziliniame baseine. Užpakalinės kraujotakos anatominiai ir hemodinaminiai ypatumai skiriasi nuo priekinės, o šio baseino insultai dažnai pasireiškia subtiliais, netipiniais požymiais. Vertebrobazinio baseino insultai yra sunkiau atpažįstami, sergantieji vėliau kreipiasi į ligoninę, jiems rečiau ir vėliau taikomas reperfuzinis gydymas.
Ankstesniuose reperfuzinio gydymo efektyvumo tyrimuose užpakalinės kraujotakos insultams nebuvo skiriama pakankamai daug dėmesio: jie buvo arba ekskliuduojami iš tyrimų, arba nebuvo išskiriami į atskirą pogrupį. Šiuolaikinės reperfuzinio gydymo rekomendacijos yra sudarytos, naudojant miego arterijos baseino insultų prototipą. Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tyrimų apie vertebrobazilinių insultų išeitis, tačiau jų rezultatai yra prieštaringi, o duomenų konkrečioms rekomendacijoms nepakanka.
Disertacijoje nagrinėti užpakalinės kraujotakos insultų reperfuzinio gydymo ypatumai: atrankos kriterijai, išeitys ir komplikacijos. Reperfuzinio gydymo rezultatai lyginti su miego arterijos baseino insultų rezultatais.
Darbo rezultatai parodė, kad vertebrobazilinio baseino insultu sergantiesiems būdingos geresnės funkcinės išeitys po 3 mėnesių ir geresnės funkcinės išeitys bei mažesnis mirštamumas po 12 mėnesių. Išeičių skirtumai, kurie nebuvo reikšmingi po 3 mėnesių, išryškėjo po 12 mėnesių.
Mokslinis vadovas: prof. dr. Dalius Jatužis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001). Mokslinis konsultantas – prof. dr. Gintaras Ferdinandas Kaubrys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).