Istorija
2013 m. patvirtinta penkerių metų Skubios medicinos rezidentūros studijų programa ir pradėtas priėmimas į šias studijas. Pirmieji diplomuoti specialistai, baigę studijas 2018 m., prisideda prie gydytojų rezidentų studijų proceso.
2015 m. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose įkurtas Skubiosios medicinos centras. Bendradarbiaujant su LR krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministerijomis, įrengtos dvi simuliatorių klasės, kurios naudojamos skubios medicinos pagalbos teikimo, gaivinimo, katastrofų medicinos, masinių nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo mokymams.
2018 m. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo įsteigtas Skubios medicinos centras, kuris kartu su kitais padaliniais sudaro 2018 m. kovo mėn. Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto sudėtyje įsteigtos Skubios medicinos klinikos bazę.
Skubios medicinos klinikos bazės: VUL Santaros klinikos Skubios medicinos centras, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centras, VUL SK Vaikų ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrius; Prehospitalinės skubios pagalbos, ekstremalių situacijų valdymo ir karo medicinos centras. Pastarasis padalinys yra labai svarbus šiandien, esant padidinto terorizmo grėsmei ir sudėtingai geopolitinei situacijai.
Klinikoje studijuoja 33 gydytojai rezidentai ir rengiami doktorantai.
Kas dveji metai klinikose rengiama tarptautinė konferencija „Meeting on Acute Cardiac Care and Emergency Medicine“, 2018 m. vyko šeštoji konferencija. 2020-ųjų metų rugsėjo 11 d. bus rengiama 7-oji „Meeting on Acute Cardiac Care and Emergency Medicine“, konferencija.
Kiekvienais metais rengiamos Respublikinės- „Intensyvios kardiologijos ir Skubios medicinos“ konferencijos, skirtos naujausias diagnostikos ir gydymo gaires šioje srityje.
Skubios medicinos klinikoje parengtos sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo programos:
• Pirminis suaugusio ir vaiko gaivinimas. Automatinė išorinė defibriliacija.
• Specializuotas suaugusio ir vaiko gaivinimas.
• Skubioji medicina.
• Ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos.
• Skubios ultragarsinės diagnostikos protokolai kritinių būklių metu.
• Medicininis pacientų rūšiavimas priėmimo – skubios pagalbos skyriuose (TRIAGE).
• Ūminių kraujavimų valdymas klinikininėje praktikoje.
• Medicininė pagalba, esant karo veiksmams, terorizmo aktams ir masinėms nelaimėms.
Skubios medicinos klinikai vadovauja prof. P. Šerpytis.
Tyrimų kryptys
1. Ūmus koronariniai sindromai
1.1. Greita ūminių koronarinių sindromų diagnostika priėmimo skyriuje, naudojant miokardo pažeidimo ir streso žymenis;
2. Kalio ir natrio koncentracijų miokarde vertė staigių mirčių diagnostikoje, diferencijuojant ūminį koronarinį nepakankamumą bei ūminį toksinį etilo alkoholio poveikį;
3. Daugybinę traumą patyrusių pacientų ankstyva diagnostika ir gydymas skubiosios pagalbos skyriuje, poveikis pacientų išgyvenamumui;
4. Skubios medicinos pagalbos tiekėjų komandų darbo efektyvumo vertinimas naudojant simuliacija grįstą mokymo metodą ūmių kardiologinių būklių atveju;
5. Skubios medicinos pagalbos pacientams kokybės ir prieinamumo gerinimas;
6. Ekstrokorporalinės membraninės oksigenacijos gaivinime.