Istorija
Lietuvoje, akušerijos pradininku laikomas Prof. N. Renjė (1746–1800), kuris 1775 m. įsteigė pirmąjį gimdymo skyrių bei akušerių mokyklą. Po jo mirties, 1803 m., prof. A. Matusevičius (1760–1816) Vilniaus universitete įsteigė Akušerijos katedrą. 1922 m. prof. T. Burdzinskis (1868–1925) įkūrė Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką. Šios klinikos įkūrimas pradėjo moterų ir vaikų medicinos priežiūros, studentų rengimo ir mokslo pažangą.
1944–1946 m. ir 1948–1969 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. V. Baronas, kuris intensyviai plėtojo Lietuvos gydytojų ginekologų praktinę ir mokslinę veiklą, organizavo studentų akušerijos ir ginekologijos mokslinį būrelį, konferencijas, išugdė gausų žymių Lietuvos moterų gydytojų ir pedagogų būrį. 1958 m. kliniką perkėlus į naujai atidarytą Vilniaus miesto universitetinę ligoninę Antakalnyje, doc. V. Baronas daug nuveikė organizuodamas Akušerijos ir Ginekologijos skyrių veiklą šioje ligoninėje.
1969–1979 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. P. Steponėnas (1915–1981). Jo vadovavimo metu įdiegta daug naujų gydymo ir diagnostikos metodų: termoplacentografija, transabdomininė amniocentezė, biocheminiai vaisiaus vandenų tyrimai, ultragarsinė diagnostika akušerijoje. Jis yra vienas nėščiųjų rizikos veiksnių klasifikacijos Lietuvoje iniciatorių ir autorių, o kartu su doc. J. Stankumi 1969 m. įvedė programuoto gimdymo taktiką klinikoje. Jo iniciatyva įkurtas pirmasis Lietuvoje mergaičių ginekologijos kabinetas.
1979–1990 m. Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. A. Venckauskas (1923–2004). Jo vadovavimo metu katedros ir klinikos kolektyvas daugiausia dėmesio skyrė aktualiausiai to meto akušerijos ginekologijos srities problemai – perinataliniam mirtingumui mažinti Lietuvoje. Prof. A. Venckausko iniciatyva 1983 m. Vilniuje pradėtas visų nėščių moterų echoskopinis tyrimas du kartus nėštumo laikotarpiu.
1990–1993 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. Jonas Ališauskas – ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje. Vadovaujant doc. J. Ališauskui, klinikoje padaryta nemažai reformų: pakeista skyrių struktūra, 1992 m. įkurtas Perinatologijos centras, 1992 m. klinikos pavadinimas pakeistas į Moterų kliniką. Moterų klinikai suteikta aukščiausia kategorija.
Nuo 1994 m. iki 2018 m. Akušerijos ir ginekologijos klinikai (iki 2002 m. Moterų klinikai) vadovavo prof. G. S. Drąsutienė. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovauja prof. D. Ramašauskaitė.
Tyrimų kryptys
Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje;
Imuniniai žymenys nėštumo ir gimdymo priežiūrai, vaisiaus ir naujagimio būklės vertinimui bei prognozavimui;
Moters ir vaisiaus sveikata: fiziologija ir patologija. Vidiniai ir išoriniai veiksniai, turintys įtakos moters ir naujagimio sveikatai ir vaisiaus raidai;
Gimdymo skausmo malšinimo įtakos naujagimio sveikatai tyrimai;
Nanotechnologijų, genomo tyrimų taikymas perinatalinėje medicinoje ir onkoginekologijos srityje;
Ikivėžinių ginekologinių ligų diagnostika ir gydymas.
Projektai
Vykstantys projektai:
1. Tarptautinis projektas ,,CHRODIS PLUS: gerųjų praktikų taikymas sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis” (2017–2020 m.) (SK), VU ats. vykdytoja: prof. dr. G.S. Drąsutienė.
2. Nacionalinis projektas „Mamografinės patikros ir priešinės liaukos ankstyvosios diagnostikos programų eigos ir poveikio onkologinei situacijai šalyje analizė“ (2016–2020 m.) (NVI), VU ats. vykdytoja: asist. dr. R. Vansevičiūtė-Petkevičienė.
3. Nacionalinis projektas „Žmogaus karboanhidrazės IX, kaip vėžinių ląstelių žymens, taikymo onkologinių ligų diagnostikai, vaizdinimui bei prognozei, tyrimas“ (2015–2018 m.) (NVI, VPC, LSMU) VU ats. vykdytoja: asist. dr. R. Vansevičiūtė-Petkevičienė.
4. Nacionalinis projektas “Diabeto rizika nėščiųjų diabetu sirgusioms moterims (DIARIND)” (2018-2033) (VU KMI, VUL SK) prof. D. Ramašauskaitė, asist. dr. I. Pilypienė, doc. dr. A. Arlauskienė, doc. dr. D. Laužikienė
5. Tarptautinis projektas „Iki 28 gestacijos savaitės gimusių naujagimių intubacijos dažnio gimdykloje atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, lyginantis pradinės būklės stabilizavimui taikomą naująją ir senąją sistemą su T formos detale“. (2017–2019). (Karolinska Institutet and Karolinska University Hospital, Švedija, VUL SK). asist. dr. I. Pilypienė
6. Tarptautinis klinikinis tyrimas. “Daugiacentris, atviras, atsitiktinės atrankos II fazės klinikinis tyrimas, siekiant įvertinti trijų pailginto atpalaidavimo dienogesto ir etinilestradiolio derinio farmacinių formų vartojimo toleravimą, saugumą bei įtaką kraujavimo pobūdžiui lyginant su lankstaus vartojimo režimo kontraceptikais, kurių sudėtyje yra 3 mg drospirenono ir 20 μg etinilestradiolio”. (2017–2019). Tyrėja prof. dr. Ž. Bumbulienė
7. Tarptautinis klinikinis tyrimas. "III fazės daugiacentris, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriuo vertinamas kasdien geriamo OBE2109 veiksmingumas ir saugumas, vartojant jį vieną ir derinyje su papildoma terapija, siekiant suvaldyti gausų menstruacinį su gimdos miomomis siejamą kraujavimą premenopauzinio amžiaus moterims“ (2018–2020) Tyrėja prof. dr. Ž. Bumbulienė
8. Tarptautinis klinikinis tyrimas ASTEROID 5: Randomizuotas (atsitiktinių imčių), paralelinių grupių, dvigubai aklas, dvigubai maskuotas, aktyviai kontroliuojamas daugiacentris tyrimas vilaprisano efektyvumui ir saugumui įvertinti, skiriant jį pacientėms, sergančioms gimdos lejomioma (mioma). (Fazė 3) (2017–2021). Tyrėja prof. dr. Ž. Bumbulienė.
9. Tarptautinis projektas “Onkologinėmis ligomis sergančių asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose" Nr. ENI-LLB-1-029 (2017–2020). Tyrėjas asist. dr. V.Rudaitis