Istorija
1784 m. Universitete įkurtas Chemijos fakultetas. 1797 m. chemiją medicinos studentams pradeda dėstyti gydytojas Andrius Sniadeckis (1768-1838). Parašė “Organinių būtybių teoriją” (I t. – 1804 m., II t. – 1811 m.).
1921 m. Įkurtos savarankiškos Fiziologijos bei Fiziologinės chemijos katedros lenkiškajame Stepono Batoro universitete (veikė iki 1939 m.) Vilniuje.
1944 m. Prof. Jonas Šopauskas patvirtinamas Fiziologijos katedros vedėju. Katedroje 1944 m. pradeda dirbti Julius Jurša (1916-1974), fiziologijos dalyko paskaitas jis skaitė 29 metus.
1945 m. katedroje pradeda dirbti Domicelė Mikalauskaitė (habil. dr., prof. nuo 1969 m.; skaitė fiziologijos dalyko paskaitas, 1993 m. – išėjo į rentą)
1945 m. Įkurta Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra (vedėjas – prof. J. Šopauskas). Fiziologinės chemijos (vėliau biochemijos) dalyką pradeda dėstyti Elena Gineitienė (1912-2007, dr., doc. nuo 1968 m.), kuri fakultete dirbo iki 1984 m.
1947-1967 m. Fiziologijos ir biochemijos dalykai priklausė skirtingoms katedroms:
Fiziologijos katedra (1947-1953) – prof. J. Šopauskas; Fiziologijos ir patologinės anatomijos katedra (1953-1967) – iki 1960 – doc. B. Penkauskas, iki 1961 – J. Jurša, iki 1965 – J. V. Gutauskas, iki 1967 – doc. S. Keblas.
Biologinės chemijos katedra (1947-1951) – doc. E. Gineitienė; Mikrobiologijos ir biochemijos katedra (1951-1963) – prof. V. Girdzijauskas; (1963-1964) – prof. H. Polukordas; Farmakologijos ir mikrobiologijos katedra (1964-1967) – prof. H. Polukordas.
1967 m. rugsėjo 1 d. Įkurta Fiziologijos ir biochemijos katedra (jai iki 1988 m. vadovavo prof. D. Mikalauskaitė).
1967 m. rugsėjo 15 d. Klinikinės biochemijos ir kitus laboratorinės medicinos dalykus gydytojams-laborantams pradėjo skaityti dr. Stasys Ruibys (1927-1981, doc. nuo 1970 m.).
1975-1991 m. Katedroje veikė ūkiskaitinė Žmogaus racionalios mitybos laboratorija (vedėja – prof. D. Mikalauskaitė).
1983 m. Katedros klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos (dabar – laboratorinės medicinos) skyriaus vedėja dr. Zita Aušrelė Kučinskienė pradeda eiti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės medicinos centro direktorės pareigas. Centro bazėje mokomi laboratorinės medicinos specialistai: laboratorinės medicinos gydytojai ir medicinos biologai (seniau gydytojai-laborantai), taip pat įvairių studijų programų studentai, rezidentai, magistrantai ir doktorantai.
1988 m. Fiziologijos ir biochemijos katedros vedėja išrinkta prof. habil. dr. Z. A. Kučinskienė (prof. nuo 1990 m.).
1989 m. Pradėtas dėstyti klinikinės biochemijos dalykas IV-V kurso studentams.
1990 m. Pradėtas dėstyti laboratorinės medicinos dalykas V kurso studentams.
1992 m. Pradėtas laboratorinės medicinos rezidentų rengimas.
1999 m. Katedros pavadinimas pakeistas į Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedrą (vedėja – Z. A. Kučinskienė; 2002-2012 m. Dekanė).
2000 m. Pradeda studijuoti medicinos biologijos magistrantai. Studijų trukmė – dveji metai.
2007 m. Pradedamos medicinos biologijos magistrantūros neakivaizdinės studijos.
2007 m. birželio 30 d. Laboratorinės medicinos centras persikėlė į naujas specialiai tam pastatytas ir įrengtas patalpas.
2012 m. Tobulinant fakulteto struktūrą Mikrobiologijos dalyko dėstymas perkeltas į Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedrą (dalyko vadovas – lekt. P. Žlabys), jos pavadinimą Senato komisijos 2012 m. kovo mėn. 22 d. nutarimu Nr. SK-2012-6-5 pakeičiant į Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedrą.
2012 m. Biochemijos, o 2013 m. ir Žmogaus fiziologijos dalykai pradėti dėstyti anglų kalba.
2013 m. Laboratorinės diagnostikos centro pavadinimas pakeistas į “Laboratorinės medicinos centras (LMC)”
Mikrobiologijos dalyko istorija:
1921 m. Įkurta savarankiška Bakteriologijos katedra. Katedrai vadovauti pakviestas Teofilis Griglevičius, jau dirbęs Berlyno, Peterburgo ir Varšuvos aukštosiose mokyklose ir moksliniuose institutuose. Po jo mirties (1936 m.) katedrai laikinai – 1936-1938 m. – vadovavo prof. K. Pelčaras.
1938 m. Katedrai, kuri tuo metu vadinosi Bakteriologijos ir senologijos katedra, pradėjo vadovauti prof. S. Legežinskis. Jis katedros vadovu dirbo iki fakulteto uždarymo.
1944 m. Katedrai pradėjo vadovauti prof. V. Girdzijauskas, ypač daug dėmesio ir pastangų dėjęs mikrobiologijos mokslo atgimimui ne tik Vilniaus universitete, bet ir visoje Lietuvoje. Po antrojo pasaulinio karo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete buvo rengiami medicinos, stomatologijos ir farmacijos specialybių studentai, ir, tik įkūrus Medicinos institutą Kaune, farmacininkų ir stomatologų rengimas Vilniuje buvo nutrauktas. Iš buvusių 300 mikrobiologiją studijuojančių studentų liko vos 50, o mikrobiologiją dėstančių dėstytojų – 2. Kaip savarankiškas vienetas katedra jau negalėjo egzistuoti, prasidėjo iki šiol nesibaigiantis mikrobiologijos katedros reorganizacijų procesas.
1951 m. Katedra sujungta su molekulinės biochemijos katedra ir pavadinta Mikrobiologijos ir biochemijos katedra. Jungtinei katedrai kurį laiką vadovavo prof. V. Girdzijauskas, o nuo 1963 metų – prof. H. Polukordas.
1964 m. Sukuriama nauja Farmakologijos ir mikrobiologijos katedra, kuriai iki savo mirties (1980 m.) vadovavo prof. H. Polukordas, o nuo 1980 metų – doc. A. Svičiulis. Prof. H. Polukordo pastangų dėka Chemijos ir Medicinos fakultetuose įkurta probleminė Vaistų sintezės ir tyrimo laboratorija. Doc A. Svičiuliui išėjus į pensiją, katedrai kurį laiką (1998-2002) vadovavo doc. B. Tilindis.
2002 m. Po reorganizacijos mikrobiologijos skyrius įsiliejo į Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos sudėtį. Klinikai nuo jos įsteigimo vadovavo prof. A. Ambrozaitis.
2012 m. Reorganizuojant kai kuriuos Medicinos fakulteto padalinius mikrobiologijos skyrius buvo prijungtas prie Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros, kuri pervadinta Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedrą.
2013 m. Mikrobiologijos dalykas pradėtas dėstyti anglų kalba.
Šiuo metu katedroje dirba daugiau kaip 50 aukštos kvalifikacijos pedagogų, mokslo darbuotojų, tyrėjų specialistų. Dalyvaujame vykdant I-III pakopų įvairių medicinos krypčių studijas (detaliau – lentelė) Vilniaus universitete ir atliekame biochemijos, fiziologijos, mikrobiologijos, laboratorinės medicinos mokslo krypčių moksliniai tyrimus bei eksperimentinės plėtros darbus. Katedros sudėtyje yra trys teoriniai fundamentiniai skyriai – Fiziologijos, Biochemijos ir Mikrobiologijos, bei Laboratorinės medicinos centras (LMC) – katedros mokslinė klinikinė bei studijų bazė. LMC didžiausias tokio tipo centras Lietuvoje. Jį sudaro 4 laboratorijos: Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorija, Biochemijos laboratorija, Mikrobiologijos laboratorija, Klinikinės imunologijos ir kraujo perpylimo laboratorija.
Tyrimų kryptys
Aplinkos ir medžiagų apykaitos sąlygojami aterosklerozės patogenezės mechanizmai
Žmogaus citomika: ląstelių ir jų ligų diagnostikos, prognozės ir atsako į gydymą žymenų bei analizės metodų paieškos ir tyrimai
Patogeninių ir sąlyginai patogeninių mikroorganizmų, dalyvaujančių žmogaus ligų patogenezėje, fundamentiniai, klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai
Projektai
Įvykę projektai:
Lietuvos Mokslo Tarybos Mokslininkų grupių projektas “Lėtinio streso nulemti aterosklerozės proceso ypatumai: naujų biožymenų paieška ir tyrimai”, akronimas – „ATEROSTRES” Projekto vykdymo laikotarpis 2015 – 2018 m. Projekto numeris: MIP-050/2015.
Darbuotojų publikacijos
Karčiauskaitė Dovilė
Kirkliauskienė Agnė
Kiverytė Silvija
Matuzevičienė Rėda
Mažeikienė Asta