Veiklos administratorė
Sveikatos mokslų institutas (SMI) – vienas iš keturių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto struktūrinių šakinių padalinių, kuris buvo įkurtas 2017 metų birželio 1 d. Galutinai šio Instituto komanda suformuota ir įveiklinta tų pačių metų pabaigoje. SMI veikla paremta naujais iššūkiais, inovatyviomis idėjomis ir orientuota į galimybę plėtoti sveikatos mokslus Lietuvoje bei pasaulyje.
Institutas vienija gabius mokslininkus ir perspektyvius dėstytojus, kurie efektyviai dirba visuomenės sveikatos, reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos, kalbos terapijos, slaugos ir akušerijos, sveikatos etikos, teisės ir istorijos, optometrijos studijose bei vykdo mokslinius tyrimus. Mokslinės šio padalinio veiklos jungiasi į vieną bendrą skėtinę temą – kompleksinius sveikatos mokslų tyrimus.
Institutas yra atviras įvairioms tarptautinėms iniciatyvoms ir bendradarbiavimo veikloms, mokslo bei studijų projektams ir programoms.
VU MF SVEIKATOS MOKSLŲ INSTITUTO NUOSTATAI
Optometrijos katedra
Apie
Nuo 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus universitete Medicinos fakultete Sveikatos mokslų institute pradėjo veikti Optometrijos katedra.
Katedra vykdo Optometrijos studijų programą, kurios tikslas – parengti optometrijos bakalaurus – asmens sveikatos priežiūros specialistus, turinčius mokslu grįstų žinių bei praktinių gebėjimų, reikalingų visapusiškam žmogaus regos ištyrimui ir regos korekcijai bei akių ligų atpažinimui, naudojant šiuolaikines inovatyvias technologijas.
Absolventai, baigę Optometrijos bakalauro studijų programą, gebės savarankiškai arba komandoje su kitais asmens sveikatos priežiūros ir/ar socialinės globos specialistais kvalifikuotai dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, optikos salonuose, socialinės globos įstaigose.
Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra
Apie
Nuo 1991 metų Vilniaus universitete Medicinos fakultete kaip savarankiškas padalinys pradėjo veikti Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra, kuriai buvo pavesta rengti ir tobulinti reabilitacijos specialistus, vykdyti mokslinius tyrimus, siekiant padidinti reabilitacijos efektyvumą.
1991 metais katedroje buvo pradėti vykdyti pirmieji fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų ir kitų reabilitacijos specialistų (ergoterapeuto, kineziterapeutų, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojų) tobulinimosi kursai.
1992 metais buvo pradėta vykdyti Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų rengimo rezidentūros programa, o 1995 metais – Sporto medicinos gydytojų rengimo rezidentūros programa. Pradėtas mediciną studijuojančių studentų mokymo reabilitacijos pagrindų ciklas, dėstomas slaugos specialistų studijų programos Reabilitacijos pagrindų dalykas.
1991–2001 metais pasitelkus JAV, Danijos, Norvegijos, Vokietijos, Šveicarijos, Švedijos specialistus vyko padalinio specialistų tobulinimo programa (bendra trukmė 100 savaičių). Taip pat virš 50 visų reabilitacijos specialybių darbuotojų stažavosi minėtose bei kitose šalyse – Kanadoje, Austrijoje, dalyvavo tarptautiniuose seminaruose ir konferencijose.
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui ir Kopenhagos aukštajai kineziterapijos mokyklai pasirašius tarptautinę sutartį 1999–2002 metais katedros darbuotojai ir Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro specialistai dalyvavo tarptautinėje programoje (1340 val.), skirtoje reabilitacijos krypties dėstytojams bei studijų programoms rengti ir tobulinti. 2000 metais aštuoni darbuotojai sėkmingai užbaigė šias tarptautines studijas ir pradėjo rengti kineziterapijos bei ergoterapijos studijų programas.
Nuo 2001 m. VU MF pradėta vykdyti Kineziterapijos bakalauro studijų programa, nuo 2002 m. – Ergoterapijos bakalauro studijų programa, nuo 2007 m. – Reabilitacijos magistro studijų programa.
Nuo 2009 metų lapkričio mėn. pradėtos vykdyti papildomos nenuosekliosios Ergoterapijos ir papildomos nenuosekliosios Kineziterapijos studijos.
Tyrimų kryptys
Tyrimų kryptys, vykdomos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros darbuotojų:
- Ligonių su judėjimo funkcijos sutrikimais kompleksinės reabilitacijos efektyvumo prognozavimas;
- Reabilitacijos proceso komponentų analizė, planavimas ir modeliavimas remiantis biopsichosocialiniu modeliu;
- Fiziniam pajėgumui įtakos turinčių veiksnių nustatymas;
- Sportinių traumų rizikos veiksnių, prevencijos galimybių bei reabilitacijos ypatumų sporte analizė.
Projektai
2020-2023 m. MTEP projektas „Biologinio grįžtamojo ryšio matavimo ir analizės technologijų centras asmens ir visuomenės sveikatai stiprinti (bio-mac)“. Projekto partneriai VGTU, KTU ir Santaros klinikos. Vyriausias tyrėjas prof. J. Raistenskis, vyr. tyrėjas doc. dr. A. Adomavičienė, tyrėjai dr. I. E. Jamontaitė, J. Kesienė, D. Svirskis.
2020 – 2023 m. projektas „Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti (PĮI)“, projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0068, tyrėjas A. Černovas.
2020-2022 m. Lietuvos mokslų tarybos Mokslininkų grupių projektas „Seasonal peculiarities of indoor air pollution and its impact on respiratory morbidity and allergy of primary school children", projekto vadovas prof. A.Valiulis.
2021 m. pagal LMT kvietimą vykdytas DNR trumpalaikis tyrimas sveikatos ir švietimo bei ugdymo srityse „Mokymosi pasiekimus sąlygojantys ir psichosocialines rizikas mažinantys mokyklos bendruomenės ir lyderystės veiksniai“, projekto vadovas B. Miežienė.
2021 m. rengtas projektas dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-544 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, doc. dr. A. Adomavičienė.
2019 - 2020 m. LR SAM projektas "Metodikos dėl funkcinio nepriklausomumo nustatymo skalės naudojimo parengimo ir medicininės reabilitacijos specialistų mokymo paslaugos", darbo grupės narys doc. dr. A. Adomavičienė.
2015 – 2018 m. Šveicarijos paraplegijos tyrimų centro (angl. Swiss Paraplegic Research and Centre) ir VU MF SMI Reabilitacijos fizinės ir sporto medicinos katedros vykdomas Tarptautinis asmenų po nugaros smegenų pažeidimo sveikatos sistemos ir tyrimų mokslinis projektas „International Spinal Cord Injury Community Survey“ (doc. dr. A. Adomavičienė).
2016 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro vykdomos Lietuvos Medicinos normos MN 125:2016 „Ergoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-544, 2016 bal. 28d.) atnaujinimas ir parengimas, darbo grupės narė doc. dr. A. Adomavičienė.
2014 – 2015 m. Studijų Kokybės Vertinimo Centro vykdomo „Reabilitacijos studijų krypties aprašo“ rengimas (LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-798, 2015 liepos 23d), ekspertė doc. dr. A. Adomavičienė.
Darbuotojų publikacijos
Profesoriai
Dadelienė Rūta
Raistenskis Juozas
Skurvydas Albertas
Docentai
Adomavičienė Aušra
Armonienė Jūratė
Samsonienė Laimutė
Šidlauskienė Aurelija
Žilinskienė Ramunė
Lektoriai
Aučynienė Ligita
Budėjienė Aušra
Budrienė Lina
Buklienė Sandra
Cirtautas Alma
Dubrovskij Piotr
Grybauskaitė Mantvilė
Gritėnienė Teresė
Jonaitienė Rūta
Juodytė Agnė
Kesienė Jūratė
Marcinkonytė Akvilė
Mikučionytė Dovilė
Mikulėnaitė Laima
Palšytė Teresė
Serbentavičiūtė Milda
Uščinas Laimonas
Trinkauskienė Gintarė
Valiulis Algirdas
Venskaitis Raimundas
Asistentai
Indriūnienė Jurga
Jamontaitė Ieva Eglė
Mastavičiūtė Asta
Muntianaitė Inga
Petrulytė Jovita
Jaunesnieji asistentai
Blaževičius Justinas
Černovas Andrejus
Sinkevičius Romualdas
Slaugos katedra
Apie
1996 m. nuo Bendrosios terapijos ir reumatologijos klinikos atsiskyrė Propedeutikos ir slaugos studijų centras (vedėja prof. Danutė Kalibatienė), kuris nuo 1998 m. įsikūręs Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2004 m. pervardintas į Vidaus ligų pagrindų ir slaugos katedrą, nuo 2011 m. – Slaugos ir vidaus ligų pagrindų katedra (iki 2017 m.). Nuo 2017 m. Slaugos katedra yra Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto sudėtyje. Katedrai vadovauja prof. dr. Natalja Fatkulina.
Vilniaus universitete 1996 m. įkurta ketverių metų trukmės slaugos bakalauro programa, o 2001 m. – dvejų metų trukmės slaugos magistro programa. Katedra apima įvairiapusiškas slaugos teorijos ir praktikos studijas, rengia universitetinio išsilavinimo slaugos specialistus, kurie integruojasi į Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros sistemą, dirba slaugos dėstytojais aukštosiose mokyklose, slaugos administratoriais sveikatos priežiūros įstaigose, aukštos kvalifikacijos profesionaliais slaugytojais klinikinėje praktikoje.
Katedra puoselėja slaugos mokslą, aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose slaugos studijų ir mokslo projektuose. Katedros dėstytojai konsultuoja slaugos mokslo ir praktikos, sveikatos edukologijos ir vadybos klausimais, dalyvauja slaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesuose.
Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio startavo naujos slaugos programos: Slaugos bakalauro ir Išplėstinės praktikos slaugos magistro.
Tyrimų kryptys
Tyrimų kryptys, vykdomos Slaugos katedros darbuotojų:
- Slaugos mokslo tyrimų ir studijų naujovės;
- Pažangios slaugos praktika;
- Slaugos poreikis ir kokybė;
- Slaugos inovacijos;
- Slaugytojo profesinė kompetencija;
- Slaugos politika;
- Pacientų ugdomoji veikla, mokymai;
- Pooperacinio laikotarpio slaugymo poreikiai ir ypatumai;
- Slaugytojų darbo aplinkos tyrimai;
- Pacientų saugumas ir slaugytojo vaidmuo;
- Naujagimių slaugos ypatumai;
- Išplėstinės praktikos slaugytojų galimybės, funkcijos, jų integravimas į komandinį darbą;
- Slaugytojas – sveikatos priežiūros komandos narys;
- Fizinis aktyvumas ir slauga.
Projektai
2019 – 2021 metais vykstantis projektas „Slaugytojų profesinės kompetencijos kompleksinis vertinimas“.
Projekto tikslas yra ištirti slaugytojų profesinę kompetenciją ir nustatyti klinikinius, edukacinius ir socialinius kontroliuojamus ir nekontroliuojamus veiksnius įtakojančius slaugytojų kompetenciją.
2019 – 2021 metais vykstantis projektas „Slaugos poreikių, gyvenimo kokybės įvertinimas, sveikatos priežiūros ir mokymo tobulinimas“.
Projekto tikslas yra ištirti pacientų, sergančių lėtinėmis somatinėmis (terapinėmis, chirurginėmis, vaikų, neurologinėmis) ligomis gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius, nustatyti pagrindines gaires gerinant ilgalaikę sveikatos priežiūrą ir slaugą, ištyrus slaugytojų psichosocialinius rizikos veiksnius darbo aplinkoje, komandinio darbo socialines refleksijas, įvertinti ateities perspektyvas bei praktinio mokymo proceso organizavimą sveikatos priežiūros įstaigose.
2017 – 2022 metais vykstantis tarptautinis projektas PROCOMPNurse „Profesinė kompetencija slaugoje ir veiksniai, susiję su slaugytojų išsilavinimo kokybe“.
Projekto tikslas yra sukurti ir įvertinti priemones, vertinančias slaugos specialistų kompetencijas, tobulinančias praktines klinikines slaugytojų kompetencijas.
2019 – 2022 metais vykstantis tarptautinis projektas „Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA minutes in children and youth: Project enjoyable MVPA“.
Projekto tikslas yra sukurti ir aprobuoti mokslu grįstas fizinio aktyvumo inovacijas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.
2018 – 2022 vykstantis tarptautinis projektas European Sexual Medicine Network (COST project).
Projekto tikslas yra rinkti skirtingų disciplinų tyrimų informaciją, rezultatus, siekiant rasti seksualinės medicinos sąvokų ir požiūrių bendrumus. Pradėti bendrus tarpdisciplininius tyrimus, nustatant pagrindines sąvokas ir apibrėžimus. Taip pat dėmesį skirti jaunųjų tyrėjų įtraukimui. Sudaryti koncepcinį pagrindą kuriant tarpdisciplininius
2020 – 2023 metais vykstantis tarptautinis projektas VANGUARD „Virtual advice, nurture and guidance in undergraduate research and development“.
Projekto tikslas yra sukurti mokslu grįstas fizinio aktyvumo rekomendacijas pacientams ir įgalinti gydytojus bei slaugytojus konsultuoti pacientus fizinio aktyvumo klausimais.
2019 – 2021 metais vykstantis projektas „Mokinių fizinio pajėgumo nustatymo, stebėsenos ir analizės modelio prototipas (LitFit)“ (finansuojamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos).
Projekto tikslas yra sukurti ir įgalinti veikti nacionalinio fizinio pajėgumo stebėsenos modelio LitFit prototipą bei organizuoti ir atlikti pilotinį 5-12 klasių mokinių fizinio pajėgumo tyrimą, suvedant duomenis į nacionalinio fizinio pajėgumo stebėsenos modelio Lit-Fit prototipą. Atsakingi asmenys – prof. dr. Natalja Istomina, Ramunė Žilinskienė, prof. dr. Arūnas Emeljanovas. Pagrindinis partneris – Lietuvos sporto universitetas. Šiuo metu yra kuriamas modelio prototipas bei yra įvertintas mokinių fizinis aktyvumas.
2019 – 2021 metais vykstantis LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo projektas „Papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) taikymas psichikos sveikatos stiprinimui vėžiu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems“ (finansuojamas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos).
Projekto tikslas yra sukurti ir aprobuoti mokslų grįstas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros taikymo metodikas pacientams sergantiems vėžiu. Atsakingas asmuo – prof. dr. Natalja Istomina, pagrindinis partneris – Klaipėdos universitetas. Šiuo metu yra atliktos alternatyviųjų ir papildomųjų sveikatos priežiūros metodikų taikomų moterims, sergančioms krūties vėžiu, analizės, parengtos publikacijos.
2020 – 2023 metais vykstantis tarptautinis projektas Well@School „Developing multi-professional Higher Education for promoting mental health and well-being at schools“.
„Well @ School“ projektas kaupia naujas aukštojo mokslo žinias ir praktiką. Projekto tikslas yra užtikrinti, kad pradinių klasių mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai, slaugytojai bei kuratoriai turėtų kompetencijų, reikalingų psichinės sveikatos ugdymui ir skatinimui mokyklų bendruomenėse, naudojant skaitmeninius metodus. Atsakingi asmenys – prof. dr. Natalja Istomina, dr. Jūratė Grubliauskienė, dr. Daiva Šukytė, Monika Makutienė.
2022–2023 metais vykstantis projektas mokslinių tyrimų projektas „Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimas bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties bei kokybės įvertinimas taikant daugiametodį skaičiavimą Lietuvoje“. Projekto tikslas yra atlikti mokslinį tyrimą „Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimas bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties bei kokybės įvertinimas taikant daugiametodį skaičiavimą Lietuvoje“. Projekto vykdytojai – prof dr. Natalaja Isomina (projekto vadovas), prof. dr. Rimantas Stukas, doc. dr. Alma Molytė, jaun. mokslo darb. Rožė Perminienė. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos skirta lėšų suma 49 984,00 Eur. Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
2022–2023 metais vykstantis projektas mokslinių tyrimų projektas „Mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinė (psichologinė) savijauta“. Projekto tikslas – nustatyti mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinę (psichologinę) savijautą ir įvertinti psichologinės pagalbos prieinamumą bei jos poreikį. Projekto vadovas – prof. dr. Arūnas Emeljanovas, partneriai – Lietuvos mokyklų vadovų asociacija; Kauno rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Visuomenės sveikatos biuras.Projekto finansavimas: 39 969,00 Eur. Projektas „Mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinė (psichologinė) savijauta“ finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Darbuotojų publikacijos
Profesoriai
Emeljanovas Arūnas
Istomina Natalja
Docentai
Gradauskas Audrius
Kučinskienė Almeda
Kutkauskienė Jelena
Mikaliūkštienė Aldona
Sabaliauskas Stanislav
Sakellari Evanthia
Vencevičienė Lina
Vyriausieji mokslo darbuotojai
Emeljanovas Arūnas
Istomina Natalja
Stukas Rimantas
Bilotienė–Motiejūnienė Aušra
Gierasimovič Zita
Jakavonytė-Akstinienė Agnė
Paškevičius Laimutis
Stundžienė Rasa
Šturienė Renata
Jaunesieji asistentai
Čergelytė-Podgrušienė Indrė
Čiurlionis Marius
Gaupšienė Alma
Kielė Viktorija
Stirblienė Jurgita
Šuminienė Jurga
Jaunesnieji mokslo darbuotojai
Kielė Viktorija
Perminienė Rožė
Tyrėjai
Grubliauskienė Jūratė
Makutienė Monika
Šukytė Daiva
Lektoriai
Baranauskienė Lina
Basevičiūtė Ieva
Bracuk Marina
Chlevickaitė Ieva
Darginavičienė Renata
Dautarienė Beata
Družinina Diana
Dzygalienė Nijolė
Galdikas Arnomedas
Gedrimė Lina
Giliun Renata
Gimžauskienė Jūratė
Grajauskienė Agnė
Grudzinskienė Jovita
Guobužienė Dalia
Jankauskas Rytis
Klyčmuradov Murad
Kudriašova Anna
Marcinkevičienė Lina
Misiūnienė Oksana
Nomeikienė Violeta
Pašukonienė Žydrūnė
Piškinaitė Gintarė
Ramanauskienė Žana
Rozenbergaitė Rima
Semionovienė Agata
Senavaitienė Violeta
Skavrčevskaja Marija
Steikūnienė Raimonda
Subotovič Inesa
Surgunt Natalja
Šilinskaitė Veronika
Urbanavičė Rita
Vaikšnorienė Skaidrė
Venslauskaitė Daiva
Žalalienė Julija
Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras
Apie
Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto padalinys, kuriam vadovauja prof. dr. Eugenijus Gefenas. 2002 m. įkurtas Medicinos istorijos ir etikos skyrius, 2018 m. rugsėjo mėn. reorganizuotas į Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centrą.
Medicinos istorijos kursas senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete pradėtas dėstyti dar 1826 metų pavasarį. Tuomet medicinos istorijos paskaitas skaitė chirurgijos profesorius Konstantinas Porcijanka (K. Porcyanko, 1793-1841). 1831 m. Medicinos istorijos kursą perėmė patologijos profesorius Adolfas Abichtas (A. Abicht, 1793-1860). Po 1830-1831 m. sukilimo Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Medicinos fakultetas buvo reorganizuotas į Medicinos-chirurgijos akademiją, kurioje 1831-1842 m. veikė atskira Medicinos istorijos katedra. 1842 m. Medicinos-chirurgijos akademija buvo uždaryta.
Modernaus Medicinos istorijos ir etikos skyriaus ištakos siekia tarpukario laikotarpį, kuomet 1919 m. Vilnių užėmus Lenkijos kariuomenei buvo atidarytas lenkiškas Stepono Batoro universitetas.
Tarpukario Lenkijos universitetai išsiskyrė iš kitų Europos universitetų savo dėmesiu Medicinos istorijai ir filosofijai. Tai buvo unikalus reiškinys to meto Europoje. Medicinos filosofija buvo laikoma savarankiška, lygiaverte disciplina šalia kitų tuo metu dėstytų disciplinų. 1920 m. Krokuvos universitete pirmuoju Europoje ir pasaulyje medicinos istorijos profesoriumi tapo V. Šumovskis (V. Szumowski).
1924 m. Poznanėje buvo pradėtas spausdinti Medicinos istorijos ir filosofijos bei gamtos mokslų istorijos archyvas. Šio žurnalo sumanytojas ir redaktorius garsus Lenkijos medicinos filosofas ir istorikas Adamas Vžosekas (A. Wrzosek, 1875-1965) pirmajame leidinio numeryje 1924 m. išspausdino straipsnį ,,Lenkijos medicinos istorijos ir filosofijos užduotis ir planai“.
1922 m. Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultete pradėjo veikti Medicinos istorijos ir filosofijos skyrius. Jam vadovauti paskirtas prof. Stanislovas Tčebinskis (S. Trzebiński).
Prof. Stanislovo Tčebinskio biografijoje Vilniaus laikotarpis labai reikšmingas. Čia jis tapo vienu veikliausių to meto Lenkijos medicinos filosofų. Skyriuje buvo išleista beveik penkiasdešimt medicinos filosofijos ir medicinos istorijos publikacijų.
Pedagoginė veikla skyriuje prasidėjo 1922-ųjų spalį. Nuo 1924 m. penkto ir šešto kurso studentams pradėta dėstyti medicinos istorija – po 2 savaitines valandas du trimestrus, bei 1 savaitinė medicinos etikos paskaita (šešto kurso studentams), 2 valandos buvo skirtos medicinos etikos seminarams. Vėliau, nuo 1926 metų, pirmame kurse žiemos ir pavasario trimestrais prie anksčiau rengtų paskaitų pridėti ir proseminarai, kurių metu buvo nagrinėjami medicinos ir gamtos mokslų filosofijos klausimai. Po S. Tčebinskio mirties medicinos istorijos ir filosofijos paskaitos papildomai imtos skaityti ir trečio kurso studentams. Tuo pačiu laikotarpiu XX a. 3-4 deš. Kaune veikusiame Vytauto Didžiojo universitete kaip atskira disciplina gydytojo etika dar nebuvo dėstoma. Europoje modernioji gydytojo etika tuo metu dar tik formavosi.
Medicinos istorijos ir filosofijos skyriaus mokslinę veiklą galima būtų skirstyti į dvi pagrindines kryptis:
- Medicinos istorijos tyrimai.
- Medicinos filosofijos darbai: medicininė antropologija, medicinos logika, gydytojo etika.
Šiandien galbūt aktualesni lieka prof. S. Tčebinskio darbai, skirti medicinos filosofijos tematikai. Stanislovo Tčebinskio darbai medicinos filosofijos tematika šiandieniu supratimu būtų priskiriami prie medicininės antropologijos. Savo tyrimuose profesorius analizavo gydytojo ir paciento, visuomenės tarpusavio santykį, gydytojo asmenines savybes, gydymo evoliuciją ir kitus reiškinius, atsidūrusius medicinos ir sociologijos disciplinų kryžkelėje.
Po S. Tčebinskio mirties medicinos etikos paskaitas Vilniuje parėmė A. Vžosekas. Medicinos etikai buvo skiriama viena savaitinė paskaita penktame medicinos kurse.
1944 m. Medicinos istorijos kursas buvo priskirtas Sveikatos apsaugos organizacijos, Higienos, Socialinės higienos ir sveikatos apsaugos organizacijos katedroms. Nuo 1970 m. iki 2015 m. Medicinos istorijos kursą skaitė doc. dr. Vitalija Miežutavičiūtė. 1974 m. prie Higienos katedros įkurtas Medicinos istorijos kabinetas, kuris vėliau išaugo į Medicinos istorijos muziejų.
Po Nepriklausomybės atgavimo medicinos istorijos ir etikos disciplinos vėl imtos dėstyti kartu. 1993 m. prof. Eugenijus Gefenas pradėjo skaityti modernų medicinos etikos kursą. 1998 m. gegužės 1 d. medicinos istoriko dr. Aurimo Andriušio iniciatyva buvo įkurtas Medicinos istorijos ir informacijos centras su integruotu Medicinos istorijos muziejumi. Iki 2009 m. muziejui vadovavo dr. Silvija Stakulienė. 2002 m. Centras buvo pertvarkytas į Visuomenės sveikatos instituto Medicinos ir etikos skyrių. 2018 m. įsteigtas akademinis Sveikatos mokslų instituto darinys Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras.
Šiuo metu medicinos etikos kursą dėsto prof. dr. Eugenijus Gefenas, dr. Asta Čekanauskaitė, dr. Aistė Bartkienė, dr. Margarita Poškutė, Jūratė Lekstutienė, Vilma Lukaševičienė, Natalija Fiodorova. Medicinos istorijos kursą dėsto dr. Almantas Bagdonavičius, istorikas dr. Aistis Žalnora, muziejininkė Irma Kušeliauskaitė.
Tyrimų kryptys
Medicinos etikos tyrimų kryptys:
- Biomedicininių tyrimų su žmogumi etiniai aspektai
Medicinos istorijos tyrimų kryptys:
- Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, Histologijos, Higienos, Medicinos istorijos katedrų veikla 1919-1939 m.
- Vilniaus miesto sanitarija ir visuomenės sveikata 1919-1939 m.
- Eugenikos idėjos Vilniuje ir Lietuvoje 1919-1939 m.
- Vilniaus miesto sanitarija ir higiena XVI-XX a.
- Higienos mokslas Vilniaus universitete 1781-1832 m.
- Mokslininko A. Sniadeckio veikla
Projektai
- EU-STANDS4PM: Europos duomenų standartizavimo ir in silico duomenų generavimo modeliai personalizuotai medicinai
- INTEGRITY: studentų įgalinimas kuriant įrodymais pagrįstųs ir savarankiško mokymosi įgūdžius ugdančius atsakingų mokslinių tyrimų mokymuse
- NBNPM: Šiaurės šalių medicinos filosofijos ir etikos tinklas (anglų k.)
Įvykę projektai:
- ENERI: Europos tyrimų etikos ir mokslinio sąžiningumo tinklas
- Stichinių nelaimių bioetika: etinių problemų, kylančių dėl stichinių nelaimių, analizė
- ETHICSWEB: jungtinė Europos etikos ir mokslo informacijos ir dokumentavimo sistema: Europos etikos dokumentavimo centras
TISS.EU: žmogaus audinių ir ląstelių paėmimą, saugojimą ir perdavimą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų ir susijusių gairių įvertinimas – įrodymais pagrįsta poveikio analizė - PRIVILEGED: privatumas teisėje, etikoje ir genetiniai duomenys
- GENBENEFIT: genomika ir dalijimasis nauda su besivystančiomis šalimis – nuo bioįvairovės iki žmogaus genomikos
- EHBP: Europos bioetikos mokymo sveikatos priežiūros institucijose programa
- PHGEN: visuomenės sveikatos genomika: Europos bendradarbiavimo tinklas
- PRIVIREAL: privatumas tyrimų etikoje ir teisėje
- EU-RECA: tyrimo sąvokos ir tiriamosios veiklos apibrėžimo projektas
- EURETHNET: medicinos ir biotechnologijų etika Europos informacinio tinklo kūrimas
- RBIC: regioninis bioetikos informacijos centras (remiamas UNESCO)
Darbuotojų publikacijos
Profesoriai
Lektoriai
Aliukonis Vygintas
Baranauskienė Romalda
Kancevičienė - Fiodorova Natalija
Lukaševičienė Vilma
Ramonaitė Monika
Asistentai
Bartkienė Aistė
Čekanauskaitė Asta
Milinkevičiūtė Daiva
Poškutė Margarita
Žalnora Aistis
Partnerystės docentai
Kontaktai
Centro vadovas prof. dr. Eugenijus Gefenas
El. p.
Tel. (8 5) 219 3283
Administratorė dr. Margarita Poškutė
El. p.
Tel. (8 5) 219 3283
Centro internetinė svetainė:
https://www.smi.mf.vu.lt/sveikatos-etikos-teises-ir-istorijos-centras/apie-centra
Visuomenės sveikatos katedra
Apie
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedra įkurta 2017 metais įvykdžius Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto restruktūrizaciją. Katedra tapo iki tol veikęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas, įkurtas 2002 metais, kuomet vykdant Vilniaus universiteto reformą buvo struktūriškai pertvarkyti trys Medicinos fakulteto padaliniai: Higienos katedra (vadovė prof. dr. G.Šurkienė), Socialinės medicinos centras (vadovas doc. dr. R.Gurevičius) ir Medicinos istorijos ir informacijos centras (vadovas A.Andriušis). Šie padaliniai tapo atitinkamais Visuomenės sveikatos instituto skyriais: Aplinkos ir sveikatos (vadovė prof. dr. G.Šurkienė 2002 - 2007, nuo 2007 – prof. dr. (HP) R.Stukas), Socialinės medicinos (vadovai doc. dr. R.Gurevičius, doc. dr. R.Čepulis), Medicinos istorijos ir etikos (vadovas doc. dr. E.Gefenas). Nuo įkūrimo iki 2007 metų Visuomenės sveikatos instituto direktorė buvo prof. dr. G.Šurkienė, o nuo 2007 metų iki dabar – prof. dr. (HP) R.Stukas. Nuo 2018 metų Medicinos istorijos ir etikos skyrius buvo atskirtas nuo Visuomenės sveikatos katedros ir tapo atskiru Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centru.
Visuomenės sveikatos katedros ištakos siekia 1922 metus, kai Vilniaus Stepono Batoro universitete buvo įkurta Higienos katedra. Ją įkūrė ir iki mirties (1935) vadovavo prof. K.Karafa-Korbutas. Vėlesniais jos vadovais buvo: prof. A.Safarevičius (1935-1936), prof. T.Pavlas (1936-1937), prof. B.Novakovskis (1937-1939).
Po Antrojo pasaulinio karo atkurtame sovietiniame universitete Higienos katedrai vadovavo: doc. dr. I.Bujakas (1945 – 1962), prof. hab. dr. V.Kviklys (1962 - 1985), doc. dr. A.Bitė (1985-1991), prof. hab.dr. A.Baubinas (1991 - 2000), prof. dr. G.Šurkienė (2000 – 2007), prof. dr. R.Stukas (nuo 2007 iki šiol). 1962 Medicinos fakultete pradėti ruošti sanitarijos ir higienos gydytojai, o 1968 išleista pirmoji gydytojų higienistų laida. Vadovaujant profesoriui V.Kvikliui susiformavo Higienos katedros mokslinio ir pedagoginio darbo kolektyvas, įkurta mokslinė ir ūkiskaitinė laboratorija.
Higienos katedros sudėtyje buvo ir Socialinės higienos bei sveikatos apsaugos organizacijos kursas, 1980 jį išplėtus įkurta savarankiška Socialinės higienos katedra (vedėjas doc. dr. B.Kisielius), 1991 reorganizuota į Socialinės medicinos centrą.
Nuo 1998 Visuomenės sveikatos specialistai ruošiami bakalauro ir magistrantūros studijų programose „Visuomenės sveikata“. 2007 abi studijų programas vertino nepriklausomų užsienio ekspertų grupė. Abi programos akredituotos besąlygiškai. Nuo 1993 iki 2004 m. Socialinės medicinos centro bazėje veikė sveikatos priežiūros vadybos rezidentūra. Joje buvo parengta apie 50 naujos kartos sveikatos priežiūros vadybininkų. 2007 Vilniaus universitetas pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą "Erasmus Mundus" projektą, kurio tikslas – įgyvendinti jungtinę Europos visuomenės sveikatos magistro programą „Darnios regioninės sveikatos sistemos“. Tai dvejų metų tarptautinė magistro programa, kurią vykdo 4 Europos universitetai. Vilniaus universitete šią programą įgyvendino ir koordinavo tuometinis MF Visuomenės sveikatos institutas. Programos tikslas – suteikti aukščiausios kokybės akademinį išsilavinimą ir naujausias profesines žinias žmonėms jau dirbantiems ar besirengiantiems dirbti sveikatos priežiūros valdymo srityje.
Nuo 2008 metų šis Medicinos fakulteto padalinys yra Europos visuomenės sveikatos mokyklų asociacijos (ASPHER) narys.
Visuomenės sveikatos katedra (kaip ir iki jos įkūrimo veikęs institutas) aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Jame dirba daugiau nei 40 darbuotojų, mokslo darbus rengia daugiau nei 10 biomedicinos mokslų visuomenės sveikatos krypties doktorantų.
Tyrimų kryptys
Visuomenės sveikatos katedroje vykdomi įvairių krypčių moksliniai tyrimai bei studijos:
• Epidemiologija
• Mityba ir maisto sauga
• Biostatistika, socialinė medicina
• Sveikatos teisė
• Ergonomika, ekologija
• Aplinkos sveikata
• Sveikatos politika
• Visuomenės psichikos sveikata
• Socialinė medicina
• Motinos ir vaiko sveikata
• Sveikatos ekonomika
• Sveikatos vadyba
• Motinos ir vaiko sveikata
• Profesinė sveikata
• Visuomenės sveikatos informatika
• Radiacinė sauga
• Gyvensena
• Nutukimas
Projektai
2018 – 2021 metais vykstantis projektas „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos, gydymo organizavimo gerinimas ir praktinių įgūdžių tobulinimas / The Improvement of Tuberculosis Prevention, Diagnosis, Treatment Organization and the Improvement of Practical Skills“, projekto Nr. J02-CPVA-V-04-0002.
2016 – 2021 metais vykstantis projektas „MACVIA-ARIA Sentinel Network for Rhinitis“, Europos komisijos finansuojamas programa “European Innovation Partnership on Active and Healthy Ageing”.
Darbuotojų publikacijos
Profesoriai
Profesoriai
Dadonienė Jolanta
Murauskienė Liubovė
Stukas Rimantas
Docentai
Austys Donatas
Buckus Raimondas
Katakinienė Oresta
Patašius Aušvydas
Sketerskienė Rita
Smailytė Giedrė
Asistentai
Arlauskas Rokas
Astrauskienė Audronė
Ašoklienė Loreta
Bartkevičiūtė Roma
Barzda Albertas
Beržanskytė Aušra
Butikis Mindaugas
Dobrovolskij Valerij
Jankauskas Remigijus
Juodaitė - Račkauskienė Audronė
Kairys Jonas
Maceinaitė-Žandarė Rūta
Megelinskienė Ginreta
Račaitė Justina
Stanislavovienė Jelena
Taminskienė Vaida
Tamulaityė Inga
Vainauskas Saulius
Lektoriai
Brogienė Daiva
Jaeck Virginija
Kungytė Raimonda
Pauliukas Mindaugas
Vaitkienė Rima
Mokslo darbuotojai
Administratoriai ir laborantai
Arlauskas Rokas
Austys Donatas
Jaeck Virginija
Stulginskaitė Irena
Doktorantai
Arlauskas Rokas
Černovas Andrejus
Lekstutienė Jūratė
Lingienė Rolanda
Megelinskienė Ginreta
Perminienė Rožė
Račaitė Justina
Tamulaitytė-Morozovienė Inga
Ubartienė Olga
Fakultetas
- Struktūra
- Dekano biuras
- MF Taryba
- VU Medicinos ir sveikatos mokslų doktorantūros mokykla
- Studijų skyrius
- Edukacinių kompetencijų skyrius
- Mokslo ir inovacijų skyrius
- Komunikacijos skyrius
- Bendrųjų reikalų skyrius
- Biomedicinos mokslų institutas
- Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra
- Farmacijos ir farmakologijos centras
- Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra
- Patologijos, teismo medicinos katedra
- Radiologijos, branduolinės medicinos ir medicinos fizikos katedra
- Žmogaus ir medicininės genetikos katedra
- Klinikinės medicinos institutas
- Akušerijos ir ginekologijos klinika
- Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika
- Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika
- Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika
- Hematologijos ir onkologijos klinika
- Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinika
- Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika
- Neurologijos ir neurochirurgijos klinika
- Psichiatrijos klinika
- Reumatologijos, ortopedijos - traumatologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
- Skubios medicinos klinika
- Širdies ir kraujagyslių ligų klinika
- Vaikų ligų klinika
- Vidaus ligų ir šeimos medicinos klinika
- Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas
- Odontologijos institutas
- Sveikatos mokslų institutas
- Transliacinių sveikatos tyrimų institutas
- Biožymenų tyrimų laboratorija
- DNR ir RNR reguliacijos laboratorija
- Eksperimentinės chirurgijos ir onkologijos laboratorija
- Populiacijų genomikos laboratorija
- Skaitmeninės medicinos centras
- Taikomųjų neuromokslų centras
- Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centras
- Žmogaus genomikos ir regulomikos laboratorija
- Medicinos fakulteto stiliaus vadovas
- Kas mes
- Neliečiamojo kapitalo subfondas
- Tarptautiniai patarėjai
- Universiteto ligoninės
- Profesoriai emeritai
- Alumni
- Ekspertų sąrašas