COVID-19 pandemijos sukėlėjas SARS-CoV-2 virusas yra naujai atrastas koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Molekulinės biologijos pasiekimų dėka, šio viruso struktūra buvo greitai nustatyta, ir paruoštas jo nustatymo žmogaus organizme metodas. Nustačius, kurie žmonės yra infekuoti virusu, galima juos izoliuoti – tai leidžia žymiai efektyviau sustabdyti viruso plitimą. Apie SARS-CoV-2 viruso atakas ir žmogaus imuniteto gynybą išsamiai papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Biomedicinos mokslų instituto profesorius, imunologas, dr. Dainius Characiejus.

Nuotoliniu būdu vykusiame dviejų dienų „online“ seminare, skirtame Kazachstano sveikatos apsaugos sistemos medicinos darbuotojams, aptarti aktualiausi koronaviruso infekcijos COVID-19 klausimai.

Tarptautinė DNR diena minima nuo 2003 metų, praėjus 50 metų po DNR molekulės struktūros išaiškinimo ir žmogaus genomo sekos nustatymo. Ši žmogaus genomo sekos paskelbimo diena gražiai sutapo su DNR molekulės atradimo diena – 1953 m. balandžio 25 d. Tai buvo tikrą revoliuciją moksle, sukėlusi reikšmingų pokyčių visų mūsų gyvenimuose.

Balandžio 26 d. - Černobylio katastrofos atminties diena. Prabėgo 34 metai, o Černobylis taip ir nenustojęs rusenti vėl kelia nerimą. Išgyvendami ypatingą laiką šiandien, suprantame koks trapus, bet kartu nepaprastai tvirtas gali būti žmogus. Tokie šiandien yra mūsų gydytojai, tokie išliko ir tie, kurie likvidavo katastrofą… AČIŪ JIEMS!

Džiaugiamės Medicinos fakulteto mokslininkų pasiekimų įvertinimu! Vilniaus universiteto rektoriaus nutarimu, Biomedicinos mokslų instituto Anatomijos katedros profesoriui dr. Rimantui Jankauskui, docentei dr. Žydrūnei Miliauskienei  ir mokslo darbuotojai dr. Justinai Kozakaitei skirtas apdovanojimas atminimo ženklais už reikšmingus mokslo pasiekimus 2019 metais, Geriausio Vilniaus universiteto mokslininkų taikomojo darbo kategorijoje. Mokslininkai buvo įvertinti už 1863–1864 m. sukilimo vadų palaikų identifikavimą ir detalų antropologinį tyrimą.

Profesoriaus Gintauto Česnio – Lietuvos Mokslų Akademijos nario eksperto (vadovavo Žmogaus morfologijos komisijai), buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001) – interesų sfera labai plati, tai – mokslas, menas, kultūra, literatūra, istorija, žmogus ir visuomenė, tauta ir valstybė.

Pasaulio visuomenės sveikatos specialistai yra vieningi – stipri imuninė sistema padeda išsaugoti sveikatą, didina atsparumą virusams ir infekcijoms. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai teigia, kad sveika mityba ir fizinis aktyvumas – reikšmingiausi imuninės sistemos stiprinimo  veiksniai.

Palaipsniui apsiprantame su neišvengiamai besikeičiančia situacija, kai daugelis dalykų nebėra tokie, kokie buvo 2020 m. sausio 1-ąją, kai saulės spindulių apsuptyje gražiausių Straussų valsų garsų buvome skraidinami po nuostabiąją Vieną, kūrėme artimos ir tolimos ateities planus ir niekas net tamsiausiame sapne negalėjo numatyti to, kas bus po poros mėnesių. Ir štai dabar – visi beveik vienu metu esame sustoję tarsi netikėčiausiame filmo kadre, kurį norėtųsi kuo greičiau prasukti. Tačiau kol kas koronavirusas (vadinamas COVID-19) nesiruošia trauktis ir tampa aišku, kad nori ar nenori, pasiraitojus rankoves, teks keisti mąstymą, įpročius, bendravimo būdą ir dar daug ką, kas atrodė taip įprasta, nekintama ir stabilu, tarsi atokaitoje gulintis Puntuko akmuo.

Kasdien vis daugiau džiaugiamės saulės šiluma, žaliuojančiais medžiais, smagiu paukščių čiulbėjimu. Laukiame, kada šis gamtos prisikėlimo stebuklas atskleis pavasario grožį ir paskelbs svarbiausią pavasario žinią: „Atėjo Velykos!“ Šiemet šią šventę minime karantino sąlygomis. Priimdami tai, kaip galimybę parodyti, jog norime ir mokame saugoti svarbiausius dalykus – artimuosius. Naudingais sveikatos patarimais Velykoms (ir ne tik) dalijasi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, prof. dr. Rimantas Stukas.

Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir darbo bei mokymosi procesus organizuojant nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose. Tai kelia rimtų iššūkių ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi.

Vis didesę medicinos sritį pasiglemžiant COVID-19 virusui, VU Medicinos fakulteto dėstytojai, VUL Santaros klinikų gydytojai nepraranda noro ir gebėjimo plėsti savo žinių ribas, dalintis patirtimi su kolegomis, bei išlaikyti intensyvų darbinį ritmą.

Reaguojant į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19) Vilniaus universiteto fondas šiandien pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių dėl jų trūkumo.

Siekdama paskatinti inovatyvių idėjų ir ankstyvosios stadijos startuolių augimą, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pradeda įgyvendinti naują projektą „TechHub“ (liet. „Technologijų uostas“). Projektas kvies mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvų verslą, suteiks jiems įvairią pagalbą ir skatins žiniomis grįsto verslo augimą mūsų šalyje.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos mokslo krypties Doktorantūros komiteto pirmininkės prof. Janinos Tutkuvienės kvietimu į Medicinos fakultetą (MF) atvykęs dr. Jonas Bunikis (Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas, Briuselis, Belgija) vedė seminarą mokslo metodologijos klausimais „Su daktaro diplomu kišenėje: karjeros biomedicinoje keliai ir takeliai“.  

2020 m. sausio pradžioje Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) dekanas prof. Algirdas Utkus sukvietė kolegas – dr. Aleksą Pikturną, dr. Juozą Galginaitį, Aureliją Jakubę, Audrių Ardzijauską ir dr. Violetą Mikštienę - aptarti naujai įsteigto VU Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko veiklos (VU LPRLB) bei patvirtinti jo darbo grupės sudėtį. „Didelis džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, kad būtent VU struktūroje kuriasi toks darinys, kaip Biobankas. Ateityje, jis neabejotinai palengvins VU ir kitose įstaigose atliekamų tyrimų kokybę, pritrauks naujus projektus“ – kalbėjo dekanas.

2019 m. pabaigoje Jungtinės Karalystės Londono karališkajame koledže įvyko tarptautiniai mokymo kursai, skirti chirurgijos specialybės gydytojams „Kolorektalinės chirurgijos dilemos ir debatai“ („Dilemmas and debates in colon and rectal surgery“). Tokie mokymai vyksta kasmet jau septinti metai, ir yra skirti visiems pasaulio gydytojams, besidomintiems storosios žarnos ir išangės ligų chirurgija.

„PLOS One“ yra visame pasaulyje garsus, recenzuojamas atviros prieigos mokslinis žurnalas, kurį nuo 2006 m. leidžia Public Library of Science. Žurnalas apima visų mokslo ir medicinos sričių pirminius tyrimus. Medicinos fakultetas kartu su „PLOS One“ sveikina Vilniaus universiteto profesorių, habilituotą mokslo daktarą Vaidutį Kučinską: jo straipsnis farmakogenomikos mokslinio darbo tema yra tarp 10 procentų daugiausia cituojamų šiame žurnale.

Studijuoti Vilniaus universitete elektrėniškė Kristina Manomaitytė svajojo jau seniai: „Vis dėlto tai geriausias universitetas Lietuvoje, mano nuomone, pasižymintis autentiškumu ir išskirtine dvasia.

Š. m. spalio 31 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Klinikinės medicinos instituto ir Sveikatos mokslų instituto profesoriui habil. dr. Arūnui Valiuliui buvo įteiktos Poltavos universiteto (Ukraina) Garbės profesoriaus regalijos.