Tai, ką galime keisti: Patarimai sergantiems lėtinėmis ligomis COVID-19 akivaizdoje

Palaipsniui apsiprantame su neišvengiamai besikeičiančia situacija, kai daugelis dalykų nebėra tokie, kokie buvo 2020 m. sausio 1-ąją, kai saulės spindulių apsuptyje gražiausių Straussų valsų garsų buvome skraidinami po nuostabiąją Vieną, kūrėme artimos ir tolimos ateities planus ir niekas net tamsiausiame sapne negalėjo numatyti to, kas bus po poros mėnesių. Ir štai dabar – visi beveik vienu metu esame sustoję tarsi netikėčiausiame filmo kadre, kurį norėtųsi kuo greičiau prasukti. Tačiau kol kas koronavirusas (vadinamas COVID-19) nesiruošia trauktis ir tampa aišku, kad nori ar nenori, pasiraitojus rankoves, teks keisti mąstymą, įpročius, bendravimo būdą ir dar daug ką, kas atrodė taip įprasta, nekintama ir stabilu, tarsi atokaitoje gulintis Puntuko akmuo.

Ilgainiui susitaikysime su viruso tikrumu, pradėsime dar daugiau saugoti ir rūpintis savimi ir esančiais šalia, kaip mokė močiutės, palaikysime švarą, tarsi kaskart ruoštumėmės į operacinę – įsisąmoninsime vidinį karantiną. Vieną dieną tokie įpročiai virs įpročiu, ir pasakosime „kaip buvo tais laikais, kai bėgiojom nuogomis kojomis, plikomis rankomis ir matoma plačia šypsena...“. Mes jau sėkmingai pradėjome šį kelią rūpindamiesi tuo, kad virusas plistų kuo mažiau – saugojimosi ritualai tapo rutina – laikomės saviizoliacijos, saugaus atstumo, ribojimų, aktyviai ieškome naujų atvejų, bendravimą perkėlėme į nuotolinį būdą. Kita vertus, tarsi akimirkai pamiršome tuos, kurie labai sąžiningai lieka namuose, tvarkingai seka ir vykdo rekomendacijas ir laukia, dažnai dvejodami dėl savo būklės ar ateities. Tarp šių, namuose esančių, išmintingų žmonių yra daug sergančiųjų lėtinėmis ligomis, kuriems kyla klausimų ir nėra kam jų užduoti ar pasitarti, dažnai aplanko nežinia, kaip tinkamai rūpintis savimi, kaip elgtis ir ką daryti pablogėjus būklei – kasdien koronaviruso infekcijos akivaizdoje.

Dvidešimt aštuoni Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto 2018 m. laidos studentai ir jų dėstytojos (doc. dr. Lina Zabulienė, dr. Sonata Varvuolytė), kartu su gydytojomis specialistėmis (Edita Saukaityte Butvile, dr. Egle Terteliene, Juste Latauskiene), trumpam įkūrę „Nuotolines kūrybines dirbtuves“, parengė informacinę medžiagą asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, kaip rūpintis savimi, susiklosčius tokioms aplinkybėms. Tikime, kad tai bus naudinga ne tik sergantiesiems ir jų artimiesiems, tačiau ir studentams, gydytojams, slaugytojams ar visuomenės sveikatos specialistams, visiems tiems, kuriems rūpi asmeninė ir visuomenės sveikata. Tai patarimų savirūpos ir gyvensenos klausimais, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (arterine hipertenzija, koronarine širdies liga, širdies nepakankamumu), kvėpavimo organų ligomis (bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga), virškinimo ligomis (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligomis, lėtinėmis kepenų ligomis), reumatinėmis ligomis, lėtinėmis inkstų ligomis,cukriniu diabetu, rinkinys. Tikime, kad šie patarimai ir įžvalgos padės atsakyti į kai kuriuos, mintyse kirbančius, klausimus ar nukreips atsakymo paieškas tinkama linkme.

Visi suprantame, kad susiklosčiusios aplinkybės, sujaukė buvusią tvarką negrįžtamai ir teks prisitaikyti, tačiau norisi tikėti, kad visuotinis pokyčių laukimas mus suvienys dar labiau rūpintis savo, artimųjų ir nepažįstamųjų sveikata bei gerove. Grįžimas į „normalią situaciją“ pareikalaus iš mūsų visų stiprybės nepasiduoti ir nenusivilti, aiškios krypties, dar didesnio susitelkimo, solidarumo, atsargumo, kritinio mąstymo, konstruktyvumo, racionalumo, sąmoningumo, atsakomybės ir laiko, tai – užtruks. Net ir esant situacijai, kurios negalime valdyti, yra daug dalykų, kurie priklauso nuo mūsų: keiskime požiūrį, būkime atviri pokyčiams ir judėjimui pirmyn, nepasimeskime, pasinerkime į dalykus, kuriuos galime valdyti ar pakeisti. Išlikime ramūs, nuoseklūs, kantrūs, pozityvūs ir kūrybiški! Ir svarbiausia - būkime sveiki!

Šių dienų šviesoje, pandemijos akivaizdoje, ko gero, mes galime sakyti, kad išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas iš mūsų,  nors ir visiškai mažas, išdrįstų pradėti.