Prof. dr. Laura Malinauskienė / Delfi nuotr.
„Dažnai įsivaizduojama, kad imunitetas yra lyg apčiuopiamas vienas organas ir jį galima pataisyti. Iš tiesų imunitetas yra kaip visa sistema: tai ir ląstelės, ir jų gaminami baltymai, ir organai. Visame kūne, tiek galvoje, tiek kojose, tiek pirštuose, yra imuninės sistemos ląstelių, tad imunitetas yra visame kūne. Jei kūnas nebus prižiūrimas visus metus, tai kai susirgsime ir nuspręsime pagerinti imunitetą, vargu ar greitai pavyks“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorė, klinikinė imunologė Laura Malinauskienė.
Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode gydytoja pasakoja apie imunitetą, kaip efektyviai jį stiprinti ir ką daryti, kad sirgtume mažiau.
Imunitetui galime daryti įtaką
Dalis imuniteto yra įgimta, daliai galime daryti įtaką patys, pasirinkę gyvenimo būdą. Pasak mokslininkės, net ir įgimtam imunitetui mes galime daryti įtaką: „Įgimtas imunitetas – pirmoji gynybos grandis, kuri apsaugo mus nuo įvairių išorėje ir viduje esančių veiksnių. Ir nors jis yra įgimtas, mes jį taip pat galime gerinti. Pavyzdžiui, oda ir gleivinės irgi yra įgimto imuniteto dalis, tai – fiziniai barjerai. Jeigu mūsų oda bus nesveika, sausa, visada žaizdota, bus didesnis krūvis ir kitoms imuninės sistemos dalims, nes per odą lengviau pateks įvairios infekcijos.“ Profesorė pasakoja, kad įgytas imunitetas labiausiai saugo nuo aplinkoje esančių medžiagų, galinčių pakenkti organizmui: virusų, bakterijų, cheminių medžiagų, neorganinių dulkių.
Imunologė prof. L. Malinauskienė atskleidžia, kad dezinfekavimo ir švaros palaikymo taip pat turi būti laikomasi saikingai: „Teorija, kad reikėtų viską laikyti itin švariai ir dezinfekuoti, jau yra senokai paneigta. Nors vis dar kartais, ypač turint mažų vaikų, kyla noras smarkiai saugotis ir viską dezinfekuoti. Bet visko valymas, dezinfekcija žudo ne tik blogus dalykus, bet ir gerus. Dėl to šiuo metu yra manoma, kad valyti ir dezinfekuoti reikėtų saikingai: per dažnai neplauti rankų su muilu, nenaudoti per daug dezinfekcinių medžiagų. Žinoma, viskas priklauso nuo darbo, nuo to, ką mes darome. Grįžus iš lauko, pabuvus ten, kur daug žmonių, ar pasinaudojus tualetu, tikrai reikėtų plauti rankas. Bet jei mes esame namuose ir einame valgyti, tai nereikėtų naudoti agresyvių dezinfekcinių medžiagų.“
Unsplash.com nuotr.
Kaip dažnai sirgti yra normalu?
Anot gydytojos, norėdami išsaugoti gerą imunitetą ir mažiau sirgti, turėtume laikytis kelių visiems žinomų, paprastų taisyklių: „Svarbiausia pakankamai gerai miegoti, sveikai valgyti, mokėti valdyti stresą, tai – patys geriausi dalykai imunitetui.“
Kada jau reikėtų sunerimti? Mokslininkė pasakoja, kad tuomet, kai žmogus dažnai serga ir tai jam sukelia diskomfortą. Tačiau kaip dažnai sirgti yra normalu? „Kalbant apie virusinius susirgimus, ikimokyklinio amžiaus vaikams sirgti šešis kartus per metus yra normalu, suaugusiam žmogui normalu sirgti du ar tris kartus per metus. Jei kalbame apie sudėtingus bakterinius susirgimus, pavyzdžiui, plaučių uždegimą, kai jau reikia gultis į ligoninę, reikėtų jau po pirmo karto pagalvoti, kodėl taip atsitiko. Įprastai jaunam ar vidutinio amžiaus žmogui taip neturėtų būti“, – sako tyrėja.
Ar maisto papildai ir vitaminai – būtini gerai sveikatai?
Prof. L. Malinauskienė pasakoja, kad kai kuriais imuniteto sutrikimo atvejais pacientams galima pagelbėti medikamentais: „Medikamentais galime pagelbėti asmenims, kuriems trūksta tam tikrų imuninės sistemos komponentų, pavyzdžiui, imunoglobulino. Jei jis yra smarkiai nukritęs, tam tikrais vaistais galime padėti. Reikia nepamiršti, kad ir skiepai yra imuninės sistemos treniravimas, nes ne tik atsiranda specifinis atsakas į tą konkrečią ligą, nuo kurios mes skiepijamės, bet ir į kitas infekcijas, kurios kažkiek yra panašios.“
Pasak pašnekovės, svarbiausia – ne vitaminai, o tinkama mityba: „Kai geriame vitaminus, jie turi pereiti per skrandžio rūgštis, jie yra veikiami įvairių fermentų, o dar yra ir žarnynas. Tad kyla klausimas, kiek iš tikrųjų yra įsisavinama to, ką išgeriame. Nekalbant apie tai, kad vitaminų ir maisto papildų gamyba yra visai kitaip reguliuojama nei vaistų, daug laisviau, netgi yra tokių tyrimų, kad kai kuriuose vitaminuose to vitamino galima nė nerasti. Tad manau, kad kokybiškas maistas yra kur kas geresnis pasirinkimas. Svarbu, kad maistas būtų įvairus, ir tada galima sėkmingai gyventi ir be papildų.“