Doc. dr. Saulius Galgauskas / Lrytas.lt nuotr.
Akys – vienas svarbiausių, jautriausių žmogaus organų. Greitėjantis gyvenimo tempas, stresas darbe, ilgi sėdėjimai prie kompiuterio ekrano, „scrollinimas“ išmaniajame telefone – jau tapo mūsų kasdienybe ir neabejotinai prisideda prie regėjimo suprastėjimo. Patiems pastebėti pirmuosius akių ligų simptomus – gana sudėtinga, o jų ignoravimas gali sukelti itin rimtų sveikatos problemų ateityje. Pasaulinės baltosios lazdelės dienos proga apie akių ligas, jų diagnostiką ir gydymą kalbamės su akių ligų gydytoju, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Optometrijos katedros vadovu, docentu dr. Sauliumi Galgausku.
Kokius signalus siunčia akių skausmas? Kada derėtų apsilankyti pas gydytoją?
Išsausėjusios, skaudančios, ašarojančios akys, suprastėjęs regėjimas – tik dalis akių ligų simptomų. „Lengviausi“ regėjimo sutrikdymai, kuriuos gali išduoti akių skausmas – tai akies uždegimas, svetimkūnio patekimas ar aukštas akipsūdis. Vis tik, jei akių skausmas nepraeina per keletą dienų, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju oftalmologu.
Šaltinis: unsplash.com
Gal galite plačiau papasakoti apie dažniausiai pasitaikančias akių ligas ir jų simptomus? Kurios iš jų – pavojingiausios?
Vyresnio amžiaus žmonių tarpe „populiariausios“ yra šios akių ligos: katarakta, glaukoma ir amžinė geltonos dėmės degeneracija.
Kataraktai būdingas pamažu blogėjantis regėjimas, žmogus mato neryškiai, lyg „pro rūką“. Nors skausmo ir akies paraudimo nebūna. Vienintelis kataraktos gydymo metodas – chirurginė operacija su dirbtino (intraokulinio) lęšiuko implantacija. Dažniausiai operacija atliekama ambulatoriškai, užtrunka apie 15-20 min., užtenka vietinės nejautros. Intraokulinų lęšių yra įvairių rūšių: vieno židinio, daugiažidininiai, astigmatizmą koreguojantys. Kokį lęšiuką implantuoti, nusprendžia operuojantis akių gydytojas, sutaręs su pacientu, nes kiekvienas atvejis yra individualus.
Glaukoma dažniausiai jokių simptomų neturi, dėl to ji vadinama „tyliuoju regos vagimi“. Ši liga išsivysto dėl padidėjusio akispūdžio. Palaipsniui pažeidžiamas regos nervas ir taip prarandamas regėjimas. Padidėjusio akispūdžio žmogus dažnai nejaučia, dėl to liga ir būna užleidžiama. Visiems vyresniems nei 40 metų būtina bent vieną kartą per metus pasimatuoti akispūdį. Tai atlikti gali šeimos gydytojas. Normalus akispūdis turėtų siekti nuo 10 iki 21 mmHg. Be abejo, vien nustačius padidėjusį akispūdį dar negalima diagnozuoti glaukomos, tam reikia atlikti daug papildomų tyrimų: akių kompiuterinę perimetriją (akipločio tyrimas), pachimetriją (matuojamas akies ragenos storis), gonioskopiją (tiriamas akies priekinės kameros kampas), optinę koherentinę tomografiją (tiriamas akies vidinė struktūra). Tik atlikus visus numatytus tyrimus galima bus formuluoti diagnozę. Glaukoma gydoma visą žmogaus gyvenimą. Pradedama gydyti akių lašais, jei reikia – atliekamos lazerio procedūros ir chirurginės operacijos. Gydymo tikslas – sumažinti akispūdį, kad būtų išsaugotas esamas regėjimas, ir liga neprogresuotų.
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atveju diagnozuojama gyslainės neovaskuliarizacija (naujų silpnų kraujagyslių augimas po geltonąja dėme) ir kraujosrūvos tinklainėje bei geltonos dėmės paburkimas. Geltonoji dėmė – tai ovali gelsva, apie 2 mm skersmens akies tinklainės vieta, kuri užtikrina aštrų regėjimą. Esant geltonosios dėmės degeneracijai, pacientui dažniausiai pablogėja centrinis regėjimas, matoma dėmę prieš akį, atsirandą linijų iškraipymas. Diagnostikai reikalinga atlikti tinklainės tyrimą – optinę koherentinę tomografiją. Šiai ligai pristabdyti yra atliekamos injekcijos į stiklakūnį su kraujagyslių endotelio augimo faktorių inhibitorių (KEAF) preparatais. Endotelis yra atsakingas už skysčio / drėgmės balansą ragenos audiniuose.
Šaltinis: unsplash.com
Kokios akių ligos būdingiausios jaunų žmonių, vaikų tarpe?
Vaikams turbūt aktualiausia yra ne akių ligos, o refrakcijos ydos – trumparegystė ir toliaregystė. Tuomet jauniems, daug dirbantiems prie kompiuterio žmonėms – sausų akių sindromas ir uždegiminės akies junginės (tai plona, skaidri, gausi kraujagyslių plėvelė, jungianti akies vokus su obuoliu) ligos – konjunktyvitai (galo būti virusinis, bakterinis, chlamidijų sukeltas, alerginis, reakcinis).
Ar tiesa, kad akių ligos „jaunėja“? T. y. akių ligas turi vis jaunesni žmonės?
Ar akių ligos „jaunėja“ – sunku pasakyti, tačiau tai, kad daugėja trumparegių, yra faktas. Prie šito labai prisidėjo pandeminis 2 metų laikotarpis, kada žmonės darbavosi, mokėsi iš namų, buvo daug sėdėjimo prie kompiuterio.
Šaltinis: unsplash.com
Teko girdėti, kad trumparegystę jau galima pavadinti „akių pandemija“... Kas yra trumparegystė? Kokie veiksniai lemia, kad žmogus turės ją?
Trumparegystė – tai akies refrakcijos yda, kai akies obuolį praėję šviesos spinduliai kertasi už tinklainės, ir dėl to nėra ryškaus matymo į tolį, reikalingos korekcijos priemonės – akiniai ar kontaktiniai lęšiai. PSO duomenimis, 2030 m. pasaulyje šiuo metu yra apie 4 mlrd. trumparegių asmenų. Kodėl atsiranda trumparegystė, vieningos mokslininkų nuomonės nėra, tačiau įrodyta, kad ilgėjant akies ašiai didėja ir trumparegystė. Todėl tiems vaikams, kuriems itin progresuoja trumparegystė, šitai bandoma pristabdyti moderniais akinių lęšiais – defokuso lęšiais, kurie stabdo akies ašies ilgėjimą vaikui augant. Taip pat esama kontaktinių lęšių, stabdančių trumparegystės progresavimą. Yra įrodyta, kad vaiko buvimas lauke kasdien bent po 2 val. sumažina trumparegystės progresavimą 2-3 kartus.
Turbūt pagrindinė trumparegystės atsiradimo priežastis – intensyvus ir ilgalaikis darbas prie kompiuterio ar su telefonu, planšete ir t. t. Kitaip tariant, intensyvus darbas iš arti. Ko gero, televizoriaus žiūrėjimas yra žymiai mažesnė „blogybė“. PSO rekomenduoja vaikams iki 3 metų iš vis neduoti žaisti su telefonu ir planšete, o 5-7 metų vaikams – dienos limitas iki 2 val. Ir kuo daugiau būti lauke, sportuoti, žaisti, aktyviai judėti. Moksleiviams rekomenduojama 20-20-20 taisyklė: kas 20 min. pailsinti akis 20 sekundžių žiūrint į tolį 20 metrų nuo savęs.
O kaip yra su toliaregyste?
Visi vaikai gimsta toliaregiai (apie +3,0 dioptrijos). Iki 7 metų „išauga“, ir akis tampa emetropiška, t. y. be dioptrijų. Vis tik pasitaiko ir didesnių toliaregystės atvejų vaikų tarpe. Tuomet regėjimą būtina koreguoti, nes gali išsivystyti žvairumas ir ambliopija („tinginė“ akis – prastas matymas viena akimi). Iki 3 mėn. visų kūdikių akių judesiai dar gali būti nekoordinuoti. Tačiau jei akių nukrypimas ar žvairavimas stebimas vyresniems vaikams – būtina pasikonsultuoti su akių gydytoju.
Kas apskritai leidžia išsaugoti gerą regą?
Gera rega – tai tinkamas regos darbo ir poilsio režimas, taip pat – profilaktiniai regos ir akių patikrinimai.