„Mokslo sprinto“ konkurso akimirka / Asm. archyvo nuotr.
Minint 445-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį, trečiąjį kartą surengtas mokslo komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“. Pirmąją vietą laimėjo VU Chemijos ir geomokslų fakulteto komandos „GiS“ narės prof. Giedrė Beconytė ir Samanta Klusytė. Jų pranešimo tema – „Erdviniai duomenys geram administravimui – nuo vizijos iki sprendimo“. Nugalėtojoms įteiktas 1000 eurų vertės prizas, kurį įsteigė konkurso partneris „Thermo Fisher Scientific“. Antrąją vietą užėmė VU Medicinos fakulteto komandos „Neurofilai“ nariai prof. Rūta Mameniškienė ir gydytojas rezidentas Kristijonas Puteikis, skaitę pranešimą „Kas bijo juodos katės? Neurologinių ligonių maldos ir prietarai“. Trečiąją vietą – VU Filosofijos fakulteto komandos „SHARE: Lietuva“ nariai doc. Antanas Kairys ir Giedrius Rupšys, jų pranešimo tema – „O išsiskyrę jie gyveno ilgai ir laimingai?“. Antrosios ir trečiosios vietos nugalėtojams buvo įteikti specialūs prizai.
Kristijonas Puteikis / Asm. archyvo nuotr.
„Dalyvauti konkurse mane paskatino siekis ieškoti naujų formatų savo veiklos pristatymui. Įprastas mokslinių konferencijų ar publikacijų formatas yra gerai žinomas ir suprantamas tyrėjams, bet kartu išlieka griežtai standartizuotas ir dažnai stokojantis kūrybinių elementų. Kai atliktą tyrimą reikia pristatyti auditorijai, kuri darbuojasi visai kitoje mokslo srityje arba su mokslu neturi nieko bendro, visų pirma reikia pakartotinai apmąstyti ir sąžiningai atsakyti į klausimą, kodėl apskritai inicijavome tokį darbą ir ką įdomaus ar prasmingo jis parodo“, – po konkurso pasakojo antrosios vietos laimėtojas Kristijonas Puteikis. Anot Medicinos fakulteto rezidento, dėl šios priežasties „Mokslo sprinto“ konkursas, nepaisant žaismingos jo formos, skatina plačiau mąstyti apie atliekamų darbų tikslus ir kuriamą vertę. „Suprantamai papasakoti apie mokslo tyrimą per kelias minutes – tai minties eksperimentas, kurį pritaikius dar tik vykdomam ar planuojamam tyrimui, galime geriau suvokti esminę tyrimo žinutę ir ją efektyviai atskleisti standartinėje mokslo sklaidos sferoje – konferencijose ir publikuojant rezultatus recenzuojamuose leidiniuose“, – teigė K. Puteikis.
Prof. Rūta Mameniškienė / Asm. archyvo nuotr.
„Komunikuoti apie mokslą yra labai svarbu, nes tai padeda suprasti mokslinę informaciją ne specialistų auditorijai. Aiškiai pateikiama informacija leidžia geriau suvokti, kas vyksta aplink mus, suprasti aplinkinį pasaulį, ragina giliau ir plačiau domėtis pačiu mokslu, ugdo pasitikėjimą mokslo procesu ir mokslininkais. Specialistams mokslinė komunikacija taip pat padeda naudotis moksline informacija, skatina mokslinį žingeidumą, naujų idėjų generavimą ir tarpusavio bendradarbiavimą“, – mintimis pasidalino prof. Rūta Mameniškienė. Pasak Medicinos fakulteto mokslininkės, tokiuose konkursuose visada svarbiausia tiesiog dalyvauti – linksmai leisti laiką ne tik kuriant mokslinio pranešimo pristatymą, bet ir paties renginio metu bendraujant bei dalinantis žiniomis ir patirtimi su kolegomis.
„Mokslo sprinte“ pristatyta svarbi Medicinos fakulteto rezidento K. Puteikio ir prof. R. Mameniškienės atlikto tyrimo dalis – anoniminė apklausa tarp išsėtine skleroze, epilepsija ir Parkinsono liga sergančių asmenų bei dar vienos grupės sveikų kontrolinių tiriamųjų. Visų apklausos dalyvių teirautasi, kuriais iš 27 prietarų ar lemtingų ženklų jie tiki. Pagal atsakymų pobūdį buvo suskirstyti kiekvienos grupės tiriamieji bei pastebėta, kad tarp sergančiųjų Parkinsono liga tikėjimas prietarais buvo gerokai retesnis nei tarp likusiųjų. Nors tiksliai atsakyti, kas lėmė šiuos rezultatus, negalima, viena iš teorijų – kad Parkinsono ligos metu pažeidžiama dopaminą išskirianti smegenų juodoji medžiaga. Atlikto tyrimo rezultatai publikuoti recenzuojamame mokslo leidinyje „Frontiers in Public Health“.