VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas atidaro konferenciją / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Šių metų sausio 23–25 d. Vilniaus universitete įvyko baigiamoji „MotherNet“ tinklo konferencija „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ („Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time“). „MotherNet“ – tai tarptautinis tarpdisciplininis projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos "Horizon 2020", vykdomas Vilniaus Universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų, bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje.
Pagrindinis projekto tikslas – vystyti motinystės studijas, suburiant skirtingų sričių – medicinos ir sveikatos priežiūros, humanitarinių, teisės, socialinių, verslo, žiniasklaidos ir kultūros mokslų – tyrėjus. „Ši konferencija yra puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo pavyzdys. „MotherNet“ projektas padėjo pagrindą jau ne vienam svariam socialinių iššūkių ir motinystės vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje tyrimui“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Rūta Morkūnienė / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Projekto „MotherNet“ finalinėje konferencijoje dalyvavo ir VU Medicinos fakulteto atstovės – Biomedicinos mokslų instituto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros mokslininkė, medicinos gydytoja Rūta Morkūnienė ir Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Diana Ramašauskaitė.
„MotherNet“ projekto plataus tyrėjų tinklo dėka susipažinau su medicinos humanitarinių mokslų (angl. Medical Humanities) sritimi, turėjau galimybę Upsalos universiteto Medicinos humanitarinių mokslų centre išklausyti įvadinį medicinos humanitarinių mokslų kursą. Medicinos humanitariniai mokslai yra tarpdisciplininė medicinos sritis, apimanti humanitarinius mokslus (medicinos filosofiją, etiką ir bioetiką, medicinos istoriją, literatūrologiją ir religiją), socialinius mokslus (psichologiją, sociologiją, antropologiją, kultūros studijas, sveikatos geografiją) ir menus (literatūrą, teatrą, kiną ir vaizduojamuosius menus) bei jų taikymą medicinos mokyme ir praktikoje“, – apie dalyvavimą „MotherNet“ projekte pasidalino Rūta Morkūnienė.
Mokslininkė papasakojo, kad medicinos humanitariniai mokslai remiasi tarpdisciplininių tyrimų metodais, kurie leidžia įsigilinti į sveikatos ir ligos metu patiriamus išgyvenimus, sutelkiant dėmesį į subjektyvią, paslėptą ar dažnai nematomą asmeninę patirtį. „Šiuolaikinė kritiškoji medicinos humanitarinių mokslų pakraipa teigia, kad menai ir humanitariniai mokslai suteikia papildomą perspektyvą tiksliesiems mokslams, siūlo skirtingus mąstymo apie žmogaus istoriją, kultūrą, elgseną ir patirtį būdus, kurie gali būti naudojami analizavimui, kritikai ar keitimui tam tikrų sveikatos priežiūros praktikų, taip pat pagalbai įgyjant ir labiau puoselėjant „minkštąsias“ kompetencijas tiek medicinos studijų proceso metu, tiek dirbant medicinos sektoriuje“, – kalbėjo R. Morkūnienė.
„MotherNet“ projekto finalinė konferencija / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.
Anot jos, medicinos humanitariniai mokslai gali padėti medicinos studentams bei medikams pažvelgti į problemas iš daugiau nei vienos perspektyvos, ugdyti kritinį mąstymą, empatiją, pagarbą pacientams, klinikinę etiką, sukurti artimesnius ar prasmingesnius santykius tarp medikų ir jų kolegų ar pacientų. „Medicinos humanitariniai mokslai, kaip pasirenkamasis kursas, yra integruojami į medicinos studijų programas, o tokių tyrimų poreikis auga ir reikalauja kelių sričių tyrėjų įsitraukimo“, – teigė mokslininkė.
„MotherNet“ projekto dėka, bendradarbiaudamos su Vilniaus Universiteto Filologijos ir Filosofijos fakultetų mokslininkėmis, Rūta Morkūnienė ir prof. Diana Ramašauskaitė pradėjo naują tarpdisciplininį medicinos humanitarinių mokslų tyrimą apie priešlaikinio gimdymo, naujagimio būklės ir psichosocialinio klimato ligoninėje poveikį moters psichikos sveikatos rodikliams bei ryšiui su naujagimiu. Tyrime persipina medicinos, psichologijos, filosofijos ir literatūros disciplinos, derinami šioms mokslo sritims būdingi tyrimo metodai.
„Tai gilus, daugiasluoksnis, unikalus tiek savo struktūra, tiek vizija mokslinis tyrimas, padėsiantis analizuoti ir geriau suprasti subjektyvias neišnešiotų naujagimių motinų patirtis. Tikime, kad būtent tokio daugiakrypčio tyrimo rezultatai turės didžiausią poveikį ir leis prisidėti prie perinatalinės priežiūros gerinimo, padės parengti neišnešiotų naujagimių motinoms ir šeimoms skirtas psichosocialinės pagalbos rekomendacijas“, – teigė R. Morkūnienė.