Vilniaus universitete šiemet paskutinį, 6-ąjį medicinos studijų kursą baigusi Monika Vitkauskaitė šiais mokslo metais ypač pasižymėjo savo moksline veikla, kuri ne tik Studentų mokslinės veiklos tinklo (SMVT), bet ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) Gyvybės mokslų inovacijų ekspertų buvo pripažinta viena reikšmingiausių. Alma Mater bendruomenė didžiuojasi būsimos mokslininkės pasiekimais ir linki visų ambicingų svajonių išsipildymo.
Vilniuje gimusi ir užaugusi Monika prisipažino, kad vaikystėje nesvajojo tapti gydytoja: „Kiek save pamenu vaikystėje – norėjau būti rūbų dizainere, – su šypsena pasakoja į Medicinos fakulteto nefrologijos rezidentūrą įstojusi absolventė. – Vėliau norėjau studijuoti fiziką ar odontologiją. Bet galiausiai, po dvyliktos klasės, paskatinta tėvų pasirinkau medicinos studijas VU“.
Vilnius – gimtasis ir Monikos širdžiai labai artimas miestas, visada buvo, yra ir bus siejamas su VU – jos nuomone, „geriausiu ir savo išskirtinėmis tradicijomis garsėjančiu universitetu Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje“. Mergina labai džiaugiasi savo studijomis, kurios jai sekėsi „tikrai gerai“: „Stengiausi per šešerius metus pasisemti kuo daugiau žinių ir, kiek įmanoma daugiau įgyti praktinių įgūdžių“. Pasak būsimos rezidentės, labiausiai studijų metu jai patiko bei stipriausią įspūdį paliko tie dėstytojai ir gydytojai, kurie yra ,,įsimylėję“ savo sritį ir stengiasi ja sužavėti studentus.
Mokslinė veikla Monikai buvo nesvetima jau nuo mokyklos laikų. Kelerius metus ji dalyvaudavo ES Jaunųjų mokslininkų konkursuose ir nacionaliniame etape yra laimėjusi III vietą. „Universitete į SMVT veiklą įsiliejau trečiaisiais studijų metais – buvo smalsu, norėjosi sužinoti kažką daugiau ir plačiau, nei studijuojami dalykai ir temos, todėl užsirašiau į Mikrobiologijos SMVT būrelį“, – su pasididžiavimu prisimena Monika. Ji yra dėkinga mokslinių darbų vadovams už pagalbą ir nukreipimą tinkama linkme.
Būsimosios mokslininkės teigimu, jos tezės – ,,Chemokinų ir transplantato histologinių pokyčių ryšys”, kurias atrinko MITA atstovai, „gimė studentiškai“ – tai buvo tiesiog viena iš siūlomų temų Nefrologijos būrelyje. „Kadangi man ji pasirodė labai įdomi, nusprendžiau imtis šio tyrimo“, – teigia ji.
Pristatydama savo šių metų mokslinio darbo esmę, Monika, pabrėžia, kad inkstų transplantacijos atliekamos kasmet, o imuninis transplantato atmetimas, virusinė infekcija bei neuždegiminiai procesai kelia grėsmę transplantato išgyvenamumui. Todėl recipientai yra nuolat stebimi. O jautriausias ir specifiškiausias alotransplantato patologijos diagnostikos metodas – inksto biopsija. Tačiau šis tyrimas invazinis, o serumo kreatininas, nors ir plačiai naudojamas, tačiau yra nespecifiškas ir gana vėlyvas atmetimo markeris. „Todėl reikia neinvazinio, jautraus ir specifinio monitoravimo metodo, – patikslina Monika. – Gavome išties įdomius rezultatus, kurių esmė – žymenys leidžia statistiškai reikšmingai atskirti normalios histologijos ir patologinių pokyčių atvejus bei yra tikslesni nei kreatinino koncentracijos pokytis“.
Ką tik į išsvajotą VU MF nefrologijos rezidentūrą įstojusi ir tolesnį savo gyvenimą skirti medicinos mokslui pasiryžusi Monika mano, kad tikrasis mokslininkas – pirmiausiai yra žingeidus, plačių pažiūrų, užsispyręs, turintis kritinį mąstymą ir, žinoma, kūrybiškas. Ji ir pati siekia būti tokia. Į savo gyvenimo įvykius stengiasi žiūrėti, vadovaudamasi mėgstama žinomo rašytojo E. M. Remarko išmintimi: „Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties“.
Vasara, būsimos mokslininkės teigimu, yra puikus „poilsio stebuklo“ laikas: „Idealios mano vasaros atostogos – jūra, saulė, gera knyga ir skanus maistas“ , – džiaugiasi ji. O visiems, kas dar tik svarsto galimybę įsijungti į mokslinę veiklą, Monika linki nebijoti siekti savo svajonės, aktyviai užsiimti moksline veikla, nenuleisti rankų, mokslo stebuklus verčiant realybe. O nesėkmės atveju nenustoti bandyti iš naujo.