Nacionaliniai projektai
LR Sveikatos apsaugos ministerijos projektai
Nr. 08.4.2-ESFA-V-613-01-0001 „Išmintingasis vaistų sąrašas“
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba, Valstybine ligonių kasa ir teritorinėmis ligonių kasomis, Higienos institutu, Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais (projekto partneriai), įgyvendina 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.4.2-ESFA-V-613 „Sveiko senėjimo skatinimo iniciatyvos“ projektą „Išmintingasis vaistų sąrašas“ (Nr. 08.4.2-ESFA-V-613-01-0001) (toliau – Projektas). Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projekto vykdymo laikas
2019-09 mėn. – 2023-08 mėn.
Bendra projekto vertė
389 485,96 Eur
Projekto uždaviniai
- Organizuoti nepriklausomus mokymus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą, vaistų skyrimo ypatumus geriatrijoje, ypatingo atsargumo skiriant vyresnio amžiaus žmonėms reikalaujančias vaistų grupes ir jų metu apmokyti 1500 specialistų.
- Parengti į vyresnio amžiaus gyventojus orientuotą leidinį apie racionalų vaistų vartojimą.
- Organizuoti seminarus gyventojams, kuriuose bus pristatomi racionalaus vaistų vartojimo principai ir atsakoma į pacientų bendruomenei kylančius klausimus apie racionalų vaistų vartojimą. Minėtų seminarų metu numatoma apmokyti 500 pacientų.
- Vykdyti informacinę kampaniją, kuria bus siekiama informuoti visuomenę ir gerinti gyventojų supratimą apie racionalų vaistų vartojimą, gydymo režimo laikymosi svarbą, netinkamo vaistų vartojimo pavojus sveikatai.
Projekto veiklos
- Informacijos apie racionalų vaistų vartojimą skleidimas organizuojant mokymus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bei parengiant jiems skirtą elektroninį leidinį.
- Informacijos apie racionalų vaistų vartojimą skleidimas organizuojant seminarus pacientams ir parengiant jiems skirtą leidinį.
- Informacijos apie racionalų vaistų vartojimą skleidimas parengiant infografikus, lankstinukus, vaizdo/animuotų informacinių filmukus bei vaizdo/animuotų informacinių filmukų transliacija.
Laukiami rezultatai
Įgyvendinus Projektą, pagerės visuomenės, ypač vyresnio amžiaus žmonių, informuotumas apie racionalų vaistų vartojimą, tam tikrų vaistų grupių vartojimo ypatumus, gydymo režimo laikymosi svarbą, rizikas sveikatai, susijusias su neracionaliu vaistų vartojimu, paciento veiksmus pasireiškus įtariamai nepageidaujamai reakcijai į vaistą, bus pagilintos sveikatos priežiūros, farmacijos specialistų žinios apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą, išleisti leidiniai apie racionalų vaistų vartojimą, kurie bus prieinami visuomenei ir projektui pasibaigus. Tikėtina, kad visuomenė, įgijusi daugiau žinių apie vaistų vartojimą, racionaliau vartos vaistus, atitinkamai pagerės gyventojų sveikata ir gyvenimo kokybė.
Kontaktai:
Anželika Oraitė, projekto vadovė, Sveikatos apsaugos ministerija tel. +370 5 266 1443,
Miglė Domeikienė, projekto koordinatorė ir administratorė , Sveikatos apsaugos ministerija
Gražina Bobelienė, projekto koordinatorius, Sveikatos apsaugos ministerija tel. +370 5 264 8752,
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 2022 m. lėšomis finansuojami projektai
Projektas „Mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinė (psichologinė) savijauta
Projekto pavadinimas: „Mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinė (psichologinė) savijauta“.
Projekto trukmė: nuo 2022-09-01 iki 2023-08-31.
Projekto tikslas: Nustatyti mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinę (psichologinę) savijautą ir įvertinti psichologinės pagalbos prieinamumą bei jos poreikį.
Projekto veiklos:
- Pedagoginių darbuotojų emocinės (psichologinės) savijautos tyrimas;
- Pedagoginių darbuotojų psichologinės pagalbos prieinamumo bei jos poreikio tyrimas;
- Rekomendacijų dėl pedagoginių darbuotojų emocinės (psichologinės) savijautos ir psichologinės pagalbos prieinamumo bei jos poreikio įvertinimo pedagoginiams darbuotojams rengimas;
- Rekomendacijų dėl pedagoginių darbuotojų emocinės (psichologinės) savijautos ir psichologinės pagalbos prieinamumo bei jos poreikio įvertinimo mokyklų vadovams rengimas;
- Rekomendacijų dėl pedagoginių darbuotojų emocinės (psichologinės) savijautos ir psichologinės pagalbos prieinamumo bei jos poreikio įvertinimo sprendimų priėmėjams rengimas;
- Mokslinės produkcijos rengimas: mokslinis straipsnis tarptautinėse duomenų bazėse ir mokslinis pranešimas konferencijoje.
Projekto rezultatai:
- Atliktas tyrimas ir surinkti pedagoginių darbuotojų emocinės (psichinės) savijautos rodikliai bei atlikta jų analizė. Tyrimo rezultatų pagrindu parengtos pedagoginių darbuotojų emocinės (psichologinės) savijautos gerinimo rekomendacijos. Planuojama, kad bus apklausta apie 500 pedagoginių darbuotojų;
- Atliktas tyrimas ir surinkti pedagoginių darbuotojų psichologinės pagalbos prieinamumo bei jos poreikio rodikliai bei atlikta jų analizė, numatytos priemonės, didinančios psichologinės pagalbos prieinamumą pedagoginiams darbuotojams. Planuojama, kad bus apklausta apie 500 pedagoginių darbuotojų;
- Parengtos rekomendacijos prisidės prie Lietuvos pedagoginių darbuotojų geresnės emocinės (psichologinės) savijautos ir didesnio psichologinės pagalbos prieinamumo. Planuojama rekomendacijų apimtis 20 psl., 15 psl., 10 psl.
- Parengtas vienas mokslinis straipsnis tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje. Paskaitytas vienas pranešimas mokslinėje konferencijoje.
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas.
Projekto vadovas: Arūnas Emeljanovas.
Projekto partneriai: Lietuvos mokyklų vadovų asociacija; Kauno rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Visuomenės sveikatos biuras.
Projekto finansavimas: 39 969,00 Eur.
Projektas „Mokyklų pedagoginių darbuotojų emocinė (psichologinė) savijauta“ finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Projektas Nr. (1.78 Mr) SU-1564/S-174 „Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimas bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties bei kokybės įvertinimas taikant daugiametodį skaičiavimą Lietuvoje
Mokslinių tyrimų projektas „Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimas bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties bei kokybės įvertinimas taikant daugiametodį skaičiavimą Lietuvoje“.
Projekto trukmė 2022 09 – 2023 08
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas.
Projekto vadovas: prof dr. Natalja Istomina.
Projekto tikslas – atlikti mokslinį tyrimą „Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimas bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties bei kokybės įvertinimas taikant daugiametodį skaičiavimą Lietuvoje“
Numatytos veiklos:
- parengti tyrimo metodiką;
- rengti dokumentus Bioetikos komiteto tyrimo leidimui gauti;
- rinkti duomenis iš statistinių bazių;
- rinkti duomenis iš Žemo slenksčio kabinetų Lietuvoje;
- analizuoti ir apdoroti surinktus duomenis;
- rengti tyrimo ataskaitą;
- pristatyti tyrimo ataskaitą;
- publikuoti tyrimo rezultatus.
Laukiami rezultatai:
- parengta metodika;
- pateikti dokumentai Bioetikos komitetui ir gautas leidimas tyrimui atlikti;
- įvykdytas tyrimas;
- parengta tyrimo ataskaita;
- viešame renginyje pristatyti tyrimo rezultatai,
- pristatytos tyrimo ataskaitos atsakingoms institucijoms: SAM, NTAKD, HI, RPLC, mokslo įstaigoms;
- publikuoti moksliniai straipsniai recenzuojamame žurnale.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos skirta lėšų suma 49 984,00 Eur. Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos mokslo tarybos projektai
01.2.2-LMT-K-718-03-0027 „Personalizuotas paroksizminio prieširdžių virpėjimo trigerių atpažinimas ir valdymas naudojant dėvimas technologijas – TriggersAF“
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-07-20 iki 2023-07-19
Projekto vadovas: prof. Vaidotas Marozas
Projekto aprašymas: Prieširdžių virpėjimas (PV) – dažniausia aritmija, diagnozuota 33 milijonams žmonių pasaulyje. PV yra progresuojanti liga, pradžioje pasireiškianti savaime nutrūkstančiais paroksizminiais epizodais (PPV), sudarančiais individualius PPV epizodų pasiskirstymo laike profilius. Manoma, kad šie profiliai gali suteikti informacijos apie ligos progresą ir komplikacijas. Ligos epizodus skatinančios priežastys (trigeriai) yra alkoholis, kofeinas, fizinis krūvis, miego sutrikimai, aukšto kraujo spaudimo liga ir t.t. Didelė jų dalis gali būti kontroliuojami keičiant gyvenimo būdą. Autonominės nervų sistemos disfunkcija gali būti kitas esminis veiksnys, prisidedantis prie PPV atsiradimo. Deja, trūksta technologijų, leidžiančių sinchroniškai registruoti PPV profilius ir subjektyviai bei objektyviai vertinamus aritmijos trigerius.
TriggersAF projektu siekiama:
• ištirti PPV profilių atkūrimo patikimumą naudojant ant riešo dėvimą prietaisą,
• sukurti PPV trigerių atpažinimo ir valdymo sistemos prototipo aparatinę ir programinę įrangą,
• išsiaiškinti ir ištirti PPV profilių ryšius su subjektyviais ir objektyviai vertinamais aritmijos trigeriais.
Personalizuoto PPV trigerių atpažinimo ir valdymo technologija atvers galimybes kaupti žinias apie PPV profilių sąsajas su pacientui individualiais trigeriais, prognozuoti komplikacijų riziką ir kurti personalizuotos terapijos metodikas.
Projektą vykdo KTU Biomedicininės inžinerijos institutas su partneriu Vilniaus universitetu.
Projekto finansavimas: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”
Projekto rezultatai:
- Projekto metu bus sukurta paroksizminio prieširdžių virpėjimo aritmijos valdymo sistema, kurią sudarys ant riešo dėvimas prietaisas, serverio duomenų analizės programinė įranga ir programa išmaniajam įrenginiui. Sukurta sistema pasitarnaus dviem svarbiais tikslais: (1) įgalins pacientus valdyti paroksizminį PV nefarmakologiniu būdu kontroliuojant individualius aritmiją provokuojančius veiksnius ir (2) leis tirti aritmiją sukeliančių trigerių fiziologinius mechanizmus. Sistemos koncepciją numatoma apsaugoti pateikiant Europos patento paraišką.
- Projekto rezultatai bus viešinami aukšto lygio 4 mokslinėse konferencijose užsienyje ir 4 publikacijomis moksliniuose žurnaluose su citavimo indeksu.
- Aritmijos valdymo sistemos prototipą numatoma toliau naudoti VU Santaros klinikose. Lygiagrečiai, sistemos galimybės bus pristatomos potencialiems investuotojams.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Projekto partneriai: Vilniaus universitetas
09.3.3-LMT-K-712-22-0156 „Lėtinės inkstų ligos, dializuojamiems pacientams skirtos mitybos korekcijos ir gyvybinių rodiklių stebėsenos mobiliosios aplikacijos sukūrimas“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30
Projekto dalyvis: Giedrė Žulpaitė
Tyrimo vadovas: doc. Laurynas Rimševičius
Projekto tikslas: sukurti lėtine inkstų liga sergantiems, dializuojamiems pacientams skirtą mitybos korekcijos ir gyvybinių rodiklių stebėsenos mobiliąją aplikaciją ir atlikti jos naudos analizę ir tuo pačiu tobulinti studento mokslinio tyrimo eigos supratimą ir kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą. Siekiant sustabdyti inkstų ligos progresiją ir siekiant pagerinti paciento savijautą bei bendrą būklę, privaloma kontroliuoti gaunamą skirtingų elektrolitų, baltymų, vandens kiekį. Pacientų aktyvus dalyvavimas ligos gydyme apima ne tik mitybos kontrolę, tačiau ir nuolatinį gyvybinių rodiklių ir savijautos stebėjimą. Alternatyvus geriausias, pigiausias, lengviausiai prieinamas pacientų įgalinimo ligos gydyme sprendimo būdas – tam skirtos mobilios aplikacijos (angl. mobile app), padedančios kontroliuoti mitybą ir stebėti gyvybinius rodiklius, sukūrimas.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-22-0097 „Epilepsija sergančių asmenų mirtingumas ir mirties priežastys“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30
Projekto dalyvis: Kristijonas Puteikis
Tyrimo vadovas: prof. Rūta Mameniškienė
Projekto tikslas: nustatyti Lietuvoje epilepsija sirgusių asmenų mirtingumą ir jų mirties priežastis ir tuo pačiu tobulinti studento mokslinio tyrimo eigos supratimą ir kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą. Epilepsija – lėtinė nervų sistemos liga, kuria Lietuvoje serga 7-8 gyventojai iš 1000. Priklausomai nuo tiriamos grupės, epilepsija sergančių asmenų mirtingumas gali būti iki kelių kartų didesnis nei bendros populiacijos. Dalies ankstyvų mirčių, pavyzdžiui, traumų ar savižudybių, potencialiai būtų galima išvengti vykdant jų prevenciją, informuojant pacientus ir teikiant rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigoms. Tam būtinos papildomos žinios apie epilepsija sirgusių asmenų mirtingumą, mirtingumo tendencijas ir dažniausias mirties priežastis. Šiuo projektu siekiama nagrinėti Lietuvoje epilepsija sirgusių ir mirusių asmenų mirtingumo tendencijas ir dažniausias mirties priežastis, iš valstybinių duomenų bazių gautus nacionalinio lygmens rezultatus įvertinti tarptautiniame kontekste.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-22-0060 „Ilgalaikio streso biožymenų tyrimai COVID-19 pandemijos laikotarpiu“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30
Projekto dalyvis: Indrė Strauzaitė
Tyrimo vadovas: doc. Dovilė Karčiauskaitė
Projekto tikslas: įvertinti dėl COVID-19 ligos plitimo Lietuvoje įvesto karantino įtaką sveikų savanorių streso biologinių žymenų (plaukų steroidinių hormonų) koncentracijų pokyčiams bei nustatyti ryšį tarp objektyvių ir subjektyvių streso vertinimo rodiklių, tuo pačiu tobulinti studento mokslinio tyrimo eigos supratimą ir kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą. Įvertinti dėl COVID-19 ligos plitimo Lietuvoje įvesto karantino įtaką sveikų savanorių streso biologinių žymenų (plaukų steroidinių hormonų) koncentracijų pokyčiams bei nustatyti ryšį tarp objektyvių ir subjektyvių streso vertinimo rodiklių. Šiam tikslui pasiekti bus surinkta reprezentatyvi 50 sveikų savanorių imtis, tiriamiesiams bus pateikiami klausimynai apie patiriamo streso bei nerimo lygį, anketa apie sveikatos būklę, gyvenimo būdo bei plaukų priežiūros ypatumus. Taip pat bus surinkti šių tiriamųjų galvos plaukų ėminiai, atlikta steroidinių hormonų ekstrakcija bei analizė ESCh-MS/MS metodu. Šiame projekte bus analizuojamos ir tarpusavyje lyginamos streso biožymenų koncentracijos plaukų segmentuose, kurie atitinka laikotarpį, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas, ir laikotarpį karantinui pasibaigus.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-22-0058 „Galvos smegenų glijos navikų mikroaplinkos ir imuninio atsako skaitmeninės analizės prognostinė vertė“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30
Projekto dalyvis: Raimondas Juškys
Tyrimo vadovas: prof. Arvydas Laurinavičius
Projekto tikslas: įvertinti galvos smegenų glijos navikų patologinių mėginių imuninio atsako intensyvumo ir skaidulų išsidėstymo mikroaplinkos atžvilgiu ypatumus bei šių veiksnių įtaką paciento prognozei pasitelkiant naujausius automatizuotus skaitmeninio mikroskopinio vaizdo analitikos metodus, tuo pačiu tobulinti studento mokslinio tyrimo eigos supratimą ir kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą. Pacientų glijos navikų patologinė medžiaga bus tiriama panaudojant inovatyvius imunohistocheminio ir histologinio vaizdo analizės metodus. Gauti imuninio atsako ir naviko mikroaplinkos bei skaidulų išsidėstymo kiekybiniai rodikliai bus panaudoti ligos prognozės modeliams kurti.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-22-0050 „Genetinių žymenų reikšmė fiziniam pajėgumui ir traumų rizikai“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30
Projekto dalyvis: Kamilė Venckutė
Tyrimo vadovas: prof. Valentina Ginevičienė
Projekto tikslas: tobulinti studento mokslinę kvalifikaciją, kompetenciją ir komunikaciją, vykdant molekulinius genetinius tyrimus, bioinformacinę ir gautų rezultatų biostatistinę analizę, siekiant ištirti ir įvertinti Lietuvos aukšto meistriškumo sportininkų genomo žymenų reikšmę fenotipui (fiziniam pajėgumui ir traumų atsiradimo rizikai). Tyrimo rezultatų pagrindu bus pateikta naujausia, moksliškai pagrįsta informacija apie sportuojančio organizmo molekulinius ypatumus ir traumų riziką sportuojant. Projekto metu bus siekiama identifikuoti ir ištirti Lietuvos aukšto meistriškumo sportininkų genomo variantus, siejamus su fiziniu pajėgumu ir padidėjusia traumų rizika. Remiantis genetinės asociacijos tyrimų strategija (atvejo-kontrolės ir genotipo-fenotipo biostatistine asociacijos analize) bus nustatyta ir įvertinta tiriamųjų asmenų genotipų reikšmė fenotipui.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-20- 0133 „Dalyvavimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-08 iki 2020-10-30
Projekto dalyvis: Alina Urnikytė
Projekto tikslas: Kelti jaunojo mokslininko tarptautinę mokslinę kompetenciją genetikos srityje, dalyvaujant aukštą tarptautinį lygį turinčioje mokslinėje konferencijoje "American Society of Human Genetics" užsienyje.
Šio projekto metu bus pristatyti originalūs moksliniai rezultatai apie Lietuvos populiacijos genetinę struktūrą, kilmę ir joje veikiančius evoliucinius veiksnius pasaulio genetikų bendruomenei. Konferencijos metu bendradarbiaujant su kitais tos pačios mokslinės srities mokslininkais bus galimybė apsikeisti moksline informacija, parsivežti naujų mokslo idėjų ir išspręsti iškilusius mokslinius klausimus apie rezultatų interpretavimą, tai pat sužinoti naujas duomenų analizės galimybes, kuria būtų galima taikyti praktikoje. Dalyvavimas šioje konferencijoje bus svarbus ne tik pagrindinio tyrėjo ir teikiančiosios institucijos mokslinės tarptautinės kompetencijos didinimui genetikos srityje, bet ir Lietuvos tarptautiniam konkurencingumo ir inovacijų potencialo didinimui.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-21- 0094 „Dalyvauti mokslinėje stažuotėje Emdeno Taikomųjų mokslų univeritete (Vokietijoje)“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-09 iki 2020-12-14
Projekto dalyvis: Marija Jakubauskienė
Projekto tikslas: Parengti visuomenės psichikos sveikatos stebėsenos Lietuvoje mokslinio tyrimo protokolą, suderintą su tarptautiniais psichikos sveikatos tyrimais.
Mokslinės stažuotės metu bus sudarytas visuomenės psichikos sveikatos stebėsenos modelis (1) ir tai būtų pirmas autentiškas bandymas Europoje vykdyti populiacinį psichikos sveikatos skryningą ir stebėseną. Visuomenės psichikos sveikatos atparumo tyrimo metodologijos ir tyrimo instrumento parengimas (2) iki šiol taip pat nėra parengtas ir leistų vykdyti tarptautinius populiacinio atsparumo palyginamuosius tyrimus. Parengtas visuomenės psichikos sveikatos stebėsenos tyrimų protokolas (3) leistų pilotuoti šį modelį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Stažuotė sukurs pagrindą naujoms publikacijoms, tarptautinei lyderystei visuomenės psichikos sveikatos srityje bei visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų ir inovacijų stiprinimui Lietuvoje.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-21- 0073 „Kasos minimaliai invazinės chirurgijos metodų mokymosi kreivės ir mokymai“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-09 iki 2021-03-28
Projekto dalyvis: Marius Petrulionis
Projekto tikslas: Individualių ir komandinių kasos minimaliai invazinės chirurgijos metodų planavimo ir praktinio taikymo įgūdžių ugdymas.
Stažuotės laikotarpiu tyrėjas analizuos referentinio kasos ligų tyrimų ir gydymo centro (Vokietijos Heidelbergo Universiteto Chirurgijos Klinikos) patirtį kuriant ir diegiant kasos minimaliai invazinių operacijų planavimo ir taikymo metodikas, bei moksliniais tyrimais pagrįstas personalo ugdymo rekomendacijas (mokymosi kreivės ir kt.). Sukauptos žinios bus naudojamos tobulinant minimaliai invazinės kasos chirurgijos tyrimų ir mokymo galimybes Lietuvoje.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-21- 0072 „Mokslinė stažuotė Singapūro akių tyrimų institute“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-09 iki 2021-03-28
Projekto dalyvis: Aistė Kadziauskienė
Projekto tikslas: Tobulinti mokslininko profesinę kvalifikaciją ir įgyti moksliniam tyrimui reikalingų įgūdžių vykdant praktinę mokslinę veiklą Singapūro akių tyrimų institute (Singapūro nacionaliniame akių centre).
Projektas suteikia galimybę įgyti žinių ypatingai aukšto tarptautinio lygio mokslo institucijoje, su kuria Vilniaus universitetas nuosekliai bendradarbiauja. Projekto metu yra siekiama kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų atliekant mokslinį tyrimą glaukomos progresavimo veiksnių po chirurginio gydymo tema. Greta kitų faktorių apsibrėžus įvertinti ir akių dugno kraujotakos bei tinklainės elektrofiziologinių veiksnių sąsajas su ligos progresavimu, stažuotės metu yra norima įvaldyti optinės koherentinės tomografijos angiografijos ir šablono tipo elektroretinografijos tyrimus bei išmokti vertinti jų duomenis glaukomos patologijos aspektu. Mokslinės stažuotės metu numatytas darbas Singapūro akių tyrimo instituto klinikiniame padalinyje leis kelti kvalifikaciją, reikalingą kokybiškam ir visapusiškam glaukominių pažeidimų monitoravimui, struktūros-funkcijos analizei bei suteiks patirties planuojant ir vykdant ilgalaikio stebėjimo klinikinius tyrimus.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-19- 0108 „Gaubtines ir tiesiosios žarnos ligų multidisciplininės priežiūros pagerinimas“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31
Stažuotojas: Audrius Dulskas
Stažuotės vadovas: prof. Tomas Poškus
Projekto tikslas: Planuojant bei atliekant aukšto lygio mokslinius tyrimus koloproktologijos srityje, dalyvaujant tarptautinėse stažuotėse ir pristatant tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose tobulinti jau turimus ir įgyti naujų įgūdžių, bei įgyvendinti aukšto lygio MTEP veiklas Lietuvoje.
Atlikti koloproktologijos srities aukšto lygio vietinius ir suplanuoti mokslinį tyrimą bei pristatyti šių tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose bei publikacijose. Parengti biomedicininio tyrimo protokolą, gauti biomedicininio tyrimo leidimą tyrimui atlikti ir sukurti tyrimo rinkimo duomenų bazę, pateikti publikuoti biomedicininio tyrimo protokolą, prieš tai jį užregistravus Clinicaltrials.gov duomenų bazėje.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-19- 0186 „Inkstų glomerulų pažeidimo tipų nustatymas dirbtinio intelekto metodais“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31
Stažuotojas: Justinas Besusparis
Stažuotės vadovas: prof. Arvydas Laurinavičius
Projekto tikslas: Projektu siekiama sukurti metodologijas, skirtas automatizuotam inkstų glomerulų histologinių pažeidimo tipų nustatymui, naudojantis dirbtinio intelekto technologijomis. Projekto metu, bendradarbiaujant su užsienio kolegomis bus kuriama ir testuojama skaitmeninės vaizdo analizės metodika patikimam glomerulų pažeidimo tipų aptikimui, išvestinių kiekybinių ir kokybinių parametrų apskaičiavimui. Naudojant šiuos metodus bus siekiama objektyvizuoti glomerulų pažeidimo laipsnio nustatymą, kuris praktiniu požiūriu po validacijos procedūrų gali būti pritaikomas patikimesniam ne navikinėmis inkstų ligomis sergančių pacientų ligos aktyvumo/ chroniškumo vertinimui. Darbas yra inovatyvus, nes integruoja sparčiai tobulėjančias dirbtinio intelekto metodikas į histologinės inkstų ligų diagnostikos gerinimą ir objektyvizavimą.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-19- 0175 „Miokardo smūginės bangos terapijos veiksmingumas asmenims, sergantiems stabilia krūtinės angina: serologinių angiogenezės biožymenų subtyrimas“
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31
Stažuotojas: Greta Burneikaitė
Stažuotės vadovas: prof. Jelena Čelutkienė
Projekto tikslas: Įvertinti MSBT poveikį angiogenezės biožymenims pacientams, sergantiems KŠL ir dalyvavusiems atsitiktinių imčių trigubai aklame, imitacinės procedūros tyrime (NCT02339454). Siekiame ištirti angiogenezės biožymenų kitimą MSBT eigoje ir jų koreliaciją su vaizdinių tyrimų parametrais, taip pat palyginti angiogenezės biožymenų kiekį tarp pacientų, sergančių KŠL, ir didelės kardiovaskulinės rizikos asmenų.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
S-MIP-17-111 Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje
Projekto vykdytojas - Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, Sociologijos ir socialinio darbo institutas
Projekto vadovas - prof. dr. Eugenijus Lesinskas
Projekto įgyvendintojai – dr. Daumantas Stumbrys, dr. Jurga Mataitytė-Diržienė, dr. Jekaterina Byčkova
Finansavimas – Lietuvos mokslo taryba, programa Mokslininkų iniciatyva vykdomi projektai (MIP). Projekto finansavimo sutarties Nr. S-MIP-17-111.
Projekto įgyvendinimo pradžia - 2017 m. spalio 2 d.; pabaiga – 2019 m. spalio 30 d.
Santrauka: Moksliniai tyrimai rodo, kad kochlearinė implantacija (arba klausos implantacija) kartu su nuoseklia klausos lavinimo programa užtikrina sėkmingą kurčių vaikų socialinę integraciją. Lietuvoje kochlearinė implantacija atliekama nuo 1999 m. Dauguma šios srities mokslinių tyrimų nagrinėja medicinines ir technines klausos implantacijos problemas. Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos probleminiai aspektai pradėti nagrinėti tik pastaraisiais metais, o Lietuvoje ši sritis iš viso netyrinėta. Sudėtingas vaikų su klausos implantais socialinės integracijos procesas reikalauja betarpiško tėvų, gydytojų, socialinių pedagogų, psichologų, klausos terapeutų ir medicinos inžinierių bendradarbiavimo. Šio projekto tikslas – įvertinti vaikų su kochleariniais implantais makro ir mikro lygmenų socialinės integracijos veiksnius Lietuvoje. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos rekomendacijos vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos programos kūrimui. Tiriant bus pasitelkti sveikatos sociologijos, socialinės politikos ir visuomenės sveikatos mokslų metodai. Pasitelkus biopsichosocialinę teorinę prieigą ir derinant įvairius tyrimų metodus bus siekiama visapusiškai atskleisti vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos problemas. Tarpdisciplininis tyrimas praplės socialinių ir sveikatos mokslų žinias bei sudarys prielaidas optimizuoti kurčiųjų vaikų socialinę integraciją. Projekto empirinius pagrindus sudarys keletas informacijos šaltinių: visuomenės sveikatos statistika, sveikatos politikos dokumentai ir teisės aktai, vaikų su kochleariniais implantais audiologinių tyrimų duomenys, anketinės apklausos ir pusiau struktūruotų interviu duomenys.
Projekto produkcija:
09.3.3.-LMT-K-712-16-0246 Naujų mikroskopinio vaizdinimo metodų galimybių tyrimas patologijoje
Projekto tikslas - Naujų mikroskopinio vaizdinimo metodų galimybių tyrimas patologijoje skirtas naujų ląstelių ir tarpląstelinio užpildo tyrimo metodų paieškai, pritaikant naujausias mikroskopinio vaizdinimo ir skaitmeninės analizės technologijas.
Projekto santrauka - Naujų mikroskopinio vaizdinimo metodų galimybių tyrimas patologijoje skirtas naujų ląstelių ir tarpląstelinio užpildo tyrimo metodų paieškai, pritaikant naujausias mikroskopinio vaizdinimo ir skaitmeninės analizės technologijas. Pirmą kartą apjungti du nauji mikroskopijos tipai: UV paviršiaus sužadinimo ir polichromatinės poliarizacijos, kurių galimybės bus derinamos su šviesaus lauko, imunohistochemijos ir imunofluorescencijos mikroskopijos strategijomis. Gautų rezultatų pritaikomumas apims platų patologijos spektrą, ląstelių ir tarpląstelinės medžiagos struktūros bei biocheminės sudėties pakitimų tyrimai aktualūs vėžio, paveldimų bei uždegiminių ir degeneracinių ligų tyrimams.
Finansavimo šaltinis - Finansavimo šaltinis – 2014-2020 metų metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant tyrimus semestro metu“.
Projekto trukmė - 2019 m. spalio 11 d. – 2020 m. balandžio 30 d.
Projekto dalyviai - Vadovas: prof. dr. Arvydas Laurinavičius; Studentė: Aistė Vitkūnaitė
Projekto kodas - 09.3.3.-LMT-K-712-16-0246
09.3.3-LMT-K-712-13-0411 Mokslinės kompetencijos kėlimas ir mokslinio tyrimo rezultatų pristatymas Pasaulio nefrologijos kongrese (World Congress of Nephrology)
Tikslas: Mokslinės kompetencijos kėlimas ir mokslinio tyrimo rezultatų pristatymas.
Rezultatai: Mokslinės išvyko metu dalyvauta Pasaulio nefrologijos kongrese, kuris vyko Melburne, Australijoje. Tai didžiausias pasaulyje kas du metus vykstantis nefrologijos mokslo renginys, kurio metu skaitomos paskaitos įvairiomis nefrologijos mokslo temomis (taip pat ir vaikų nefrologijos sekcija). Šio renginio metu pristatytas stendinis pranešimas pavadinimu „Acute Kidney Injury in Children After Allogeneic Hematopoietic Stem Cell Transplantation“. Šiame pranešime pateikti VULSK Vaikų ligoninėje atlikto tyrimo, kuriame analizuotas ūminio inkstų pažeidimo paplitimas, klinikinės charakteristikos ir rizikos veiksniai vaikams po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Detaliai išanalizavus daugiau nei 50 vaikų duomenis, nustatyta, kad daugiau nei pusei vaikų po alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos pasireiškia ūminis inkstų pažeidimas, o net ketvirtadaliui jis pasikartoja per pirmąsias 100 dienų. Nors įvairūs galimi rizikos veiksniai nebuvo susiję su ūminio inkstų pažeidimu įvykimu, tačiau nustatyta, kad vaikai, kuriems transplantacija atliekama ne dėl onkohematologinių ligų turi keliskart didesnę ūminio inkstų pažeidimo riziką. Darbo rezultatai pristatyti moderuojamos stendinių pranešimų sekcijos metu, sulaukė susidomėjimo ir diskusijų dėl didesnės pasikartojančių ūminių inkstų pažeidimų ne onkohematologinėmis ligomis sergančių vaikų grupėje rizikos.
Dalyvavimo kongrese metu taip pat dalyvauta Standardized Outcomes in Nephrology (SONG) iniciatyvos nominalių grupių diskusijose. SONG iniciatyva yra pirmoji pasaulinė iniciatyva, kuri įjungdama pacientus, gydytojus ir sveikatos priežiūros institucijas, siekia standartizuoti nefrologijos klinikinių tyrimų išeitis, kurios vėliau būtų naudojamos visuose atliekamuose tyrimuose. Doktorantas yra SONG iniciatyvos koordinacinio komiteto narys ir kongreso metu moderavo apvalaus stalo diskusijas dvejose atskirose SONG paprojekčiuose: SONG Kids (vaikų nefrologijos kryptis) ir SONG GD (glomerulų ligų kryptis). Diskusijų metu aptarti Delphi apklausų metu gauti išeičių reitingavimai, konceptalizuoti jų apibrėžimai, ieškota konsensuso dėl vadinamųjų šerdinių (angl. core) išeičių kiekvienai paprojekčio grupei.
Kongreso metu taip pat tęstas anksčiau pradėtas bendradarbiavims su Sidnėjaus universiteto Inkstų mokslinių tyrimų centro (Center for Kidney Research) mokslininkais: prof. Allison Tong (SONG projekto vadovė – moderuotos diskusijos, aptarti ateities planai), prof. Jonathan Craig (SONG projekto steigiamojo komiteto pirmininkas, Cochrane Renal and Transplant grupės vadovas ir redaktorius, Flinder universiteto prorektorius), dr. Elisabeth Hodson (Cochrane Renal and Transplant grupės mokslininkė). Aptartas tolesnis planas dėl jau pradėtos rašyti Cochrane sisteminės apžvalgos ir metaanalizės suaugusiųjų minimalių pakitimų ligos gydymo tema (doktorantas – pirmasis autorius).
Santrauka: Šio projekto tikslas – kelti mokslinę kompetenciją ir pritaikyti atlikto mokslinio darbo rezultatus Pasaulio nefrologijos kongrese. Dalyvaujant kongrese bus susipažįstama su naujausiais pasiekimais nefrologijoje, ateities perspektyvomis, taip pat siekiama užmegzti tarptautinius ryšius bei bus pristatomi atlikto mokslinio tyrimo rezultatai. Moksliniame tyrime nagrinėtas ūminio inkstų pažeidimo paplitimas, jo ypatumai, sąsajos su išeitimis ir potencialūs rizikos veiksniai vaikams, kuriems atlikta alogeninė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Pranešimo tikslas – didinti atlikto mokslinio tyrimo rezultatų sklaidą bei gauti tarptautinės mokslo bendruomenės įžvalgų apie mokslinio tyrimo tobulinimo galimybes.
Projekto dalyvis: dokt. Karolis Ažukaitis
Projekto trukmė: 2019 m. balandžio 9 – 27 d.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų ( projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-04-11) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
09.3.3-LMT-K-712-13-0205 Kompetencijos kėlimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje
Tikslas: Tobulinti mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą.
Rezultatai: Dalyvauta šešioliktą kartą Juodkalnijos sporto akademijos organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje. Tarptautinės konferencijos tema yra „Sportas, fizinis aktyvumas ir sveikata, šiuolaikinės perspektyvos“. Skaitytas pranešimas tema „Muscle oxigenation in world-class kayak rowers during different interval training sessions” (Didelio meistriškumo baidarininkų raumenų oksigenacijos ypatumai, taikant skirtingus intervalinius fizinius krūvius). Išklausyta kitų mokslininkų pranešimai, dalyvauta seminaruose. Susipažinta su Juodkalnijos sporto akademijos mokslo vadovais, užmegzti ryšiai su Ispanijos Malagos universiteto mokslininkais. Sutarta dėl publikacijos mokslo žurnale.
Santrauka: Projekto tikslas - tobulinti mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą.
Projekto veiklos - bus vykstama į tarptautinę konferenciją „Sportas, fizinis aktyvumas ir sveikata, šiuolaikinės perspektyvos“, vyksiančią Dubrovnike, Kroatijoje, 2019 m. balandžio 4-7 d. Konferencijos metu bus pristatomi VU MF SMI, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai, bus skaitomas žodinis pranešimas „Didelio meistriškumo baidarininkų raumenų oksigenacijos ypatumai, taikant skirtingus intervalinius fizinius krūvius“. Bus siekiama užmegzti mokslinį bendradarbiavimą su užsienio universitetų mokslininkais, tyrinėjančiais fizinį pajėgumą veikiančius kintamuosius, taikančiais MOXY deguonies analizatorius. Mokslinėse diskusijose bus siekiama ieškoti veiksnių, kurie optimizuotų įvairaus amžiaus ir įvairios sveikatos asmenų fizinį pajėgumą, bendrų tyrimo metodikų.
Projekto dalyvis: prof. Rūta Dadelienė
Projekto trukmė: 2019 m. balandžio 3 – 8 d.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų ( projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-0205) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
09.3.3-LMT-K-712 „3D spausdintų darbinių dantų modelių tikslumo vertinimas in vitro“
Projekto vykdytojas - Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Odontologijos institutas.
Projekto vadovas - doc. Vygandas Rutkūnas.
Finansavimas - Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto “Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių pDotencialo didinimas” 09.3.3-LMT-K-712 priemonės “Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą”.
Projekto įgyvendinimo pradžia - 2018 m. spalio 1d.; pabaiga - 2019m. kovo 31d.
Santrauka:
Šiuo projektu siekiama tobulinti Vilniaus universiteto Odontologijos instituto studentų gebėjimus bei mokslinę kompetenciją vertinant 3D spausdintų darbinių dantų modelių tikslumą in vitro. Studentai geriau supras, kokiais būdais matuojamas modelių tikslumas, kaip objektyviai įvertinti ar modelis tinkamas naudoti klinikinėje praktikoje bei ugdys studentų gebėjimus naudotis naujausiomis skaitmeninėmis technologijomis odontologijoje.Intraoraliniu skeneriu bus registruojamas atskaitinis gipsinis viršutinio žandikaulio dantų modelis ir šie skaitmeninio failo duomenys bus naudojami atspausdinti dantų modelio replikas 3D spausdintuvu. Nuskenavus gautąsias replikas bus atlikta turimų skaitmeninių failų superimpozicija ir analizuojamos trys dantų modelio savybės: dantų preparacijos kraštas, implantų analogų pozicija bei modelio dimensijos. Siakama objektyviai išmatuoti tokių spausdinimo faktorių, kaip padėties, anguliacijos, sluoksnio storio ar implanto analogo išorinio kontūro įtaką galutiniam modelio tikslumui.
09.3.3-LMT-K-712 „Naviko lizės sindromo ir hiperleukocitozės sukeltų komplikacijų rizika vaikams, kuriems diagnozuojama ūminė limfoblastinė leukemija“
Projekto vykdytojas - Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas
Projekto vadovas - dr. Goda Veitkevičienė
Finansavimas – Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto “Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių pDotencialo didinimas” 09.3.3-LMT-K-712 priemonės “Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą”.
Projekto įgyvendinimo pradžia - 2018 m. spalio 1d.; pabaiga - 2019m. kovo 31d.
Santrauka:
Labai didelė leukocitozė (leukocitų >100x10E9/L) diagnozuojant vaikų ūminę limfoblastinę leukemiją (ŪLL) pasitaiko retai (apie 10 proc. atvejų), tačiau gali sukelti labai sunkias ūmines komplikacijas ir net pavojų gyvybei dėl: 1) leukostazės ir mikrocirkuliacijos sutrikimo sukeltų komplikacijų, dažniausiai intrasmegeninių kraujosruvų; 2) dėl išsivysčiusio naviko lizės sindromo sukeltų metabolinių sutrikimų ir organų disfunkcijos, dažniausiai ūminio inkstų nepakankamumo, reikalaujančio neatidėliotinos pakaitinės inkstų terapijos bei širdies funkcijos nepakankamumo. Vaikų ŪLL išgyvenamumas gydant pagal šiuolaikinius chemoterapijos protokolus siekia beveik 90 proc., todėl hiperleukocitozės sukeltos komplikacijos gali reikšmingai padidinti šių ligonių sunkių komplikacijų bei mirštamumo rodiklius. Pagal dabartinį Lietuvoje ir Šiaurės šalyse naudojamą algoritmą rekomenduojama pradėti visą chemoterapijos dozę per pirmas 24 val. norint labai greitai sumažinti leukocitų skaičių ir išvengti mirtinų komplikacijų. Tuo tarpu pagal kitus tarptautinius ŪLL gydymo protokolus vis dar rekomenduojama atlikti techniškai komplikuotą plazmaferezės procedūrą bei pradėti gydymą mažomis kortikosteroidų dozėmis pasiekiant visą chemoterapijos dozę tik per keletą dienų. Šio projekto tikslas surinkti ir išanalizuoti Lietuvos ir Šiaurės šalių centrų naudojamo algoritmo veiksmingumo bei saugumo duomenis. Duomenis išanalizavus išvados bus panaudotos algoritmo atnaujinimui bei rengiant publikaciją tarptautiniam recenzuojamam leidiniui. Tyrimo metu jaunasis tyrėjas geriau susipažins su mokslinio bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais principais, tobulės dirbdamas savarankiškai analizuodamas mokslinę literatūrą, statistiškai apdorodamas surinktus duomenis bei rengdamas ataskaitą. Įgyta patirtis jam bus naudinga ruošiant baigiamąjį studijų darbą.
09.3.3-LMT-K-712 „2 tipo miokardo infarkto diagnostikos optimizavimas ir gydymo strategijos sukūrimas“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0148
Projekto vykdytojas – Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas.
Projekto vadovas – Prof. Joseph Alpert
Projekto įgyvendinimo pradžia – 2018 m. sausio 8 d.; pabaiga – 2022 m. sausio 7 d.
Santrauka:
Miokardo infarktas – pagrindinė mirties priežastis daugelyje pasaulio šalių. Iš penkių miokardo infarkto tipų, klinikinėje praktikoje dažniausiai sutinkami 1 ir 2 tipai. 1 tipo miokardo infarktas, vadinamas klasikiniu miokardo infarktu, diagnozuojamas ir gydomas remiantis aiškiomis ir klinikinių tyrimų pagrįstomis Amerikos širdies asociacijos ir Europos kardiologų draugijos gairėmis. Apie 2 tipo miokardo infarkto diagnostiką, etiologinius faktorius ir gydymą trūksta duomenų, atliktos tik stebėsenos studijos ir nėra publikuotų randomizuotų tyrimųm. Taip pat nėra konkrečių diagnostikos ir gydymo gairių. Dėl šių priežasčių nukenčia pacientų, sergančių 2 tipo miokardo infarktu diagnostika, iki šiol nėra suformuotos aiškios gydymo taktikos. 2 tipo miokardo infarktu sergančių pacientų mirštamumas didesnis, nei sergančių 1 tipo miokardo infarktu. Šio tyrimo tikslas - įvertinti etiologinius miokardo pažeidimo mechanizmus ir terapinių gydimo strategijų įvairovę pacientams sergantiems 2 tipo miokardo infarktu. Atliekamas prospektyvinis tyrimas įtraukiant 150 pacientų sergančių 2 tipo miokardo infarktu. Pacientams atliekamas išsamus klinikinis, laboratorinis ir instrumentinis ištyrimas, taikomi naujausi biožymenų tyrimai ir moderni instrumentinė analizė (širdies magnetinio rezonanso, mikrocirkuliacijos invazinis ir neinvazinis išytyrimas). Papildomai atliekama retrospektyvinė II tipo miokardo infarktu sergančių pacientų, nuo 2010 iki 2017 metų gydytų Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose, analizė. Šiuo tyrimu siekama išsiaiškinti 2 tipo miokardo infarkto etiologinius faktorius, naujų biožymenų pritaikymą klinikinėje praktikoje, skirtingų gydymo strategijų efektyvumą. Tyrimo rezultatai suteiks naujos informacijos, padėsiančios tobulinti 2 tipo miokardo infarkto diagnostiką, gydymo galimybes, gerenti pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Mokslinis projektas (MP) yra prospektyvinis ir retrospketyvinis, atviras, įvykio sąlygojamas, tyrimas vykdomas Santaros klinikų centre (Lietuva). Į mokslinio tyrimo prospektyvinę dalį planuojama įtraukti 100-150 paceintų kuriems nustatytas II tipo miokardo infarktas be vainikinių arterijų obstrukcijos (angl. myocardial infarction with non-obstructive coronary arteries – toliau MINOCA).. Tyrime dalyvaujantys pacientai bus suskirstyti į dvi grupes pagal skiriamą gydymą - vienai pacientų grupei bus taikomas optimalus ūminio miokardo infarkto gydymas, kitai grupei – miokardo infarktą sukėlusios priežasties gydymas. Papildomai retrospektyviai taip pat bus analizuojama pacientų persirgusių MINOCA ir gydytų Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose nuo 2010 iki 2017 metų gydymo taktika ir išeitys.
MP pagrindinis tikslas Įvertinti etiologinius miokardo pažeidimo mechanizmus ir terapinių gydimo strategijų įvairovę pacientmas sergantiems miokardo infarktu be vainikinių arterijų obstrukcijos (MINOCA)
MP uždaviniai
1) Įvertinti funkcinius ir morfologinius miokardo pakitimus pacientams su MINOCA;
2) Įvertinti MINOCA paplitimą ir prognostinę reikšmę (mirtingumą ir didžiuosius kardiovaskulinius įvykius (angl. major adverse cardiac events - MACE);
3) Įvertinti tradicinio ūminio miokardo gydymo strategiją (betaadrenoblokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, statinai, antiagregantai) pacientams su MINOCA;
4) Ištirti diagnostinę ir prognostinę biožymenų reikšmę (sST2, BNP, cTnI, CRB, kopeptino, prokalcitonino, MR-proADM, galektino-3) pacientams su MINOCA;
5) Įvertinti MINOCA reikšmę pacientų sveikatai, gyvenimo kokybei ir depresijos vystymuisi;
6) Įvertinti miokardo ir sisteminės mikrocirkuliacijos reikšmę ir jos poveikį ilgalaikiams rezultatams pacientams su MINOCA;
7) Įvertinti hospitalinį mirštamumą ir mirtis dėl visų priežasčių po 1, 6 ir 12 mėnesių;
8) Nustatyti pakartotinės hospitalizacijos priežastis po 1, 6 bei 12 mėnesių;
9) Įvertinti kreatinkinazės, kreatinkinazės-MB izofermento ir didelio jautrumo troponino koncentracijas hospitalizacijos metu;
10) Nustatyti gyvenimo kokybės lygį po 6 ir 12 mėnesių naudojant Euroqol 5D (EQ-5D) klausimyną (www.euroqol.org).
11) Kelti mokslinių tyrėjų kvalifikaciją.
Rezultatas:
2 straipsniai žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, bei 1 metodinės rekomendacijos; 2 pranešimai tarptautinėse konferencijose.
Projekto vykdytojai:
Prof. Joseph Alpert (Projekto vadovas), Julija Kurilova (Projekto administratorė), Renata Daunoravičiūtė (Projekto finansininkė), Qin Chen, Aleksandras Laucevičius, Kęstutis Ručinskas, Rokas Šerpytis, Žaneta Petrulionienė, Nomeda Valevičienė, Sigita Glaveckaitė, Robertas Stasys Samalavičius, Arvydas Baranauskas, Andrius Berūkštis, Eglė Butkutė, Urtrė Gargalskaitė, Mindaugas Lizaitis,
Daugiau informacijos suteiks: Rokas Šerpytis, tel. +37061089860.
Projektas finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ,,Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus.
09.3.3-LMT-K-712 „Miokardo struktūrinių pokyčių nustatymas ir jų prognostinės vertės įvertinimas pacientams, sergantiems didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenoze“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0105
Projekto pavadinimas: “Miokardo struktūrinių pokyčių nustatymas ir jų prognostinės vertės įvertinimas pacientams, sergantiems didelio laipsnio aortos vožtuvo angos stenoze“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2022 sausio 7 d.
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Klinikinės medicinos institutas
Projekto mokslinio tyrimo vadovas vadovas: prof. Peter Sogaard
Santrauka: Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirštamumo ir sergamumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Šių ligų dažnis didėja senstant populiacijai. Sklerodegeneracinės kilmės aortos vožtuvo angos stenozė (AS) yra dažniausia vožtuvinė širdies liga išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir Lietuvoje. AS paprastai nustatoma vyresnio mažiaus žmonėms. Kai atsiranda su AS susiję simptomai, pacientų prognozė yra bloga, jei neatliekamas chirurginis aortos vožtuvo keitimas (AVK) ar perkateterinis aortos vožtuvo implantavimas (PAVI). Išreikšta širdies remodeliacija ir/ar restrikcinė fiziologija yra ne tik AS, bet ir kitos vyresnio amžiaus žmonėms dažnai nustatomos ligos – transtiretino (TTR) širdies amiloidozės – požymiai. TTR amiloidozė apibūdinama fibrilinių TTR proteinų atsidėjimu įvairių organų ekstraląsteliniuose tarpuose. Atsidėjus TTR amiloidui širdyje vystosi kairiojo skilvelio, o vėlesnėse ligos stadijose, ir abiejų skilvelių disfunkcija (Merlini, N Engl J Med 2003), lemianti daug blogesnę pacientų prognozę. Nors su amžiumi susiję veiksniai gali įtakoti AS atsiradimą ir vystymąsi, AS ir TTR amiloidozės derinys yra menkai aprašytas pasaulinėje literatūroje. Anksčiau buvo įprasta manyti, jog sergantiems didelio laipsnio AS miokarde vystosi fibrozė, lemianti blogesnę pacientų prognozę po AVK operacijos, t.y. didesnį mirštamumą, širdies nepakankamumo simptomų persistavimą ir KS disfunkciją (Weidemann Circ 2009; Dweck, JACC 2011; Hermann JACC 2011). Šiai dienai pasaulyje keliamas klausimas, ar po miokardo fibrozės apibrėžimu nesislepia tokia paciento riziką didinti būklė kaip amiloido kaupimasis miokarde, kadangi daliai pacientų, sergančių seniline TTR miokardo amiloidoze, po asimptominio nežinomos trukmės periodo, išsivysto sunkus širdies nepakankamumas bei aritmijos, lemiantys blogesnę šių pacientų prognozę. TTR amiloidozės paplitimas ir reikšmė vyresnio amžiaus AS sergantiems pacientams pasaulyje nėra iki galo ištirta. Planuojamo projekto tikslas yra įvertinti didelio laipsnio AS sergančių pacientų subtilius miokardo pakitimus dviejuose Europos sąjungos centruose, sujungiant Lietuvos ir Danijos tyrėjų patirtį. Manome, kas šio projekto dėka gauti duomenys padės ateityje geriau stratifikuoti tiramosios populiacijos riziką, padės įdiegti į klinikinę praktiką didelio laipsnio AS sergančių pacientų priešoperacinio/priešintervencinio ištyrimo metodikas bei algoritmą, atsakys į kol kas neištirtą klausimą apie tokių pacientų prognozę.
Mokslinis projektas (MP) yra prospektyvinis, atviras, įvykio sąlygojamas, daugiacentris tyrimas (Lietuva, Danija). Į mokslinį tyrimą planuojama įtraukti 200 didelio laipsnio sklerodegeneracinės kilmės AS sergančių pacientų. Miokardo struktūriniai pokyčiai bus vertinami suskirstant pacientus į dvi atskiras grupes: PAVI ir medikamentinio gydymo bei AVK grupę santykiu 100:100.
MP pagrindinis tikslas yra tyrėjų ir mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas, įsisavinant naująsias vaizdines technologijas miokardo struktūrinių pokyčių vertinimui.
MP uždavinys yra nustatyti patikimus neinvazinių vaizdinių metodų (dvimačio (2D) ir trimačio (3D) transtorakalinio ultragarsinio tyrimo su išplėstine miokardo deformacijos analize, 1,5 T širdies magnetinio rezonanso tomografijos (ŠMRT) (anatominis ir funkcinis širdies vertinimas, pasitelkiant judesio, perfuzijos, vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo sekas bei T1 parametrinį žemėlapį) bei (99m)Tc-3,3-difosfono-1,2-propanodikarboksilinės rūgšties ((99m)Tc-DPD) scintigrafijos (toliau tekste DPD scintigrafijos) parametrus bei biožymenis, rodančius struktūrinių miokardo pokyčių buvimą miokarde bei įtakojančius pacientų, sergančių didelio laipsnio sklerodegeneracinės kilmės AS, prognozę.
Siekiamas rezultatas: 3 straipsniai žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, bei 1 metodinės rekomendacijos; 3 pranešimai tarptautinėse konferencijose.
Projekto vykdytojai: prof. Peter Sogaard (Projekto vadovas), Julija Kurilova (Projekto administratorė), Renata Daunoravičiūtė (Projekto finansininkė), Sigita Glaveckaitė, Giedrė Balčiūnaitė, Darius Palionis, Nomeda Valevičienė, Tomas Zaremba, Pranas Šerpytis, Audrius Aidietis, Kęstutis Ručinskas, Viktoras Skorniakovas, Marta Filipova, Gintarė Neverauskaitė – Piliponienė, Monika Kazlauskaitė, Arnas Rimkus.
Daugiau informacijos suteiks: doc. Sigita Glaveckaitė, mob.tel. +37068240937.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą ”Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus”.
09.3.3-LMT-K-712 „Gilaus konteksto audinių analizė integruotam navikų ir transplantuotų inkstų patologijos modeliavimui“
Personalizuota medicina vis labiau remiasi audinių patologijos tyrimais nustatant prognostinius ir predikcinius biožymenis. Daugybiniai biožymenų nustatymo metodai, leidžiantys nustatyti biologinius signalus ir jų šaltinius giliame audinio mikroaplinkos kontekste tampa kritine grandimi diegiant naujos kartos imunitetą moduliuojančias terapijas onkologijoje ir organų transplantacijoje. Patikimas ir prieinamas daugybinių biožymenų nustatymas audinio kontekste nėra sukurtas.
Pastarųjų metų pažanga molekulinių tyrimų, aukštos skiriamosios gebos patologijos vaizdo skaitmenizavimo, vaizdo analitikos ir dirbtinio intelekto srityje konverguoja į naujas galimybes biologinių audinių tyrimams. Nežiūrint pasiektų rezultatų, šios lūžio technologijos turi būti suderintos ir paverstos sprendimais, kuriuos galima taikyti klinikoje.
Vykdant projektą „Gilaus konteksto audinių analizė integruotam navikų ir transplantuotų inkstų patologijos modeliavimui“ numatyta sukurti naujus audinių analizės metodus integruotam naviko ir transplantuoto inksto patologijos modeliavimui. Naujų audinių vaizdinimo technologijų (daugiaspalvės poliarizacijos ir ultravioletinės šviesos pjūvio sužadinimo mikroskopija) unikalios savybės bus suderintos atrandant skiriamuosius audinių komponentų skaitmeninius parašus. Biožymenų matavimai tokiame giliame audinio kontekste leis sukurti patikimus integruotus audinių patologijos rodiklius. Daugiamatė analizė kartu su mašininio mokymo ir dirbtinio intelekto technologijomis bus panaudota požymių ekstrakcijai ir audinių tyrimais pagrįstam ligos proceso modeliavimui.
Projektą įgyvendins tarptautinė tyrėjų komanda su išskirtinėmis naujų vaizdinimo ir analizės technologijų galimybėmis ir patirtimi. Tyrimai pirmiausia bus nukreipti į transplantuotų inkstų ir vėžio patologijos tyrimus, sukuriant aukšto dimensionalumo ir prieinamus audinių testavimo metodus, tačiau žinių ir technologijų pažanga bus naudinga daugeliui precizinės medicinos sričių, reikalaujančių brangių gydymo technologijų.
Projekto pradžia: 2018-01-08
Projekto pabaiga: 2021-10-07
Projekto trukmė: 45 mėnesiai
Tyrimo tikslas – sukurti naujus audinių analizės metodus integruotam naviko ir transplantuoto inksto patologijos modeliavimui.
Projekto uždaviniai:
- Ištirti audinių apdorojimo/duomenų gavybos metodus, siekiant atrasti unikalius audinių komponentų skaitmeninius parašus ir integruotus patologijos rodiklius.
- Sukurti ir validuoti gilaus konteksto audinių tyrimo metodus, pasirinktoms analitinėms ir klinikinėms užduotims, siekiant patikimo ir prieinamo daugiamačio audinių patologijos modeliavimo.
Projekto komanda:
Arvydas Laurinavičius (projekto vadovas) – Valstybinio patologijos centro, VULSK filialo direktorius, Vilniaus universiteto profesorius, Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjas turi didelę patirtį patologijos informatikos, semantikos standartų, skaitmeninės vaizdo analizės ir daugiamačio/erdvinio ligų modeliavimo, laboratorijos procesų ir informacinių sistemų modeliavime, įgyvendinant tyrimus navikų ir inkstų patologijos srityse. Pastaraisiais metais jo ir bendraautorių pasiūlyta išsamiosios IHC koncepcija, pagrįsta erdvine ir multiparametrine vaizdų analize sulaukė susidomėjimo.
Aida Laurinavičienė – medicinos biologė, turinti 20 metų vadovavimo ir procesų valdymo patologijos technologijų laboratorijoje VPC patirtį bei patirtį histologijos technologijų srityje. Ji organizuoja plataus spektro histologinių, imunofluorescencinių, imunohistocheminių, molekulinių ir skaitmeninės patologijos technologijų diegimą ir kokybės valdymą. Jos mokslinių tyrimų sritis susijusi su skaitmenine vėžio biožymenų analize.
Richard Levenson – gydytojas patologas, patologijos informatikos, multispektrinių ir kito tipo vaizdinimo, biooptikos, audinių patologijos tyrimų personalizuotai medicinai strateginės plėtros ekspertas. Kaip vienas iš MUSE technologijos išradėjų, jis pritaikys MUSE vaizdinimo platformą specialiai šiam projektui, integruojant PPM funkcijas.
Benoit Plancoulaine – elektronikos, elektrotechnikos, automatikos ir informatikos inžinierius, besispecializuojantis matematikos, taikomos signalų apdorojimui ir optikai, srityse. Jis turi 35 metų tiriamojo darbo patirtį medicininių vaizdų ir kiekybinės histologinių vaizdų analizės srityse, didžiausią dėmesį skiriant signalų apdorojimui ir spektrinei analizei.
Allan Rasmusson turi tvirtus pagrindus kompiuterių mokslo srityje, ypač vaizdo analizės ir kompiuterinės grafikos srityse. Šias žinias taikė medicininių vaizdų ir stereologijos srityse (doktorantūra). Dirbdamas tarpdisciplininiuose mokslo projektuose įvaldė daugelį vaizdinimo būdų (tomografija, mikroskopija - šviesaus lauko, fluorescencinė, konfokalinė, diferencinės interferencijos kontrasto). Pastaruoju metu jis daugiausia dėmesio skyrė skaitmeninės patologijos vaizdo analitikai, kokybės užtikrinimui bei masių spektrometrijos ir histologijos vaizdo duomenų integracijai.
Michael Shribak – biomedicinės optikos ekspertas, kuriantis optinės, mechaninės ir programinės įrangos derinius, ieškant pažangių mikroskopijos technologijų gyvų ląstelių architektūros dinamikai tyrinėti. Jis ir jo komanda išrado naujo tipo poliarizuotos šviesos ir diferencijuotos interferencijos mikroskopus, leidžiančius generuoti gyvų ląstelių vaizdus su itin smulkiomis detalėmis. Jo pagrindinė užduotis bus sukurti ir plėtoti integruotą MUSE/PPM vaizdinimo platformą specialiai šiam projektui.
Kuang-Yu Jen – gydytojas patologas, dirba inkstų patologijos srityje ir vadovauja Kalifornijos Davis universiteto Medicinos centro inkstų patologijos skyriui. Šiame centre vykdoma viena stambiausių JAV inkstų transplantacijos programų, sukaupta didelė gerai anotuota pacientų su transplantuotais inkstais duomenų bazė.
Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.
09.3.3-LMTK-712-23- 0180 „Tarptautinės funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacijos vertė, praktinio taikymo galimybės nustatant negalią sergantiems išsėtine skleroze LT
Projekto Nr. 09.3.3-LMTK-712-23- 0180
Projekto pavadinimas: Tarptautinės funkcionavimo, negalios ir sveikatos klasifikacijos vertė, praktinio taikymo galimybės nustatant negalią sergantiems išsėtine skleroze LT
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-01 iki 2023-06-30
Stažuotojas: dr. Daiva Valadkevičienė
Stažuotės vadovas: prof. dr. Dalius Jatužis
Projekto tikslas: ištirti biopsichosocialiniu požiūriu asmenis, kuriems dėl išsėtinės sklerozės nustatyta negalia, Išsamiuoju TFK kategorijų rinkiniu išsėtinei sklerozei ir atlikti surinktų duomenų analizę, išaiškinti TFK skirtingų kategorijų svarbą prognozuojant sergančiųjų išsėtine skleroze darbingumo lygį. Sergantieji išsėtine skleroze dažnai analizuojami kaip vientisa grupė, nors yra pagrindo manyti, kad būtent ligos trukmė koreguoja skirtingų TFK kategorijų aktualumą. Hipotezei pasitvirtinus būtų TFK kategorijų rinkiniai išsėtinei sklerozei versijuoti pagal ligos progresą ir trukmę. Išsamiojo TFK taikymas tyrimo metu leistų visapusiškai ištirti darbingumo pokyčius. Išsamiojo TFK svarba itin išryškėtų vertinant daugiau nei 60 proc. darbingumo lygio ir mažiau nei 60 proc. darbingumo lygio turinčius asmenis, kuriems jau yra nustatoma negalia. Numatoma stažuotis Europos klinikoje, kur ligoniai vertinami, naudojant TFK klausimynus, tyrimo rezultatus paskelbti moksliniuose straipsniuose, pristatyti mokslinėse konferencijose. Tyrimo rezultatai bus pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei ir galės būti panaudoti atliekant palyginamuosius tyrimus.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.
09.3.3-LMT-K-712-24-0109 „Glialinių galvos smegenų navikų patologinių mėginių prognostinės reikšmės modelio optimizavimas pritaikant mašininio ir giliojo mokymosi metodus
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0109
Projekto pavadinimas: Glialinių galvos smegenų navikų patologinių mėginių prognostinės reikšmės modelio optimi-zavimas pritaikant mašininio ir giliojo mokymosi metodus
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto dalyvis: Raimondas Juškys
Tyrimo vadovas: prof. Arvydas Laurinavičius
Projekto tikslas: projekto tikslas - įvertinti glialinių galvos smegenų navikų mikroskopinio vaizdo biožymenų svarbą individualaus paciento prognozei pasitelkiant mašininio ir giliojo mokymosi metodus. Pacientų glijos navikų patologinė medžiaga bus tiriama naudojant įnovatyvius histologinio vaizdo analizės metodus, o gauti rezultatai bus sukiekybinti ir panaudoti ligos prognozės modeliams kurti.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-24-0110 „Molekulinio alergologinio profilio reikšmė alerginėmis kvėpavimo ligomis sergantiems asmenims
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0110
Projekto pavadinimas: Molekulinio alergologinio profilio reikšmė alerginėmis kvėpavimo ligomis sergantiems asmenims
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto dalyvis: Gabija Biliūtė
Tyrimo vadovas: prof. Violeta Kvedarienė
Projekto tikslas: tobulinti studentės mokslinę kvalifikaciją, kompetenciją ir komunikaciją vykdant tyrimus alergologijos ir imunologijos srityse bei gautų rezultatų biostatistinę analizę, siekiant ištirti ir nustatyti alerginėmis ligomis sergančių asmenų molekulinį alergologinį profilį.
Tyrimo metu bus siekiama įvertinti ir nustatyti Lietuvoje gyvenančių alergiškų asmenų molekulinį alergologinį profilį, įsijautrinimo alergenams skirtumus pagal alergijos diagnozę, lytį, amžių, bei galimus skirtumus tarp odos dūrio mėginių ir molekulinių tyrimų rezultatų. Tikimasi, kad tyrimo rezultatų pagrindu bus pateikta naujausia, moksliškai pagrįsta informacija apie dažniausiai mūsų visuomenėje pasitaikančius alergenus, palyginti įsijautrinimo dažniai į aplinkos ir buitinius alergenus bei in vivo ir in vitro diagnostikos tyrimų efektyvumas.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-24-0112 „Steroidinių hormonų koncentracijos plaukuose sąsaja su moterų patiriamu lėtinio streso lygiu ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0112
Projekto pavadinimas: Steroidinių hormonų koncentracijos plaukuose sąsaja su moterų patiriamu lėtinio streso lygiu ir rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto dalyvis: Sigita Girskytė
Tyrimo vadovas: doc. Dovilė Karčiauskaitė
Projekto tikslas: įvertinti vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų (50-64m.), dalyvaujančių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, steroidinių hormonų koncentracijas plaukuose ir jų sąsajas su patiriamo lėtinio streso lygiu bei rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Remiantis sudarytais tiriamųjų atrankos kriterijais, į tyrimą bus įtraukti 100 tiriamųjų ir įvertinta jų riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis naudojant SCORE indeksą, atspindintį absoliučiąją riziką per 10 metų išsivystyti mirtinai širdies ir kraujagyslių ligai. Šiame projekte bus įvertintintas tiriamųjų asmenų lėtinio streso lygis pagal specializuotus streso vertinimo klausimynus, kiekybiškai įvertinamas tiriamųjų asmenų lėtinio streso lygis tiriant steroidinių hormonų koncentracijas plaukuose. Taip pat įvertinamas ryšys tarp subjektyvių ir objektyvių streso vertinimo rodiklių bei jų sąsajų su SCORE indekso vertėmis.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-24-0115 „Lėtinės inkstų ligos pacientams skirtos mitybos, sveikatos rodiklių ir peritoninės dializės procedūrų mobiliosios aplikacijos pritaikymas medikams
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0115
Projekto pavadinimas: Lėtinės inkstų ligos pacientams skirtos mitybos, sveikatos rodiklių ir peritoninės dializės procedūrų mobiliosios aplikacijos pritaikymas medikams
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto dalyvis: Giedrė Žulpaitė
Tyrimo vadovas: doc. Laurynas Rimševičius
Projekto tikslas: sukurti programėlės „NephroGo“ versiją, skirtą LIL sergančių pacientų gydytojams ir slaugytojams. Norint sustabdyti lėtinės inkstų ligos progresą, pacientui privaloma griežta mitybos, sveikatos rodiklių ir atliekamų dializių atlikimo kontrolė. Pacientams rekomenduojama dokumentuoti visų šių rodiklių kasdienius įverčius ir šia informacija pasidalinti su gydytoju ambulatorinių vizitų metu, taip gydytojui padedant įvertinti paciento kasdienę būklę, ligos kontrolės sėkmingumą. Deja, didžioji dalis pacientų negeba tinkamai to atlikti. Alternatyvus geriausias, pigiausias ir lengviausiai prieinamas būdas, padedantis įgalinti pacientą ligos gydyme ir suteikti gydytojui reikšmingai didesnį kiekį duomenų apie paciento ligos progresavimą būdas – tam skirtos mobiliosios apliakcijos sukūrimas. Ši mobilioji aplikacija padėtų parinkti efektyvesnį ir personalizuotesnį gydymą, sumažinti klaidų galimybę, padidinti susitikimų su pacientu efektyvumą.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-24-0199 „Generalizuota epilepsija sergančių asmenų kognityvinės funkcijos, jų ryšys su demografinėmis ir klinikinėmis charakteristikomis
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0199
Projekto pavadinimas: Generalizuota epilepsija sergančių asmenų kognityvinės funkcijos, jų ryšys su demografinėmis ir klinikinėmis charakteristikomis
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-05 iki 2021-08-31
Projekto dalyvis: Kristijonas Puteikis
Tyrimo vadovas: prof. Rūta Mameniškienė
Projekto tikslas: atlikus dviejų momentų skerspjūvio tyrimo duomenų analizę, apibūdinti generalizuota epilepsija sergančiųjų kognityvines funkcijas ir jų sąsajas su demografinėmis bei klinikinėmis charakteristikomis, įvertinti pažintinių funkcijų skirtumą, atsiradusį per keliolika ligos metų. Nustačius, kad konkrečių kognityvinių funkcijų deficitas atsiranda tik ilgai sergant generalizuota epilepsija, tai suteiktų daugiau informacijos apie epileptogenezės procesą ir jo eigą, kai nėra žinomas priepuolius generuojantis židinys, ir padėtų tiksliau identifikuoti tuos su liga susijusius veiksnius (tokius kaip priepuolių dažnis, vartojamų vaistų nuo epilepsijos skaičius), kurie galimai lemia prastesnes kognityvines išeitis vėliau gyvenime.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMTK-712-23-0119 „Genomo duomenų asocijuotų su rizikinga žmogaus elgsena automatizavimas ir bioinformatiniai sprendimai“
Projekto Nr. 09.3.3-LMTK-712-23-0119
Projekto pavadinimas: Genomo duomenų asocijuotų su rizikinga žmogaus elgsena automatizavimas ir bioinformatiniai sprendimai
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-30 iki 2023-06-30
Stažuotojas: dr. Tautvydas Rančelis
Stažuotės vadovas: prof. dr. Algirdas Utkus
Projekto tikslas: planuojant bei atliekant aukšto lygio mokslinius tyrimus genetikos ir genomikos srityje, dalyvaujant tarptautinėje stažuotėje ir pristatant tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose bei mokslinėse publikacijose, tobulinti jau turimus ir įgyti naujų įgūdžių, bei įgyvendinti aukšto lygio MTEP veiklas. Elgsenos genetikai yra būdingas daugiaveiksnis paveldėjimas, kurį lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Plataus masto genomo asociacijos tyrimai lygindami tiriamųjų grupę su konkrečiu daugiaveiksniu požymiu ir kontrolinę grupę išskyrė genomo variantus, kurie būdingi tą daugiaveiksnį požymį turinčių asmenų grupėje. Tyrėjai šiuo metodu jau yra atlikę platų spektrą plataus masto asociacijos tyrimų ir juos galima susisteminti analizuojant konkretų tiriamąjį. Panaudojant sukauptą asociacijos tyrimų informaciją, bioinformatikinius ir statistinius įrankius bus siekiama sudaryti individualaus asmens rizikingos elgsenos profilį.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.
09.3.3-LMTK-712-23-0104 „Gamtinės atrankos poveikis infekcinėms ligoms Lietuvos populiacijoje“
Projekto Nr. 09.3.3-LMTK-712-23-0104
Projekto pavadinimas: Gamtinės atrankos poveikis infekcinėms ligoms Lietuvos populiacijoje
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-30 iki 2023-06-30
Stažuotojas: dr. Alina Urnikytė
Stažuotės vadovas: prof. dr. Vaidutis Kučinskas
Projekto tikslas: nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genomo sritis Lietuvos populiacijoje ir išaiškinti jų adaptaciją prie infekcinių ligų bei atlikti palyginimo analizę su archajiškais genomais analizuojant naujos kartos sekoskaitos duomenis bei pristatyti šių tyrimų rezultatus tarptautinėse konferencijose bei publikacijose. Nepaisant pažangos sveikatos priežiūros sistemoje, patogenų daromas pasaulinis selektyvus spaudimas ir šiandien išlieka didelis, pvz. COVID-19 pandemija, infekcinės ligos vis dar yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių. Patogenai ir infekcinės ligos veikė stipriai per gamtinę atranką senovės ir šiuolaikinio žmogaus genomus, prisidedant prie dabartinės daugelio genų įvairovės. Poreikis nustatyti gamtinės atrankos veikiamas genetines sritis siejamas su imuniniu atsaku ir adaptacija prie infekcinių ligų vietinėse populiacijose vis auga. Šis tyrimas papildys biologines ir medicinines mokslo žinias praplečiant mūsų supratimą apie patogenų sąlygotą gamtinę atranką ir adaptaciją prie infekcinių ligų. Tai papildys žinias apie infekcinių ligų patogenezę, atsaką į terapiją, skiepijimą ir vaistų taikinius.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.
09.3.3-LMT-K-712-25-0200 „Miokinų signalinio kelio genetinių žymenų reikšmė žmogaus metabolizmui ir fiziniam pajėgumui“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0200
Projekto pavadinimas: Miokinų signalinio kelio genetinių žymenų reikšmė žmogaus metabolizmui ir fiziniam pajėgumui
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto dalyvis: Agnesa Bortkevič
Tyrimo vadovas: doc. Valentina Ginevičienė
Projekto tikslas: projektas skirtas vykdyti moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę veiklą, teikiančią studentei šiuolaikinių technologijų ir pažinimo lygio aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdant visapusiškai išsilavinusią ir etiškai atsakingą asmenybę.Projekto tikslas – tobulinti studentės mokslinę kvalifikaciją, kompetenciją ir komunikaciiją vykdant molekulinius genetinius tyrimus, bioinformacinę ir gautų rezultatų biostatistinę analizę, siekiant ištirti ir įvertinti Lietuvos aukšto meistriškumo sportininkų genomo (miokinų signalinio kelio) žymenų reikšmę metabolizmui, energijos homeostazei ir fiziniam pajėgumui. Remiantis genetinės asociacijos (atvejo-kontrolės ir genotipo-fenotipo) tyrimų strategija bus nustatyta ir įvertinta tiriamųjų asmenų genotipų reikšmė fenotipui. Tyrimo rezultatų pagrindu bus pateikta naujausia, moksliškai pagrįsta informacija apie sportuojančio organizmo molekulinius ypatumus ir miokinų signalinio kelio genetinių žymenų reikšmę fiziniam darbingumui.
Miokinų signalinio kelio žymenų identifikavimas yra svarbus žingsnis sporto praktikoje ir medicinoje, gerinant ir tobulinant fizinio aktyvumo ir treniruočių proceso programas tarp aukšto meistriškumo sportininkų, bet ir bendroje populiacijoje. Genetiniai tyrimai gali padėti suprasti lėtinių ligų atsiradimo riziką bei pagerinti jų prevenciją, gydymą ir bendrą žmogaus gyvenimo kokybę, kadangi fizinis pajėgumas yra tiesiogiai siejamas su žmogaus sveikata.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-25-0201 „Tyrimų in vivo ir molekulinio alergologinio profilio reikšmė alerginių kvėpavimo ir odos ligų diagnostikai“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0201
Projekto pavadinimas: Tyrimų in vivo ir molekulinio alergologinio profilio reikšmė alerginių kvėpavimo ir odos ligų diagnostikai
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto dalyvis: Gabija Biliūtė
Tyrimo vadovas: prof. Violeta Kvedarienė
Projekto tikslas: tobulinti studentės mokslinę kvalifikaciją, kompetenciją ir komunikaciją vykdant tyrimus alergologijos ir imunologijos srityse bei gautų rezultatų biostatistinę analizę, siekiant palyginti alerginio rinito, bronchinės astmos ir atopinio dermatito in vivo ir molekulinių alergologinių tyrimų diagnostikos efektyvumą bei ištirti šių ligų prognostinius veiksnius ir eigos ypatumus.
Darbo metu bus siekiama įvertinti ir nustatyti Lietuvoje gyvenančių, alerginių kvėpavimo ir odos ligų turinčių, asmenų in vivo ir in vitro tyrimų diagnostikos efektyvumą, galimus skirtumus tarp odos dūrio mėginių ir molekulinių tyrimų rezultatų. Taip pat palyginti įsijautrinimo dažnį aplinkos ir buitiniais alergenais, nustatyti skirtumus pagal diagnozę, lytį, amžių; nustatyti alerginių ligų aktyvumo, klinikinių ir laboratorinių tyrimų sąsajas; nustatyti koreliaciją tarp ligos simptomų, lyties ir amžiaus. Tuo pačiu, vykdant mokslinius tyrimus, bus siekiama skatinti studentės mokslinę komunikaciją, tobulinti mokslinę kvalifikaciją ir kompetenciją; ugdyti gebėjmus atsakingai priimti sprendimus, organizuoti ir planuoti mokslinę veiklą, savarankiškai dirbti, diegti inovatyvias idėjas, tobulinti profesinę veiklą, taikyti teorines žinias praktikoje. Studentė apibendrins gautus tyrimo rezultatus, pateiks pagrįstas išvadas bei jas pristatys projekto mokslinės veiklos ataskaitoje, tarptautinėje konferencijoje bei mokslo paruoš mokslinę publikaciją.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-25-0202 „Epilepsija sergančių asmenų mirtingumas ir mirties priežastys“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0202
Projekto pavadinimas: Epilepsija sergančių asmenų mirtingumas ir mirties priežastys
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto dalyvis: Kristijonas Puteikis
Tyrimo vadovas: prof. Rūta Mameniškienė
Projekto tikslas: epilepsija sergantys asmenys turi didesnę nerimo, depresijos ir savižudybių riziką nei bendroji populiacija. Rutininių vizitų pas neurologą metu rekomenduojama vertinti psichiatrinę epilepsija sergančių asmenų būklę, bet vis dar trūksta informacijos apie tinkamiausius būdus atpažinti didesnę suicidinę rizika šioje pacientų grupėje. Šio projekto metu tretiniame centre bus apklausti epilepsija sergantys asmenys, įvertintos jų demografinės, klinikinės charakteristikos, nerimo, depresijos simptomai ir suicidinė rizika, ieškoma ryšių tarp pastarosios ir šeiminės psichiatrinės bei suicidinės anamnezės. Tai suteiks žinių apie suicidinės rizikos paplitimą tarp epilepsija sergančių asmenų, veiksnius, tiesiogiai sietinus su didesne suicidine rizika, galimus šios atpažinimo būdus kasdienėje praktikoje.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-25-0204 „Kolorektinės anastomozės komplikacijų įtaka paciento gyvenimo kokybei“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0204
Projekto pavadinimas: Kolorektinės anastomozės komplikacijų įtaka paciento gyvenimo kokybei
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto dalyvis: Neda Gendvilaitė
Tyrimo vadovas: prof. Tomas Poškus
Projekto tikslas: projektas skirtas vykdyti praktinę veiklą, paremtą moksliniais tyrimais, taip pat siekiant tobulinti studentės šiuolaikinių medicininių tyrimo būdų pažinimą ir pritaikymą, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą ir kūrybingą asmenybę. Mokslinio tyrimo pagrindinė tema - „Kolorektinės anastomozės komplikacijų įtaka paciento gyvenimo kokybei“. Gyvenimo kokybės pokyčių įvertinimas yra svarbus pasirenkant įvairius komplikacijų mažinimo ir gydimo metodus.
Projekto tikslas - tobulinti studentės mokslinę kvalifikaciją, kompetenciją ir komunikaciją vykdant mokslinės informacijos paiešką bei jos praktinį pritaikymą, analizuojant operacines technikas ir nuo jų priklausančius rezultatus, taip pat palyginant ir analizuojant retrospektyviai surinktus pacientų duomenis apie jų gyvenimo kokybę prieš kolorektalinės anastomozės suformavimo operaciją ir atsakymus, gautus apklausus pacientus praėjus mažiausiai metams po atliktos operacijos.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-25-0207 „suPAR hemadsorbcijos poveikis ūminio inkstų pažeidimo vystymuisi ir progresavimui CO-VID-19 pacientams“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0207
Projekto pavadinimas: suPAR hemadsorbcijos poveikis ūminio inkstų pažeidimo vystymuisi ir progresavimui CO-VID-19 pacientams
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto dalyvis: Giedrė Žulpaitė
Tyrimo vadovas: prof. Laurynas Rimševičius
Projekto tikslas: Ūminis inkstų pažeidimas (ŪIP) yra viena dažniausių COVID-19 infekcijos komplikacijų: daugiau nei 40 proc. hospitalizuotų pacientų yra stebima proteinurija, o ŪIPišsivysto apie 50 proc. intensyvios terapijos skyriuje (RITS) gydomų COVID-19 pacientų. Apie 20 proc. COVID-19 pacientų, patekusių į RITS, prireikia pakaitinės inkstų terapijos. Mirtingumo rizika pacientuose, kuriems išsivystė ŪIP yra 13 kartų didesnė nei pacientuose be ŪIP. Taigi ŪIP COVID-19 infekcijos metu ir yra laikomas svarbiu neigiamu ligos sunkumo ir išgyvenamumo faktoriumi. Ankstyvas ŪIP atpažinimas, prevencinių priemonių taikymas yra būtini siekiant sumažinti COVID-19 pacientų sergamumą ir mirtingumą. Daugiafaktorinė ŪIP kilmė SARS-CoV-2 infekcijos atveju yra laikoma pagrindine priežastimi, kodėl įprastas KDIGO gairėse pateikiamas ŪIP diagnostikos ir gydymo metodas nėra pakankamai veiksmingas. Iki šiol nėra sukurta jokių diagnostikos ir gydymo protokolų, orientuotų į SARS-CoV-2 inicijuotą humoralinį atsaką, susijusį su ŪIP. Atsižvelgiant į dabartinę pandemijos situaciją ir augantį užsikrėtimų skaičių, tokių protokolų poreikis itin išauga. Vienas iš naujų biomarkerių, padedančių įtarti ŪIP ir numatyti jo prognozę, yra suPAR – urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriaus receptorius. Šio tyrimo tikslas – išmatuoti suPAR koncentraciją kraujo plazmoje COVID-19 pacientams pirmą hospitalizacijos dieną ir nustatyti ryšį tarp koncentracijos dydžio ir tolimesnės paciento išeities: ŪIP sergamumo, HD poreikio mėnesio laikotarpyje ir mirštamumo. Tyrimo metu suPAR koncentracija bus matuojama pirmą hospitalizacijos dieną naudojant ViroGates suPARnostic TurbiLatex reagentus. Po mėnesio įvertinama pacientų išeitis. Atliekama statistinė analizė ir nustatomas ryšys tarp suPAR koncentracijos dydžio kraujo plazmoje hospitalizacijos dieną ir paciento išeities. Šio tyrimo metu gauti rezultatai reikšmingai prisidės prie COVID-19 pacientų efektyvesnio gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidų sumažinimo.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
09.3.3-LMT-K-712-25-0220 „Dirbtinio intelekto sistemų taikymas glialinių navikų eigai numatyti“
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0220
Projekto pavadinimas: Dirbtinio intelekto sistemų taikymas glialinių navikų eigai numatyti
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-09-01 iki 2022-03-31
Projekto dalyvis: Raimondas Juškys
Tyrimo vadovas: prof. Arvydas Laurinavičius
Projekto tikslas: įvertinti glialinių galvos smegenų navikų Ki67 proliferacinio indekso biožymens svarbą individualaus paciento prognozei pasitelkiant dirbtinio intelekto metodus. Pacientų glijos navikų patologinė medžiaga bus tiriama naudojant įnovatyvius histologinio vaizdo analizės metodus, o gauti rezultatai bus sukiekybinti ir panaudoti ligos prognozės modeliams kurti. Šiuo tyrimu siekiame toliau vystyti įgyvendinamą tyrimą kuriant dirbtiniu intelektu paremtus modelius (algoritmus), kurie galėtų būti lengvai pritaikomi neuropatologinės diagnostikos etape. Šie mašininio ir giliojo mokymosi metodai gali apdoroti masyvius kiekius informacijos iš skaitmeninių auglio histologinių mėginių. Šie duomenys yra naudojami kuriant prognostinius ir predikcinius modelius individualaus paciento lygmenyje, būtent siekiant sukurti jam unikalų ligos eigos modelį, kuris galėtų būti taikomas rutininėje klinikinėje praktikoje.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.
ES Struktūrinių fondų projektai
01.2.2.-MITA-K-702-10-0006 Projektas: Naujos kartos kepenų funkcionalumą imituojantis dirbtinio mikrograndyno modelis
Projekto Nr. 01.2.2.-MITA-K-702-10-0006
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Projekto partneris: UAB „Femtika“
Projekto pavadinimas: Naujos kartos kepenų funkcionalumą imituojantis dirbtinio mikrograndyno modelis
Tyrimo grupės nariai: prof. habil. dr. K. Strupas - vyriausias mokslo darbuotojas, prof. habil. dr. P. Schemmer - vyriausias mokslo darbuotojas, dr. A. Kielaitė-Gulla -vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. M. Kvietkauskas - mokslo darbuotojas, K. Marcinkevičiūtė - kitas mokslinį tyrimą vykdantis asmuo, I. Šlepikienė - kitas mokslinį tyrimą vykdantis asmuo, dr. L. Janušauskas - vyriausias mokslo darbuotojas, E. Ežerskytė - jaunesnysis mokslo darbuotojas, A. Butkutė - jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Projekto tikslas: sukurti kepenų funkcionalumą imituojančius modelius ("Liver-on-a-chip") su mikroskystiniais prietaisais, panaudojant išsamią, daugiaprofilinę klinikinę analizę ir pritaikant inžinierinius sprendimus ankstyvoje kepenų funkcijos nepakankamumo diagnostikoje. Kepenų vėžys yra trečia pagrindinė su vėžiu susijusių mirčių priežastis visame pasaulyje. In vitro kepenų modeliai yra alternatyva gyvūnų modeliams bei suteikia galimybę suprasti kepenų vėžio mechanizmus ir nustatyti kelius, kuriais ateityje galėtų būti kuriami vaistai. Femtosekundiniu lazeriu pagrįsta dviejų fotonų polimerizacija vis labiau populiarėja biofabrikacijos srityje biostruktūroms gaminti. Femtosekundinis lazeris panaudotas kurti ir naujos kartos kepenų funkcionalumą imituojantį dirbtinio mikrograndyno modelį. Kuriant šį modelį projekte buvo palygintas pirminių polimerų, tokių kaip SZ2080, SU8 ir GelMA, dviejų fotonų polimerizacijos struktūriškumas. Tarp visų tirtų medžiagų nebuvo jokių skirtumų, todėl jos gali būti viena kitos alternatyvomis šiame kepenų funkcionalumą imituojančiame dirbtinio mikrograndyno modelyje. Panaudojant femtosekundinio lazerio technologiją bei nustatytus parametrus, iš stiklo buvo sukurtas kepenų lusto modelis (angl. „liver-on-a-chip“). Pagamintas prietaisas buvo išbandytas su HepG2(GS) kepenų vėžio ląstelėmis.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų ( projekto Nr. 2021 m. sausio 25 d. Nr. 01.2.2.-MITA-K-702-10-0006 pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) .
08.4.2-ESFA-V-613-01-0001 Projektas: Išmintingasis vaistų sąrašas
Projekto esmė
Siekiant užtikrinti sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą svarbu skatinti racionalų vaistų skyrimą ir jų vartojimą. Tuo tikslu numatoma parengti „Išmintingąjį vistų sąrašą“, kurio tikslas plėsti sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų žinias apie racionalų vaistų skyrimą bei suteikti patogų įrankį, suteikiantį informaciją apie optimalų vaistų pasirinkimą tam tikroms ligoms gydyti. Dažnai konkrečiai ligai gydyti gydytojas gali rinktis iš kelių ar net keliolikos tos pačios farmakoterapinės grupės vaistų, kurie pasižymi labai panašiu veiksmingumu, saugumu, tačiau kaina reikšmingai skiriasi.
Sudarytas „Išmintingasis vaistų sąrašas“ suteiks gydytojui nešališką, moksliniais įrodymais pagrįstą informaciją apie vaistus ir leis pacientui paskirti tą vaistinį preparatą, kurio saugumo, veiksmingumo ir kainos santykis yra optimalus. Leidinyje „Išmintingasis vaistų sąrašas“ bus nurodytos ligos ir kokie vaistai joms gydyti turėtų būti pasirenkami kaip pirmo pasirinkimo vaistai, remiantis įrodymais pagrįstos medicinos, vaistų saugumo, veiksmingumo, ekonomiškumo santykio vertinimo principais. Tai pat projekto metu bus parengtas į pacientus orientuotas leidinys apie racionalų vaistų vartojimą, kuris pacientams leis geriau suprasti, koks vaistas ir kodėl yra tinkamiausias jų ligai gydyti.
Taip pat numatoma „Išmintingojo vaistų sąrašo” pristatymui rengti mokymus, kurie prisidės prie sveikatos priežiūros specialistų, farmacijos specialistų ir pacientų informavimo apie gydymo vaistais naujoves ir kaip būtina gydymo procese vadovautis racionalaus vaistų vartojimo principais.
Projekto vykdymo laikas: 2019-09 mėn. –2021-09 mėn.
Bendra projekto vertė: 389 485,96 Eur
Projekto tikslas: Gerinti žmonių sveikatą, skatinant racionalų vaistų vartojimą, remiantis įrodymais pagrįstos medicinos, vaistų saugumo, veiksmingumo, ekonomiškumo santykio vertinimo principais.
Projekto uždavinys
Parengti ir išleisti informacinius leidinius apie racionalų vaistų vartojimą, skleisti šią informaciją sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams ir pacientams, siekiant, kad pacientai, ypač vyresnio amžiaus ir (ar) sergantys lėtinėmis ligomis, vaistus vartotų racionaliai.
Projekto veiklos:
1. Leidinio „Išmintingasis vaistų sąrašas“ sveikatos priežiūros, farmacijos specialistams ir leidinio pacientams apie racionalų vaistų vartojimą parengimas.
2. Informacijos apie racionalų vaistų vartojimą skleidimas organizuojant mokymus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams bei seminarus pacientams.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
Daugiau: https://bit.ly/3h5cQcW
09.4.2-ESFA-V-715-06-0001 „Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas“
2018 m. lapkričio 22 d. pasirašyta projekto „Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas“, finansuojamo iš 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“, sutartis Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-06-0001.
Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas
Projekto partneris: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
Lietuvoje gydytojų kvalifikacijos tobulinimui šiuo metu skiriamas nepakankamas finansavimas. Projekto „Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas“ įgyvendinimo metu bus sprendžiama ši problema.
Projekto tikslas užtikrinti Vilniaus universiteto teikiamą formaliojo ir neformaliojo ugdymo paslaugų kokybę bei pasiūlą gydytojams, tobulinant gydytojų kompetencijas bei kvalifikaciją.
Įgyvendinus projektą, bus apmokyti sveikatos paslaugas teikiantys gydytojai pagal 47 mokymų programas, kurios jau parengtos, remiantis inovatyviausia ir pažangiausia pasauline praktika. Projekto įgyvendinimo metu bus apmokyta apie 3500 medicinos paslaugas teikiančių gydytojų. Nemokami mokymai gydytojams vykdomi nuotoliniu būdu. Mokymų baigimo pažymėjimai yra tinkami gydytojų licencijų pratęsimui.
Parengus investicinį projektą, 2020 m. buvo gautas papildomas projekto finansavimas rezidentūros studijų tobulinimui. Pakopinių kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas – visiškai naujai kuriama inovacija Lietuvoje, neabejotinai teigiamai paveiksianti visą sveikatos priežiūros sistemą šalyje. Veiklos vykdymo metu kvalifikaciją rezidentūros srityje patobulins 475 gydytojai, bus įsigyjami simuliaciniai rezidentų mokymų modeliai.
Mokymų dalyviams 2022 m. pirmą pusmetį buvo sudaryta galimybė nuotoliniu būdu išklausyti CHARITE klinikos (Berlynas) profesoriaus Harm Peters paskaitų ciklą rezidentūros studijų tobulinimo tema.
Iki projekto įgyvendinimo pabaigos bus sukurta rezidentūros eigos ir kokybės stebėsenos ir administravimo sistema, įskaitant e-portfolio. Tai inovatyvus IT sprendimas Lietuvoje, kuris padės akademiniam ir neakademiniam personalui užtikrinti aukštesnius veiklos reikalavimus ir dirbti greičiau, lanksčiau, efektyviau, siekiant aukščiausios studijų kokybės bei rezidentūros studijų procesų skaidrumo.
2022 m. antroje pusėje sukurti ir Senato nutarimu patvirtinti 63 simuliaciniai modeliai rezidentų rengimui.
Nuo 2023 m. pradžios vyksta gydytojų rezidentų kvalifikacijos kėlimas, tobulinant žinias ir įgūdžius šalies regionuose. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos kvalifikaciją patobulins 150 gydytojų rezidentų.
Projekto biudžetas sudaro 8 478 660 eurų.
Projekto trukmė – 5 metai.
Projekto vadovė Jūratė Jurevičienė (MF Europos Sąjungos investicijų ekspertė).
J02-CPVA-V-04-0002 „Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos, gydymo organizavimo gerinimas ir praktinių įgūdžių tobulinimas“
Projekto vykdytojas - projektą vykdo VU Medicinos fakulteto darbuotojai kartu su partneriais iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Higienos instituto.
Projekto vadovė Jūratė Jurevičienė (MF ES investicijų ekspertė)
Finansavimas - projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2014–2020 m. struktūrinių fondų lėšomis. Projekto biudžetas: 1 978 638,56 EUR.
Projekto įgyvendinimo pradžia - 2018 m. vasario 21 d.; pabaiga – 2023 m. gruodžio 31 d. (projekto trukmė 5 metai).
Santrauka:
Pareiškėjas Vilniaus Universitetas kartu su partneriais įgyvendinęs projektą, apmokys gydytojus pulmonologus, šeimos gydytojus, bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojus ir visuomenės sveikatos specialistus.
Projekto tikslas - kelti sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacinius gebėjimus tuberkuliozės epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės tobulinimo klausimais, gerinti žinias tuberkuliozės diagnostikos, gydymo organizavimo srityse ir efektyvinti praktinius įgūdžius.
Lietuvoje tuberkuliozės problema yra labai aktuali ir ją būtina nedelsiant spręsti, nes nuo 2007 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Europos regiono biuras Lietuvą priskyrė prie didžiausios tuberkuliozės (toliau-TB) rizikos šalių grupės Europos regione, o nuo 2008 m. PSO Europos regiono biuras Lietuvą priskyrė prie 15 Europos regiono šalių, kuriose registruojamas didelis sergamumas dauginio atsparumo vaistams TB. Lietuvoje iki šiol didėja vaikų susirgimų tuberkulioze skaičius. 2016 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitos duomenimis, tarp DAV-TB atvejų itin vaistams atsparios tuberkuliozės daugiausiai registruota Lietuvoje. ES ir Europos ekonominėje bendrijoje iš viso registruoti 194 TB atvejai, iš kurių - 61-Lietuvoje ir 58-Rumunijoje.
Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai: apmokyta apie 500 šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų; 80 gydytojų pulmonologų; 20 gydytojų vaikų pulmonologų; 800 visuomenės sveikatos specialistų; 1000 bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojų.
Įgyvendinus projektą pagerės sergančiųjų tuberkulioze gydymas ir priežiūra, padidės ligonių motyvacija gydytis, gerės epidemiologiniai šalies rodikliai ir tai prisidės prie šalies įvaizdžio kūrimo ir patrauklumo didinimo.
Finansuojama iš Europos socialinio fondo.
Nr. 09-001-P-0001 „Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas“
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – administruojančioji institucija) 2022 metų gruodžio mėnesį pasirašė projekto „Sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas“ (projekto kodas Nr. 09-001-P-0001) finansavimo ir administravimo sutartį.
Projekto biudžetas – 2 299 760,10 EUR. Projektas įgyvendinamas su partneriais: VšĮ Vilniaus universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Higienos institutu (toliau – HI) ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT).
Projekto tikslas – sukurti Kompetencijų platformą, kurios duomenų pagrindu būtų galima vykdyti sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavimą, jo vykdymo stebėseną, vertinimą, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą bei užtikrinti visų Specialistų kompetencijų profesinės kvalifikacijos tobulinimo proceso dalyvių sąveiką.
Projekto tikslinės grupės:
Akreditavimo tarnyba vykdys sveikatos priežiūros specialistų ir įstaigų licencijų išdavimą ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą;
VVKT vykdys farmacijos specialistų licencijų išdavimą ir priežiūrą;
Sveikatos priežiūros specialistai vertins savo turimas kompetencijas ir sudarys metinį kompetencijų tobulinimo planą, rinksis tobulinimosi programas;
Asmenys, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka Kompetencijų platformoje tvirtinantys Specialistų savęs vertinimo anketą ir metinį kompetencijų tobulinimo planą, tvirtins Specialistų savęs vertinimo anketą ir metinį kompetencijų tobulinimo planą;
Gydymo įstaigos ir vaistinės planuos savo įstaigos ir sveikatos priežiūros specialistų profesinių kompetencijų tobulinimo poreikius;
Švietimo įstaigos ir profesinio tobulinimo organizatoriai teiks derinamų tobulinimo programų duomenis, teiks elektroninių pažymėjimų, išduotų specialistams, dalyvavusiems profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginyje ar mokymuose, duomenis;
Savivaldybės vykdys pavaldžių biudžetinių ir viešųjų gydymo įstaigų specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo stebėseną;
Sveikatos apsaugos ministerija planuos specialistų kvalifikacijos tobulinimo prioritetines kryptis;
HI derins profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginius.
Projektu siekiama sukurti asmens sveikatos priežiūros kokybės rodiklių analitikos ir vertinimo sistemą, taip pat įgyvendinti technologinius sprendimus, kurie susietų sveikatos specialistų licencijas su privalomu kvalifikacijos tobulinimu, taip efektyviau užtikrinant sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų atnaujinimo stebėseną ir priežiūrą. Sukūrus Kompetencijų platformą, ji būtų integruota su atitinkamomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais.
Duomenis apie įvykdytą specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimą švietimo teikėjai ir tobulinimo organizatoriai teiks tiesiogiai į Kompetencijų platformą, joje bus talpinama informacija apie visas suderintas specialistams skirtas mokymo programas.
Kompetencijų platformoje bus realizuotas specialistų kompetencijų vertinimo modulis.
Duomenys apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą bus naudojami kompetencijoms efektyviai valdyti ir nustatyti specialistų ir kompetencijų poreikį, mokymus.
Kompetencijų platformos duomenys bus pasitelkiami valdant ekstremalias situacijas, atrenkant koncentruotus reikalingus duomenis apie specialistus, jų kvalifikaciją ir pasiekiamumą.
Planuojama, kad sukūrus Kompetencijų platformą naudą gaus ne tik Akreditavimo tarnyba, projekto partneriai, kitos tikslinės grupės, bet ir visi Lietuvos pacientai dėl žymiai paprastesnės, sumažėjusios administracinės naštos sveikatos priežiūros specialistams.
Daugiau informacijos rasite www.esinvesticijos.lt; Akreditavimo tarnyba
Tarptautiniai projektai
Horizon 2020
SEP-210501822 „INTEGRITY: studentų įgalinimas, kuriant įrodymais pagrįstus ir savarankiško mokymosi įgūdžius, ugdančius atsakingų mokslinių tyrimų mokymus“
Projektas yra Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalis.
Projekto vykdytojas – konsorciumas, sudarytas iš 11 partnerių: Utrechto universitetas (Nyderlandai), Dublino Trejybės koledžas (Trinity college, Airija), Kopenhagos universitetas (Danija), Ląstelių molekulinės biologijos institutas (Portugalija), Ciuricho universitetas (Šveicarija), Debreceno universitetas (Vengrija), Ženevos universitetas (Šveicarija), Vilniaus universitetas (Lietuva), Liublijanos universitetas (Slovakija), imCode Partner AB (Švedija), Elevate (Nyderlandai).
Projekto vykdytojas Lietuvoje – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras, vadovas – prof. dr. Eugenijus Gefenas.
Projekto pradžia – 2019 m. sausio 1 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto tikslas – sukurti mokymosi priemones, padėsiančias vidurinių mokyklų, gimnazijų mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams paaiškinti aktualias profesinės etikos ir akademinio sąžiningumo problemas bei principus – skaidrumą, sąžiningumą, atsakomybę. Pasiūlymų spektras yra gana platus: nuo gerosios praktikos mokymo modelių ir „Masinių atvirųjų internetinių kursų“ (MOOC – Massive Open Online Course) iki interaktyvių filmų. Ši programa bus kuriama bendradarbiaujant su studentais ir galės būti taikoma tiek formaliajame, tiek neformaliajame mokymo(si) procese, apimant platų disciplinų spektrą.
SEP-210498426 „EU-STANDS4PM: Europos duomenų standartizavimo ir in silico duomenų generavimo modeliai personalizuotai medicinai“
Projektas yra Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalis.
Projekto vykdytojas – konsorciumas, sudarytas iš 16 partnerių: Forschungszentrum Julich Gmbh (Vokietija), Bayer Aktiengesellschaft (Vokietija), Kylio Christiano Albrechto universitetas (Christian-Albrechts-Universitaet zu Kiel, Vokietija), Roterdamo Erazmo universitetas (Erasmus Universitair Medisch Centrum Rotterdam, Nyderlandai), Europos molekulinės biologijos laboratorija (Vokietija), Valstybinė medicinos ir sveikatos produktų agentūra (Belgija), Din Deutsches Institut Fuer Normung E.V. (Vokietija), Karolinska universitetas (Švedija), QIAGEN GMBH (Vokietija), Londono universiteto koledžas (JK), Kopenhagos universitetas (Danija), Oksfordo universitetas (JK), Parmos universitetas (Italija), Rostoko universitetas (Vokietija), Vilniaus universitetas (Lietuva), Hits Ggmbh (Vokietija).
Projekto vykdytojas Lietuvoje – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centras, vadovas – prof. dr. Eugenijus Gefenas.
Projekto pradžia – 2019 m. sausio 1 d., pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto tikslas. Per paskutinįjį dešimtmetį neįtikėtinai padidėjo galimybės generuoti duomenis gyvybės mokslų srityje, taip pat atliekant su sveikata susijusius mokslinius tyrimus ir naudojant šiuolaikines bio bei vaizdų atkūrimo technologijas. Šie duomenys, kartu su pacientų asmens duomenimis, pavyzdžiui, elektroninėmis ligos istorijomis, registrais, taip pat ir informacija apie asmens gyvenimo būdą, vadinamieji „didieji duomenys“ (angl. big data), turi didžiulį potencialą klinikiniam taikymui, ypač vystant personalizuotą mediciną.
Nepaisant didžiulio mokslinio minėtų duomenų potencialo, iškyla nemažai techninių problemų standartizuojant duomenis bei sprendžiant etines bei teisines kolizijas, susijusias su asmens teisių ir privatumo apsauga. Būtent šias problemas ir sieks analizuoti bei spręsti šis projektas. Projektu siekiama dviejų tikslų: 1) įvertinti nacionalines standartizacijos strategijas sveikatos duomenų integravimo srityje ir jų panaudojimą in silico modeliavimui galimybes; 2) pasiūlyti harmonizuotą, universalų (tarptautinį) standartą bei rekomendacijas in silico modeliavimo taikymui personalizuotos medicinos srityje.
ERASMUS+ KA2 2014-2020
2020-1-FI01-KA203-066521 „Developing multi-professional Higher Education for promoting mental health and well-being at schools/Well@School““
Projekto vykdytojas konsorciumas, sudarytas iš 5 partnerių: Turku University of Applied Sciences (Suomija), Medical University of Plovdiv (Bulgarija), The University of West Attica (Graikija), Univerza v Novem mestu (Slovėnija), Vilniaus universitetas
Projekto vykdytojas Lietuvoje – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė ir Slaugos katedros vedėja prof. dr. Natalja Istomina. Projektas vyksta nuo 2020 iki 2023 m.
„Well@School“ projektas kaupia naujas aukštojo mokslo žinias ir praktiką. Projekto tikslas yra užtikrinti, kad pradinių klasių mokytojai, visuomenės sveikatos specialistai, slaugytojai bei kuratoriai turėtų kompetencijų, reikalingų psichinės sveikatos ugdymui ir skatinimui mokyklų bendruomenėse, naudojant skaitmeninius metodus. Atsakingi asmenys – prof. Natalja Istomina, dr. Jūratė Grubliauskienė, dr. Daiva Šukytė, Monika Makutienė.
Nuoroda į projekto svetainę: https://wellatschool.turkuamk.fi/
Projekto numeris: S-LL-21-5
Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslų taryba (LMTLT)
Projekto trukmė: 2021-06-01 - 2024-05-31
Projekto vykdytojas Lietuvoje: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedra
Projekto vykdytojai:
prof. (HP) dr. Algirdas Utkus – projekto vadovas
doc. dr. Aušra Matulevičienė
doc. dr. Monika Mozerė
dr. Beata Aleksiūnienė
Karolis Baronas
Dalytė Pliaugo
Česlava Batėnienė
Pagrindinė tarptautinio projekto idėja – atliekant išplėstinius genetinius tyrimus, išsiaiškinti genominių veiksnių reikšmę Lietuvos ir Lenkijos tiriamiesiems su pagreitėjusiu augimu, tam, kad galėtume sukurti diagnostinius algoritmus ir individualizuotą stebėseną neoplazijų prevencijai. Norint įgyvendinti šią idėją projekto tyrėjai, turintys patirties įvairiose biomedicinos mokslo srityse, ne tik vertins tiriamųjų sveikatos būklę, bet ir atliks plataus masto genetinius tyrimus, analizuos gautus rezultatus, įvertins variantų, nustatytų onkogenuose bei naviko slopinimo genuose, struktūrinę ir funkcinę reikšmę. Visa tai, leis ne tik tiriamajam, bet ir sveikatos apsaugos sistemai, užtikrinti efektyvesnį sveikatos lėšų panaudojimą, sumažinant ligos naštą. Šis pirmasis jungtinis Lietuvos ir Lenkijos projektas apie sindromus su pagreitėjusiu augimu yra ypač inovatyvus, galintis suteikti daug vilties tokiems pacientams, o ateityje jiems pritaikyti ir tinkamą gydymą.
Norint dalyvauti tyrime kreipkitės žemiau nurodytu elektroniniu paštu: gospl(et)mf.vu.lt