Sidebar

Naujausi įvykiai

Medicinos fakulteto bendruomenė yra kviečiama į ilgamečio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docento, gydytojo patofiziologo, biomedicinos mokslų daktaro Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knygos „Medicinos eponimai“ pristatymą bei jubiliejaus paminėjimą.

Reninio data ir laikas: 2024 m. gruodžio 20 d. 17 val.
Vieta: Medicinos fakulteto Didžioji auditorija (203), M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius.

Informacija dėl automobilių parkavimo: renginio dieną, nuo 16 ir 18 val., įvažiavimas į M. K. Čiurlionio g. 21 vidiniame kieme esančią automobilių stovėjimo aikštę bus laisvas, automobilių statymas – nemokamas.

Renginio programa:

  • Vakaro atidarymas ir sveikinimo žodis
  • Knygos autoriaus pasisakymas apie leidinio idėją bei rašymo procesą
  • Knygos recenzenčių prof. dr. Virginijos Grabauskienės bei doc. dr. Vaidos Baltrūnienės komentarai, klausimai iš auditorijos ir dalyvaujančiųjų mintys
  • Muzikinė dalis: DVD peržiūra-perklausa:
    • J. S. Bach – koncertas 4 fortepijonams ir orkestrui – atl. Martha Argerich, Nicholas Angelich, Akane Sakai, Nelson Goerner;
    • G. Verdi – Violetos ir Alfredo duetas iš op. „Traviata“ 1 veiksmo – atl. Renée Fleming ir Joseph Calleja;
    • Renée Fleming koncerto Mainzo katedroje ištraukos. C. Franck – Panis angelicus; Thiel – Adeste fideles; F. Schubert – Ave Maria; W. A. Mozart – Laudamus te (arija iš mišių); A. Adam – O Holly night. 
  • Pažmonys – vaišės bei malonus bendravimas.


Apie knygą „Medicinos eponimai“

Graikiškai eponymos (liet. eponimas) – suteikiantis kam nors savo vardą. Medicinoje dažnai sutinkami bei vartojami terminai, kurie yra sukurti pagerbiant mokslininką, pirmą kartą aprašiusį kokią nors ligą, sindromą, požymį, ar ką nors naujo įnešusį į medicinos mokslą bei praktiką. Eponimais dažniausiai tampa gydytojai-mokslininkai (Parkinsonas), rečiau – ligoniai, kuriems pirmą kartą nustatyta liga (Mortimerio liga), gali būti vietovė (Lyme‘o liga, Stokholmo sindromas), eponimu kartais būna profesija (amerikiečių legionas – legioneliozė), graikų mitologijos personažais (Achilo kulnas, Elektros, Edipo kompleksai), literatūrinių kūrinių personažai (Pliuškino sindromas), žymūs žmonės (Miunchhauseno, Stendalio sindromas ).

Medicinoje eponimais gali būti pavadinti įvairūs dalykai: ligos – Parkinsono (angl. Jamesas Parkinsonas), Alzheimerio ( vok. Alois Alzheimeris) liga; sindromai – Gilberto (Žilbero) (pranc. Augustinas Gilibert‘as) sindromas; ligos požymiai, simptomai – Blumbergo (vok. Jacobas Blumbergas) simptomas; žmogaus anatominiai dariniai – Broca (pranc. Pierre‘as Broca) centras, Eustachijaus (ital. Bartolomeo Eustachio‘us) vamzdis; eponimais vadinami mikrobai – Shigella (jap. Kiyoshi Shiga) dysenteriae, Yersinia (šveic. Alexandre‘as Yersin‘as)  pestis; medicininiai instrumentai – Peanas (pranc. Jules‘is Peanas), Kocheris (šveic. Emilis Kocheris); laboratoriniai indai – Petri (vok. Julius Petri) lėkštelė; laboratorinės reakcijos, procedūros – Wassermanno (vok. Augustas Wassermannas) reakcija, Gramo dažymo būdas (danas Hansas Gramas); operacijos būdai – Billrothas I ir II; (šveic. Theodoras Billrothas) ir kt.

Knygą „Medicinos eponimai“ 2024 m. išleido Vilniaus universiteto leidykla.

Autoriaus biografija

Doc. Dr. Rimgaudas-Virgilijus Kazakevičius 1959 metais baigė Kauno Medicinos institutą. 1959–1963 metais dirbo Vilniaus geležinkelininkų ligoninėje. 1963–1968 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto, Imunologijos sektoriuje. 1968 m. įsidarbino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos ir teismo medicinos katedroje. 1971 m. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto mokslinėje taryboje apgynė medicinos mokslo daktaro disertaciją „Priešaudininių autoantikūnų, reumatoidinio faktoriaus, sinovinio skysčio pokyčiai bei jų ryšys su klinikiniais ir laboratoriniais duomenimis, sergant sąnarių ligomis“. 1981 m. jam suteiktas docento vardas. Nuo 1987–2002 metų – Patologijos ir teismo medicinos katedros vedėjas, 2004–2006 m. – Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros vedėjas. Nuo 2006 laisvanoriškai skaitė patologinės fiziologijos paskaitas studentams.

1984 m, stažavosi Suomijos Tamperės biomedicinos instituto Imunologijos katedroje, tyrė ŽIV infekuotų ligonių imuninius pokyčius. 1997 m. stažavosi Prancūzijoje Angers universiteto medicinos fakulteto Imunologijos ir Patologijos katedrose, kur susipažino su imunologijos ir patologijos dėstymu.

Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys. Užbaigus enciklopedijos leidybą, 2014 m. gavo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės asmenišką padėką.

Paskelbė apie 90 mokslinių studijų. Su bendraautoriais išleido monografiją „Tarptautinė vienetų sistema medicinoje“ (1989), vadovėlius „Patologinė fiziologija“ (1991), „Klinikinės imunologijos įvadas“ (2001), mokymo knygas studentams „Uždegimo patologinė fiziologija“ (1981), „Medžiagų apykaitos patologinė fiziologija“ (1982), „Endokrininės sistemos patologinė fiziologija ir farmakologija“ (1987, su doc. M.Repčyte), „Vitaminai“(1990, su doc. M.Repčyte, N. Statulevičiene), „Navikinis procesas“ (1993, su doc. V.S.Ročka), „Infekcinis procesas“ (1998, su doc. V.S.Ročka), „Imuniniai audinių pažeidimai“ (1998, su doc. N.Janulevičiūte), „Nervų sistemos patofiziologija“ (2000, su doc.V.S.Ročka), „Hipoksija. Oksidacinis stresas. Apoptozė“ (2007), „Rūgščių ir šarmų pusiausvyros patofiziologija“ (2011), „Mano gyvenimas“ (2015)

Interesų sritys – autoimuninio proceso patogenezė, parazitinių ligų imuniniai mechanizmai, parazitozių seroepidemiologija, uždegimo patogenezė, oksidacinio streso reikšmė patologijoje, medicinos ir patologijos istorija.

Vadovėlius – „Patologinė fiziologija“ (1991, sudarytojai R.Kazakevičius, A.Vileišis), „Klinikinės imunologijos įvadas“ (2001, D.Adomaitienė, N.Janulevičiūtė, R.Kazakevičius, V. Vaičiuvėnas).

Mokymo knygeles studentams – „Uždegimo patologinė fiziologija“ (1981, R.Kazakevičius), ‚Medžiagų apykaitos patologinė fiziologija“ (1982, R.Kazakevičius), „Endokrininės sistemos patologinė fiziologija ir farmakologija“ (1987, R.Kazakevičius, M.Repčytė), „Vitaminai“ (1990, R.Kazakevičius, M.Repčytė, N.Statulevičienė), „Navikinis procesas“ (1993, R.Kazakevičius, V.S.Ročka), „ Imunoglobulinai ir komplemento baltymai“ (1994, N.Janulevičiūtė),„Infekcinis procesas“ (1998, R.Kazakevičius, V.S.Ročka), „Imuniniai audinių pažeidimai“ (N.Janulevičiūtė, R.Kazakevičius), „Nervų sistemos patofiziologija“ (2000, R.Kazakevičius, V.S.Ročka), „Hipoksija. Oksidacinis stresas. Apoptozė“ (2007, R.Kazakevičius), „Rūgščių ir šarmų pusiausvyros patofiziologija“ (2011, R.Kazakevičius).

Autorius taip pat yra išleidęs atsiminimų knygą „Mano gyvenimas“ (2015). Joje aprašytas išskirtinės gydytojo asmenybės gyvenimas, kuriame solidų dešimtmečių skaičių nepaliauja pintis medicinos, muzikos ir meilės Prancūzijai leitmotyvai. R. Kazakevičius nuo 2006-ųjų daugiau nei dešimtmetį Medicinos fakultete rengė operinės muzikos vakarus ir už tai buvo pripažintas „Kultūros šviesuliu“ (2013).