Istorija
Pulmonologija, alergologija ir klinikinė imunologija. Istorija prasidėjo 1980 m., kai į naujai įkurtas Santariškių (dabar - Santaros) klinikas iš buvusios Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės persikėlė Pulmonologijos skyriaus kolektyvas ir Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakulteto Terapijos katedros dėstytojai prof. Aleksas Petrauskas ir doc. Bronislovas Šatkauskas (vėliau – profesorius), dėstę pulmonologiją gydytojams specializantams ir metodiškai vadovavę pulmonologų darbui. 1991 m. įkurta Pulmonologijos ir alergologijos klinika, kurios klinikine baze tapo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių (dabar – Santaros) klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyrius (vėliau – Pulmonologijos ir alergologijos centras).
Krūtinės chirurgija. Užuomazga susidarė Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Šios ligoninės direktorius ir VU Fakultetinės chirurgijos katedros ir klinikos vedėjas K. Katilius, suprasdamas specializuotos chirurgijos poreikį, ragino savo asistentą A. Sučilą specializuotis. A. Sučilai buvo pavesta kuruoti Chirurgijos skyriaus ligonius, patyrusius krūtinės traumą, sergančius pleuros empiema, ir gilintis į jų chirurginį gydymą. 1972 m. Bendrosios chirurgijos skyrius buvo išplėstas ir pavadintas Torakalinės chirurgijos skyriumi. Skyriaus vadovu tapo doc. K. Katilius. 1991 m. įsteigta Krūtinės chirurgijos klinika.
Laikui bėgant, jungiantis bei atsiskiriant atskiriems padaliniams, kelis kartus keitėsi Klinikos pavadinimas: Pulmonologijos ir alergologijos klinika (1991–2002 m.); Pulmonologijos ir radiologijos klinika (2002–2007 m.), Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinika (2007–2011 m.), Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinika (2011–2018 m.). Nuo 2018-03-01 – Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika.
Klinikai vadovavo: prof. Bronislovas Šatkauskas, doc. Remigijus Valdemaras Nargėla, prof. Ričardas Janilionis, prof. Arvydas Ambrozaitis.
Tyrimų kryptys
Fizinės (indukuotos) dilgėlinės diagnostinių metodų vertė ir naujų biožymenų paieška. Atliekama skirtingų autorių siūlomų fizinių dilgėlinių testavimo metodologijų, pritaikymo alergologo klinikinėje praktikoje palyginimas. Vyksta Lietuvoje ir užsienyje atliktų mokslinių tyrimų, nagrinėjančių prognostinius ir predikcinius dilgėlinių biožymenis, rezultatų analizė. Numatoma tirti naujus biožymenis sergantiesiems lėtine indukuota dilgėline.
Molekulinė alergologija. Šio tyrimo tikslas – nustatyti dažniausius alergenus Lietuvoje, atskirti tikrąjį įsijautrinimą nuo kryžminių reakcijų, palyginti rezultatus su kitų šalių duomenimis. Šis tyrimas leis sukurti naują greitesnę ir tikslesnę alerginių ligų diagnostikos sistemą.
Kontaktinė alergija kosmetikai. Chromotropinės rūgšties ir efektyviosios skysčių chromatografijos metodais tiriami kosmetikos gaminiai ir vaistiniai preparatai, siekiant išsiaiškinti formaldehido kiekius gaminiuose, kuriuose nenaudojamas formaldehidas per se, atliekami tyrimai in vivo su propoliu, gaunamu skirtingose šalyse siekiant išsiaiškinti kontaktinę alergiją provokuojantį potencialą, atliekama sensibilizacijos kosmetikos sudėtinėms dalims stebėsena.
Kontaktinė alergija tekstilės dažams. Naujo diagnostikai skirto preparato sukūrimas (tiriami tekstilės ekstraktai ieškant dažniausiai alergijas sukeliančių dažų, tiriami plonasluoksnės chromatografijos ir masių spektrofotometrijos metodais identifikuojant medžiagas, atliekant tyrimus in vivo su alergiškais tekstilės dažams pacientais).
Aplinkos ir genetinių veiksnių tyrimai Lietuvos alergiškų naujagimių kohortoje. Toliau bus tęsiami darbai, pradėti 2006 metais, tiriamas žiedadulkių alergenų poveikis alergiškiems kohortos vaikams.
Medikamentinė alergija. Medikamentinės alergijos diagnostika in vitro ir in vivo bei jos pasekmių valdyma.
Alerginis rinitas ir bronchinė astma. Alerginio rinito ir bronchinės astmos įtaka gyvenimo kokybei.
Aplinkos veiksnių poveikio alerginėms ligoms tyrimas. Tiriama aplinkos veiksnių įtaka alergnėms ligoms.
Plaučių ligų prognozinių veiksniai. Ligonių sergančių plaučių vėžiu, įvairios etiologijos pleuritu prognozinių veiksnių įvertinimas. Sergančiųjų neuromuskulinėmis, lėtine obstrkcine plaučių liga kvėpavimo raumenų pajėgumo dinaminis vertinimas bei kvėpavimo nepakankamumo prognozinių veiksnių įvertinimas.
Sarkoidozės eigos ypatumų tyrimas. Tiriamos sarkoidoze sergančių ligonių klinikinio, radiologinio, funkcinio bei morfologinio pasireiškimo sąsajos ir ligos eiga.
Visuomenėje įgytas plaučių uždegimas. Tiriamas plaučių uždegimo ligos eigos, gydymo efektyvumo ir baigčių vertinimas.
Lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir gretutinės ligos. Tiriama ligonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, kuriems yra sunkių gretutinių ligų, ypatybės, ligos eiga bei prognozė.
Plaučių arterijos trombinės embolijos eiga ir prognoziniai veiksniai. Tiriama ligonių, kuriems įvyko plaučių arterijos trombinė embolija, eiga, komplikacijos, vaistų vartojamumas.
Projektai
Vykstantys projektai:
1. Projektas: Tuberkuliozės profilaktikos, diagnostikos, gydymo organizavimo gerinimas ir praktinių įgūdžių tobulinimas.
Programa: Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu
Projekto trukmė: 2018–2021 m.
Klinikos atstovai projekte: Edvardas Danila, Rolandas Zablockis, Vygantas Gruslys.
2. Projektas: Vilniaus universiteto gydytojų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimas.
Projekto programa: ,,Bronchų ir plaučių piktybinių navikų diagnostikos ir gydymo aktualijos"
Projekto trukmė: 2018–2022 m.
Klinikos atstovai projekte: Edvardas Danila, Rolandas Zablockis.