Šių metų liepos mėn. 8 – 11 d. Vilniaus universitete vyko 24-oji Tarptautinės neuromokslų istorijos draugijos (International Society for the History of the Neurosciences, ISHN) konferencija.
Tarptautinė neuromokslų istorijos draugija – pasaulinio lygio organizacija, vienijanti mokslo istorikus, neurologus, psichologus, psichiatrus, farmacininkus, neurochirurgus, neuromokslininkus ir kitų specialybių profesionalus. Draugijos kasmetinės konferencijos vyksta kartą per metus, kaskart vis kituose pasaulio miestuose. ISHN tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių mokslininkų, besidominčių neuromokslų istorija, populiarinti šios srities tyrimus, švietimą ir domėjimąsi neuromokslų pasiekimais. Šių metų konferencija įvyko Vilniuje, minint Vilniaus universiteto (VU) 440 metų įkūrimo jubiliejų. Tai pirma tokia konferencija Lietuvoje.
Vienas konferencijos organizatorių VU Medicinos fakulteto dekanas, prof. Algirdas Utkus yra ir aktyviai skatinančios ir remiančios medicinos istorijos tyrinėjimus Vilniaus medicinos draugijos, įkurtos Jozefo Franko 1805 m., pirmininkas. Sveikindamas konferencijos dalyvius ir organizatorius jis teigė: „Neuromokslai sujungia savyje daug įvairių mokslo sričių – nuo neuroanatomijos iki neuropsichologijos. Atliekami tyrimai didina mūsų supratimą apie žmogaus kūną ir jo smegenis, jų funkcijas, apie tiesioginį ryšį tarp kūno galimybių ir sveikatos. Nuo senovės laikų, smegenų tyrimai praėjo daug fazių: filosofinę, eksperimentinę, teorinę su moksliškai pagrįstomis, labai reikšmingomis ateities prognozėmis, iš kurių privalome mokytis“.
Prof. Nicholas J. Wade skaito pranešimą Vilniaus universiteto Senato salėje. Eglės Sakalauskaitės – Juodeikienės nuotr.
Konferencijos organizatorius dr. Ramūnas Kondratas, VU muziejaus direktorius, dar 1977 m. Harvardo universitete yra parengęs ir apsigynęs disertaciją „Joseph Frank (1771 – 1842) and the developement of clinical medicine" bei padėjęs pagrindus tolesniems medicinos istorijos tyrimams Lietuvoje. Organizatorės prof. Rūta Mameniškienė ir doc. Rasa Kizlaitienė yra recenzuojamo žurnalo „Neurologijos seminarai" publikacijų epilepsijos ir išsėtinės sklerozės istorinių bruožų tema autorės. Prof. Dalius Jatužis ir dokt. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė yra parengę ir pristatę 2016 m. ir 2017 m. ISHN konferencijose, vykusiose Mastrichte (Olandija) ir Bezansone (Prancūzija) pranešimus Lietuvos neuromokslų istorijos tematika. ISHN draugija, vadovaujama draugijos prezidento neuropsichologo J. Wayne Lazar (Niujorkas, JAV), taip pat aktyviai prisidėjo prie šio išskirtinio renginio Vilniuje organizavimo.
Istoriniu pranešimu apie Vilniaus universiteto įkūrimą ir vystymąsi tarptautinę mokslinę konferenciją atidarė Universiteto dekanas, prof. Algirdas Utkus. Tą pačią dieną vykusiame simpoziume „Lietuvos neuromokslų istorija“ prof. Dalius Jatužis pristatė pranešimą apie prof. Valmanto Budrio (1958 – 2015) palikimą Lietuvos neurologijos istorijos bei neurologijos mokslo bei meno srityse. Prof. Rūta Mameniškienė supažindino konferencijos dalyvius su traukulių diagnostika ir gydymu XIX a. pradžios Vilniaus klinikose. Doc. Rasa Kizlaitienė pasakojo apie išsėtinės sklerozės apraiškas mūsų valstybėje XVII – XIX a. Doc. Vilma Gudienė – apie imperatorienės Marijos Feodorovnos (1759 – 1828) nervų ligas ir jų gydymą 1807 – 1811 m. carinėje Rusijoje. Dr. Ramūnas Kondratas kalbėjo apie nervų sistemos fiziologijos aiškinimą Andriejaus Sniadeckio (1768 – 1838) „Organinių būtybių teorijoje“. Gydytoja Tatjana Liakina lygino galvos skausmų klasifikaciją, pateiktą Marcelijaus Oktavijaus Malevičiaus disertacijoje, apgintoje 1829 m. imperatoriškajame VU, su tarptautine galvos skausmų klasifikacija, paskelbta 2018 m. Dr. Aistis Žalnora palygino eugenikos idėjas Vilniuje ir Kaune 1919 – 1939 m.
Kitomis konferencijos dienomis vyko simpoziumai, skirti galvos smegenų lokalizacijos teorijos pradininko Franco Jozefo Galo (1758 – 1828) palikimui nagrinėti (pranešimus skaitė doc. Paul Eling (Olandija), prof. Stanley Finger (JAV), doc. Catherine Storey (Australija), dokt. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė); centrinės nervų sistemos grafinių vaizdų evoliucijai nuo Viduramžių iki XIX a. pab. nagrinėti (pranešimus skaitė prof. Douglas J. Lanska (JAV), dr. Peter J. Koehler (Olandija), J. Wayne Lazar (JAV), Boleslav Lichterman (Rusija) ir kiti).
Itin didelio susidomėjimo susilaukę prof. Moshe Feinsod (Izraelis) skaityta paskaita apie Josiah Stickney Lombard (1842 – 1904) vykdytą neinvazinę galvos smegenų termometriją, dr. Manon Auffret (Prancūzija) istorinė apomorfino apžvalga, prof. Axel Karenberg (Vokietija) pranešimas apie dviejų nacistinės Vokietijos neurologų Max Nonne ir Otfrid Foerster veiklą, Nicoletta Caputi (Italija) pasakojimas apie neurologinių ligų (insulto, Parkinsono ligos, neurosifilio, migrenos, demencijų) sąsajas su meninių gabumų užgimimu, Uwe J. Neubauer (Vokietija) paskaita apie ekstradurinių hematomų chirurginį gydymą XVIII a. pradžioje, prof. Nicholas J. Wade (Didžioji Britanija) pranešimas apie istorines stereoskopijos, binokulinio matymo teorijos ištakas su praktinėmis demonstracijomis, Andrew J. Waclawik (JAV) paskaita apie galvos smegenų transiliuminacijos („Chun Gun“) metodą, taikytą prieš sukuriant kompiuterinės tomografijos (KT) aparatą, Bart Lutters (Olandija) pranešimas apie istorinius spina bifida chirurginius gydymo metodus bei jų evoliuciją, prof. Gül A. RusselL (JAV) pranešimas apie camera obscura ir Viduramžių arabų mokslininkų laimėjimus optikos srityje bei daugelis kitų.
Konferenciją iš dalies rėmė Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.
Konferencijos programą bei pranešimų santaukų knygą galima rasti ISHN svetainėje adresu: www.ishn.org
ISHN 24-osios konferencijos dalyviai išvykoje į Trakus.