Doc. Nora Šlekienė / MF archyvas
Kosmoso technologijos ir kosmoso aplinkoje atliekami tyrimai gali atrodyti svarbūs tik mokslininkams, norintiems išsiaiškinti sudėtingus klausimus apie Visatą. Tačiau kosmoso tyrimai atneša naudos ir kiekvienam iš mūsų. Ne vienas vaistas, sukurtas Žemėje, buvo patobulintas būtent kosmoso aplinkoje ir ne vienas prietaisas, skirtas kosminiams tyrimams, dabar yra plačiai naudojamas medicinoje.
Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU Medicinos fakulteto mokslininkė doc. Nora Šlekienė kalba apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias su kosmosu susijusias technologijas naudojame kasdien ir kur jos pritaikomos dažniausiai.
MRT buvo sukurtas kosmoso tyrimams
Doc. N. Šlekienė buvo viena pirmųjų lietuvių, kurie stažavosi Europos kosmoso agentūroje (EKA), kitaip dar vadinamoje europietiškąja NASA. VU mokslininkė metus laiko dirbo Europos kosmoso agentūros tyrimų ir technologijų centre (ESTEC) Nyderlanduose, kur plėtojamos ir išbandomos įvairios kosmoso technologijos, planuojami eksperimentai, o ji pati ten tobulino lustus, fiksuojančius kiek įmanoma mažesnius teršalų kiekius kosmose.
„Kosmose matuoti ir fiksuoti net mažiausių dalelių taršą svarbu, nes net mažiausias užterštumas gali turėti įtakos eksperimentams, saulės baterijoms, kurios yra be galo svarbios, nes kosmose būtent nuo jų priklauso visos technikos veikimas“, – pasakoja tyrėja.
Paklausta, kokių dar kosmoso technologijų, be saulės baterijų, galime rasti aplink mus kasdien, mokslininkė sako, kad iš tiesų jų yra labai daug, bet mes to net nepastebime. „Pavyzdžiui, norime atvykti į LRT studiją ir nežinome, kur ji yra. Suvedame adresą į savo telefoną ir mus GPS atveda ten, kur reikia. GPS veikimas Žemėje priklauso nuo palydovų kosmose. Anksčiau buvusi populiari palydovinė televizija taip pat turi tiesioginį ryšį su kosmoso palydovais. Svarbūs ir telekomunikacijų ryšiai. Aišku, dabar mes turime ir požeminių kabelių, kurie yra greitesni ir patogesni, bet reikia nepamiršti, kad pasaulis yra labai didelis ir jame yra nuošalių vietų, kurių be palydovinio interneto nepasiektume. Atokesniuose pasaulio kraštuose kosmoso technologijos naudojamos ne tik telekomunikacijai, bet ir telemedicinai, kuri gali būti vienintelis būdas, padedantis išgelbėti žmonių gyvybes“, – Žemėje taikomas kosmoso technologijas vardija doc. N. Šlekienė.
Pasak jos, medicinoje ligoms diagnozuoti plačiai naudojama magnetinio rezonanso tomografija (MRT) iš tiesų buvo sukurta būtent kosmoso reikmėms, kad būtų gaunamas geresnis įvaizdinimas ir turėtume platesnį suvokimą apie kosmosą, ir tik paskui ji buvo pritaikyta medicinoje.
MRT / Asociatyvi Freepik nuotr.
„Taip pat ir infraraudonieji spinduliai. Kadaise jie irgi buvo sukurti būtent kosmoso tyrimams, kad padėtų suvokti daugiau apie mūsų aplinką ir kartu kosmoso paviršius. Dabar jie naudojami elementarių termometrų gamyboje. Pavyzdžiui, COVID pandemijos metu įžengus pro medicinos įstaigos duris mums temperatūrą matuodavo termometrai su infraraudonaisiais spinduliais“, – pasakoja mokslininkė.
Vaistai nuo kaulų retėjimo buvo patobulinti kosmose
Pasak pašnekovės, yra labai daug technologijų, kurios buvo sukurtos Žemėje, bet patobulintos kosmose, nes kosmose yra kitokia aplinka ir joje mokslininkai gali pastebėti naujų dalykų jau atrastuose dalykuose. „Pavyzdžiui, yra vaistų, kurie yra linkę kristalizuotis. Tarptautinėje kosmoso stotyje yra mikrogravitacinė aplinka, kuri turi mažiau įtakos kristalų augimui nei Žemėje, ir jie joje gali augti tolygiai ir tvarkingai, neveikiami tų sąlygų, kurios juos veikia Žemėje. Tai leido pastebėti, kad kai kurie linkę kristalizuotis vaistai pasižymi daug geresnėmis savybėmis kosmose nei Žemėje“, – pasakoja doc. N. Šlekienė.
Anot jos, bifosfonatai – preparatai, kurie padeda spręsti kaulų retėjimo problemas, buvo atrasti Žemėje, bet jie labai susiję ir su kosmosu, nes čia dėl mikrogravitacijos astronautai netenka beveik 1 proc. kaulų masės per mėnesį. Tai yra labai daug, todėl, saugant juos nuo greito kaulų retėjimo, bifosfonatai buvo pradėti intensyviai tirti ir kosmose. Taip kosmose patobulinti vaistai buvo pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems kaulų retėjimo ligomis, Žemėje.
Kaip pasakoja mokslininkė, kosmoso agentūros darbuotojų sveikata ir pagrindiniai jos rodikliai yra stebimi nuolat. Vienas iš tokių svarbių rodiklių, kuris stebimas kosmose, yra širdies ritmas. Tam skirti maži aparačiukai buvo sukurti naudoti kosmose, bet dabar naudojami ir Žemėje, kai sutrikus žmogaus širdies ritmui jį reikia stebėti nuolat visą parą, tris dienas ar savaitę.
Kosmoso agentūrų darbuotojų sveikata rūpinamasi ne tik skiriant vaistų ar nuolatos stebint jų sveikatos rodiklius, bet ir skiriant tam tikrą judėjimo režimą, sportą, rūpinantis subalansuota mityba.
„Kosmose maistas irgi yra labai svarbus ir ne bet koks. Jis turi būti subalansuotas, kad jame būtų visų organizmui reikalingų medžiagų. Maistas, kurį mes vadiname kosminiu maistu, dažnai būna liofilizuotas, miltelių pavidalu, kuriuos, ruošdamiesi pietums, jie tiesiog užsipila vandeniu ir taip gauna šviežiai paruoštą maistą“, – sako pašnekovė.
Ko laukti iš kosmoso technologijų?
Mokslininkė pasakoja, kad šį pavasarį iš kosmoso grįžo daugkartinio naudojimo raketa, ant kurios paviršiaus buvo pritvirtintas preparatas Ritonavir. Jis buvo ištirtas kosminėje mikrogravitacinėje aplinkoje dėl savo savybės sudaryti kristalus. „Ritonavir yra priešvirusinis preparatas, kuris buvo pats pirmasis vaistas, veiksmingai gydantis nuo AIDS. Bet pastebėjus, kad pakeitęs savo formą jis turi daug šalutinių toksinių poveikių, jis buvo išimtas iš apyvartos. O kosmose susiformuoja stabili šio vaisto forma, kuri nebekinta ir nepereina į toksinę. Tad atsiranda galimybė šį preparatą naudoti ne tik AIDS, bet ir virusinėms ligoms gydyti.“
Tačiau yra ir tokių atvejų, kai specifinėje kosmoso tyrimų aplinkoje ne tik patobulinamas vaisto veikimas, bet ir gali sustiprėti tam tikrų bakterijų savybės. Pavyzdžiui, pastebėta, kad tokios bakterijos kaip Staphylococcus aureus yra ypač rezistentiškos, stiprios kosminėje aplinkoje. Joms įveikti buvo atrasti antibiotikai, kurie, be abejonės, veiks ir tokias pat, tik silpnesnes bakterijas Žemėje.
Paklausyti naujausio VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodo galite čia.