Nuotraukoje iš kairės: prof. Arvydas Laurinavičius, Erika Antanėlė, doc. dr. Karolis Ažukaitis, prof. Jelena Čelutkienė, prof. Rory Collins, Daniel Naumovas, Mindaugas Morkūnas / © MF archyvas
Šių metų gruodžio 1 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete (MF) prof. Jelenos Čelutkienės kvietimu lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) Biobanko vadovas, Oksfordo universiteto profesorius seras Rory Collins. Profesorius susitiko su Medicinos fakulteto Mokslo ir inovacijų prodekanu doc. dr. Karoliu Ažukaičiu, VUL Santaros klinikų Biobanko atstovu Danieliu Naumovu ir kitais fakulteto bei klinikų atstovais aptarti bendradarbiavimo galimybių.
Svečias buvo išsamiai supažindintas su besikuriančia nacionaline biobankų valdymo sistema Lietuvoje. „Ypatingai biobanko svarbą supratome Covid -19 laikotarpiu, kada tapo aišku, kad surinkti mėginiai gali stipriai prisidėti prie klinikinių tyrimų“, – teigė D. Naumovas. Pasak jo, šiuo metu saugomi mėginiai buvo surinkti iš sergančių asmenų, tačiau planuose – populiacinis ir retųjų ligų biobankas.
Unikali Jungtinės Karalystės Biobanko biomedicinos duomenų bazė, pasak prof. Rory Collins, yra didžiausia, išsamiausia ir plačiausiai prieinama tokio pobūdžio duomenų bazė, leidžianti mokslininkams vykdyti įvairius tyrimus. „JK Biobanko nuasmenintais duomenimis naudojasi įvairių akademinių, labdaros, vyriausybinių ir komercinių organizacijų tyrėjai, vykdantys su sveikata susijusius tyrimus. Lietuvos mokslininkai mūsų duomenimis nesinaudoja, taigi, atvykau pats patikrinti, kodėl taip yra“, – kalbėjo geros nuotaikos nestokojantis profesorius.
Nuotraukoje iš kairės: doc. dr. Karolis Ažukaitis, prof. Rory Collins, prof. Jelena Čelutkienė / © MF archyvas
Pasak doc. dr. Karolio Ažukaičio, Lietuvoje labai svarbus duomenų apsaugos klausimas, todėl aktualu turėti platformą saugiam kokybiškų duomenų panaudojimui. Dažnai kyla poreikis ne tik gauti tam tikrus duomenis, bet ir pasiekti juos būnant skirtingose vietose arba palyginti tarpvalstybiniu lygmeniu. Akivaizdu, kad duomenų talpyklos šiuo atveju yra ne tik patogus, bet ir sąlyginai pigus saugojimo būdas. „Kodėl Lietuvos mokslininkai nesinaudoja JK Biobanko paslaugomis, manau, atsakymas yra paprastas: jie tiesiog nėra informuoti apie tokią galimybę. Po šio susitikimo situacija turėtų keistis“, – teigė Mokslo ir inovacijų prodekanas.
Nuo 2006 m. veikiantis JK Biobankas yra didelės apimties biomedicinos duomenų bazė ir mokslinių tyrimų šaltinis, kuriame saugoma išsami, neidentifikuota genetinė ir sveikatos informacija, gauta iš pusės milijono 40-69 metų amžiaus Jungtinės Karalystės gyventojų. JK Biobankas reguliariai teikia kraujo, šlapimo ir seilių mėginius, taip pat – išsamią informaciją apie gyventojų gyvenimo būdą. Norint geriau suprasti, kaip asmenys patiria ligas, ši informacija vėliau susiejama su sveikatos įrašais. JK Biobanko duomenų bazė reguliariai papildoma duomenimis, kuriais gali naudotis tyrėjai ir mokslininkai iš viso pasaulio.
Artimiausiu metu Medicinos fakulteto mokslininkams planuojama pateikti išsamesnę informaciją apie galimybes mūsų bendruomenės nariams pasinaudoti JK Biobanko resursais. Daugiau informacijos apie JK Biobanką: https://www.ukbiobank.ac.uk/.