Parodos „Vilniaus Stepono Batoro Universiteto Medicinos Fakulteto atkūrimas ir veikla 1922-1939 m.“ fragmentas. VU MF nuotrauka
VU Medicinos fakultete atidaryta paroda „Vilniaus Stepono Batoro Universiteto Medicinos Fakulteto atkūrimas ir veikla 1922–1939 m.“ Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto atkūrimo ir veiklos šimtmečiui paminėti.
1919 m., įsteigus Stepono Batoro universitetą, iš pradžių norėta, jog tai būtų išskirtinis humanitarinius ir socialinius mokslus propaguojantis senojo tipo universitetas. Daug vilčių dėta į teisės, filosofijos, istorijos, kalbų studijas. Tačiau greitai tapo aišku, kad Vilniaus krašto gyventojų reikmėms būtina atkurti pilnavertį Medicinos fakultetą kartu su universitetinėmis klinikomis.
1922 m., vietoj vos kelių anksčiau numatytų teorinių katedrų ir klinikų, Medicinos fakultetas išaugo į vieną įtakingiausių medicinos mokslo ir praktikos centrų regione. Lygiagrečiai jau veikė net 18 medicinos fakulteto padalinių:
- Aprašomosios anatomijos katedra. Vadovas J. Aleksandrovičius (J. Aleksandrowicz), vėliau M. Reicheris (M. Reicher).
- Higienos katedra. Pirmasis vadovas K. Karafa-Korbutas (K. Karaffa-Korbut). Katedra turėjo vieną didžiausių specialybės bibliotekų Lenkijoje.
- Histologijos ir embriologijos katedra. Vadovas J. Aleksandrovičius (J. Aleksandrowicz).
- Bakteriologijos katedra. Vadovas: prof. T. Gryglevičius (T. Gryglewicz).
- Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedra. Vadovas: prof. M. Eiger (M. Eiger).
- Bendrosios biologijos katedra. Vadovas: E. Godlevskis (E. Godlewski), vėliau J. Vilčynskis (J. Wilczyński).
- Teismo medicinos katedra. Vadovas: prof. S. Šilingas-Siengalevičius (S. Shilling-Siengalewicz).
- Bendrosios patologijos katedra. Pradėjo kurti prof. S. Tčebinskis (S. Trzebiński). Jis skaitė bendrosios patologijos kursą ir su asistentais vedė pratybas. Buvo įrengta laboratorija, vivariumas.
- Patologinės anatomijos katedra. Įsteigė ir ilgus metus jai vadovavo prof. K. Opočinskis (K.Opoczyński).
- Farmakologijos katedra. Pirmasis jos vadovas C. Tračevskis (C. Traczewski).
- Medicinos istorijos bei filosofijos ir medicinos propedeutikos katedra. Pirmasis jos vadovas S. Tčebinskis (S. Trzebiński).
- I-oji Vidaus ligų klinika, veikusi Šv. Jokūbo ligoninėje. Ją įkūrė ir vadovavo prof. Z. Orlovskis (Z. Orłowski). Klinikoje veikė rentgeno kabinetas, dvi laboratorijos, ambulatorija, auditorija studentams.
- II-oji Vidaus ligų klinika, įsteigta karo ligoninėje Antakalnyje. Organizatorius ir vadovas prof. A Januškevičius (A. Januszkiewicz). Klinikoje buvo 75 lovos.
- Akušerinė-ginekologinė klinika. Ją įkūrė prof. T. Burdzinskis (T. Burdziński). Klinikoje buvo atskiros patalpos, kuriose tilpo 50 lovų: 20 akušerinių ir 30 ginekologinių.
- Chirurgijos klinika. Klinikos įkūrimą organizavo ir jai vadovavo prof. K. Micheida (K. Michejda). Joje kasmet gydydavosi 600-1000 ligonių, atliekama 600-800 operacijų.
- Vaikų ligų klinika. Vadovas prof. V. Jasinskis (W. Jasiński).
- Dermatologijos klinika. Vadovas prof. Z. Sovinskis (Z. Sowiński).
- Neurologinė klinika. Vadovas prof. S. Vladyčka (S. Władyczko). Klinika pradėjo savo veiklą kaip Šv. Jokūbo ligoninės neurologinis skyrius. Joje veikė 2 skyriai, ambulatorija, histologinė laboratorija, gydymo elektra kabinetas.
Paroda eksponuojama VU Medicinos fakulteto antrojo aukšto koridoriuje prie Didžiosios auditorijos iki 2022 m. gruodžio pabaigos.
