Delina Neidorf. VU MF nuotrauka
Nuo ko prasideda gyvenimo būdo pokyčiai? Kuo sveika gyvensena yra susijusi su tvarumu? Ir ką apie mus byloja mūsų vartotojiškumas? Apie tai sutiko papasakoti intensyviai sveika gyvensena, mitybos ir fizinio aktyvumo įtaka gyvenimo kokybei besidominti Medicinos fakulteto akademinė konsultantė Delina Neidorf. Ji šiuo metu studijuoja Lietuvos Sporto universitete, „Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos“ bakalauro studijų programoje siekia 3-ojo aukštojo mokslo diplomo. O taip pat užsimena ateityje planuojanti gilinti įgytas žinias ir aukštesnėse studijų pakopose.
Be to, Delina yra įgijusi Europos gyvenimo būdo medicinos organizacijos (angl. European LifeStyle Medicine Organization, ELMO) Health and Fitness Lifestyle Advisor sertifikatą. O tai reiškia, kad įgytas žinias ji turi galimybę panaudoti ir praktiškai – padėti tiems, kurie nori pradėti sveikiau gyventi.
Pokyčių pernakt tikėtis neverta
Vieni, pasikonsultuoti į Deliną besikreipiantys žmonės tikisi gausiantys priemonę, galinčią padėti imtis gyvenimo būdo pokyčių, kiti klausia – kas tai per stebuklas ir kaip jis veikia? „Pagrindinė mano užduotis – pamatyti besikreipiančio žmogaus „paveikslą“, suprasti, dėl kokių priežasčių jis kreipėsi ir suteikti visą reikiamą informaciją arba kitaip – įduoti jam reikiamus „įrankius“. Sveika gyvensena negydo ligų, ji stiprina imuninę sistemą. O kai imuninė sistema sveika – ligos negali vystytis. Aišku, reikia atsižvelgti į genetiką ir kitus aspektus – stebuklingos piliulės nėra, pokyčiai per naktį neįvyksta“, – sako ji ir priduria neturinti tikslo žūtbūt įtikinti aplinkinius pasirinkto gyvenimo būdo nauda, tačiau norinti nešti žinią apie sveiką gyvenseną savo pavyzdžiu.
Pasak pašnekovės, žmonės yra linkę numoti ranka į kylančius negalavimus, nes juos laiko tiesiog normaliais: „Būna, kad žmogus kreipiasi dėl kartais skaudamo peties. Tačiau pradėjus kalbėtis paaiškėja, kad ir be to dar yra visa puokštė problemų, su kuriomis jis tiesiog susitaikė. Juk taip būna – šiek tiek ten skauda, šiek tiek ten. Galvojame – kam gi taip nebūna? Pas visus taip yra! O iš tikrųjų taip neturi būti. Žmogus nėra sutvertas sirgti, o jausti skausmą – nėra normalu“.
Delinos teigimu, išsikelti tikslą greitiems rezultatams nėra prasmės dar ir todėl, kad tai – nėra laikini pokyčiai. „Svarbu, kad žmogus suprastų – tai ne dieta, kurios laikysiuosi 2-3 savaites, o po jų sugrįšiu į tą patį tašką, nuo kurio pradėjau. Tai – pasirinkimas nuo šiol gyventi kitaip. Moksliniais tyrimais pagrįstus metodus žmogus gali išbandyti, pasitikrinti ar jie jam tinka ir pagal poreikį – rinktis palydą einant šiuo keliu toliau, arba jos atsisakyti.
Sportuoti – nebūtinai tik sporto salėje
„Šiandien atrandam daug priežasčių negyventi sveikai – neturime laiko, skubame, teisinamės pavargę. O po darbo dienos gavę pasiūlymą pasportuoti, pasimankštinti klausiame – tuomet kada gyventi? Bet sveika gyvensena gali būti pilnai integruota į patį gyvenimą. Žmonės klaidingai įsivaizduoja, manydami, kad skirti valandą laiko sportui dienoje – tai pasileisti bėgti ar kilnoti svarsčius sporto salėje“, – tikina Delina.
Pasak jos, puiki pradžia pokyčiams gali būti tiesiog kas pusvalandį telefone, kompiuteryje ar kt. suskambantis priminimas pakilti nuo darbo stalo. Penketą minučių galima tiesiog pratempti raumenis, pasivaikščioti, leisti atsipalaiduoti akims. „Tuo tarpu kalbant apie sportą, visų pirmą, reikia atrasti tokį, kuris tau būtų įdomus. Vienam gal patiks bėgti, antram parke pasimankštinti, trečias norės lankyti komandinius užsiėmimus. Normalu, jei pasirinktą sportą ilgainiui norėsis pakeisti kitu – juk keičiasi ir mūsų norai, skonis, ir galimybės“, – sako ji.
Delina Neidorf. VU MF nuotrauka
Tvarumas – neatsiejamas nuo sveikos gyvensenos
Delinos teigimu, „rūpinimasis sveika gyvensena susideda ne tik iš to, ką į save įdedi (t. y. mitybos), tačiau ir kokias higienos priemones naudoji, kokius dažus naudoji plaukų dažymui, kuo kvėpiniesi ir t. t. Jeigu perki produktus, savo sudėtyje turinčius cheminių medžiagų ir supakuotus į neperdirbamą pakuotę, vadinasi, kenki ne tik sau, bet ir aplinkai. Kodėl taip darome? Apie tai net nepagalvojame, veikiame vedini įpročių“.
Pasak pašnekovės, žmonės yra pasidavę marketingo manipuliacijoms, kuriomis stengiamasi įteigti, kad papildomas pirkinys mus padarys laimingais: „Jeigu atsigręžtume atgal į praeitį, prisimintume, kad anksčiau nebuvo jokių plastiko pakuočių. Pamenu, kai mama ir senelė pačios siūdavosi medžiaginius, spalvotus maišus nešuliams. Vadinasi, mokėjom gyventi tvariai, o šiandien tą įprotį esame praradę“.
Delina sako, jog pradėjus keisti gyvenimo būdą, palaipsniui natūraliai ateina noras naudoti ir aplinkai draugiškas priemones. Vis dažniau renkantis vieną ar kitą prekę, kyla klausimas – ar ji tikrai man reikalinga? Ar tikrai nėra šiai prekei alternatyvios – supakuotos į tarą, kurią aš galėsiu panaudoti? Ar tikrai ši medžiaga galės būti perdirbta? „Ilgainiui galima pastebėti, kad visa tai padeda tapti jautresniu aplinkai, kvapams. Taip pat ir atrasti naujus pojūčius ir tarsi pamatyti pasaulį naujai“, – pažymėjo ji.
„Nuo manęs niekas nepriklauso“. Ar tikrai?
Nors dauguma žmonių yra susipažinę su neyrančių arba ilgą laiko tarpą yrančių pakuočių žala gamtai, tačiau dažnas netiki, kad jų indėlis gali būti reikšmingas pokyčiams. „Aš – tik sraigtelis dideliame mechanizme“, – frazė, kurią kiekvienas ne kartą esame girdėję. Visgi, Delina siūlo prisiminti, kad šiandien pasaulyje skaičiuojama beveik 8 milijardai tokių „sraigtelių“: „Tarkime, Lietuvoje gyvena 2 milijonai suaugusiųjų. Jeigu kiekvienas iš jų pasakys, kad nuo manęs tai priklauso – išties, priklausys. Gamintojams įtaką daro pirkėjai. Jeigu bent 30 procentų iš jų nebepirks į plastikines ar neperdirbamas pakuotes supakuotų produktų, jie bus priversti ieškoti išeities“.
Panašios pozicijos ji laikosi ir kalbėdama apie maisto produktus: „Yra labai paprasta taisyklė. Jeigu nesupranti nors vieno žodžio, kuris yra parašytas produkto etiketėje, tu neturėtum jo vartoti. Visi ingredientai yra įvardijami paprastai – miltai, ryžiai, cukrus, druska... O sudedamosios dalys, apie kurias reikia pagooglinti, dažniausiai nėra naudingos organizmui – jos skirtos tam, kad maisto produktas ilgiau išliktų, geriau atrodytų, skaniau kvepėtų“, – teigė pašnekovė.
Galiausiai ji pažymėjo, kad be atidaus maisto produktų ir kitų prekių rinkimosi, svarbu nepasiduoti akcijų vilionėms pirkti saikingai. „Neretai vartojame tam, kad užpildytume psichologinę tuštumą, kad gautume pasitenkinimą, bet tai – trumpalaikis pojūtis. Kartais susidaro įspūdis, kad žmonės jaučia savirealizacijos stoką ir tai jie bando kompensuoti „apstatydami“ aplinką. Tarsi – aš pats nieko neveikiu todėl, kai ateis svečių – mes galėsim apžiūrėti mano daiktus ir bent jau apie juos pasikalbėti. Tokie pokalbiai – apie nieką“, – sakė Delina.
Besibaigiant pokalbiui ji vylėsi, kad žmonės turės galimybę nuolat vis iš naujo pajusti bendravimo ir bendrystės džiaugsmą bei prasmę. O pokalbius apie daiktus pakeis nuoširdus domėjimasis vienas kitu – jo savijauta, kasdieniais įvykiais, veiklomis ar pomėgiais.
VU MF nuotrauka