Sidebar

Naujienos

Lauri ToivariLauri Toivari. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Girdėjau tiek daug gerų dalykų apie Vilniaus universitetą. Lygindamas universitetus, išsiaiškinau, kad Vilniaus universitetas yra labiausiai pripažintas tarptautinėje aplinkoje iš visų aukštųjų mokyklų Baltijos šalyse“, – Suomijos naujienų portalui YLE pasakoja medicinos studijų programos anglų kalba antrakursis Lauri Toivari.

Kas paskatino rinktis studijas užsienyje?  Kuo skiriasi Suomijos ir Lietuvos studijų kultūra? Ir galiausiai, kuo studentą stebina Lietuva? Apie tai – žemiau pateiktame YLE straipsnyje.

Siekis – studijuoti užsienyje

Užsienyje studijuojančių suomių per dešimt metų gerokai padaugėjo. Žmonės vyksta į užsienį, trokšdami gyventi tarptautinėje aplinkoje, arba todėl, kad nepavyko įstoti į aukštąją mokyklą Suomijoje. Į užsienį taip pat išvyksta tie, kurie keičia studijų kryptį.

Mokinių mainų programa Tamperės klasikinėje aukštesniojoje vidurinėje mokykloje suvaidino labai svarbų vaidmenį Lauri Toivari gyvenime. Po šių mainų Toivari pradėjo galvoti apie studijas užsienyje. Kitas svarbus veiksnys buvo dalyvavimas tarptautinėje mokslinių tyrimų stovykloje Pietų Afrikoje. „Gydytoju norėjau būti nuo mažų dienų, tačiau vengiau sekti savo tėvų gydytojų pėdomis. Pamaniau, kodėl turėčiau studijuoti Suomijoje, jeigu galiu studijuoti anglų kalba tarptautinėje aplinkoje“, – sako 20-metis Toivari.

Tad iškart baigęs mokyklą Toivari išvyko studijuoti medicinos Vilniaus universitete Lietuvoje, šiuo metu jis yra antro kurso studentas. Tinkamai studijų vietai rasti prireikė daug asmeninės iniciatyvos ir pokalbių su draugais. Galiausiai jis pateikė paraiškas į keturis universitetus, iš jų du atkrito dėl įvykusio „Brexito“.

Galutiniame sąraše liko universitetas Nyderlanduose ir Lietuvoje. 2020 m. pavasarį Lauri buvo priimtas į Vilniaus universitetą. „Girdėjau tiek daug gerų dalykų apie Vilniaus universitetą. Lygindamas universitetus, išsiaiškinau, kad Vilniaus universitetas yra labiausiai pripažintas tarptautinėje aplinkoje iš visų aukštųjų mokyklų Baltijos šalyse“, – pasakoja jis.

Daugiau kaip 1 200 suomių studijuoja užsienyje ir planuoja tapti gydytojais

Praėjusiais mokslo metais stipendijas studijoms užsienyje gavo 1198 mediciną studijuojantys suomiai. Kadangi ne visi gavo finansinę paramą, apytikslis jų skaičius gali būti daugiau kaip 1200. Remiantis Suomijos medicinos žurnalo „Lääkärilehti“ (www.laakarilehti.fi) duomenimis, populiariausia studijų šalis – Latvija. Po jos eina Švedija ir Rumunija.

Medicinos asociacijos darbo rinkos tyrėja Piitu Parmanne įsitikinusi, kad Latvijos populiarumą iš dalies lemia jos gera reputacija. „Latvijoje studijuoja daug jaunuolių iš Švedijos, Norvegijos ir Vokietijos. Sklinda kalbos, kad ten geras išsilavinimas ir gera tarptautinė atmosfera. Be to, į Latviją iš Suomijos patogu nusigauti. Ši šalis taip pat išpopuliarėjo todėl, kad, turint Suomijos brandos atestatą, Švedijoje studijuoti nebe taip paprasta, kaip anksčiau“, – teigia Parmanne.

Suomijos medicinos asociacija reguliariai apklausia užsienyje studijuojančius studentus. Atlikti tyrimai padėjo išskirti tris studentų, vykstančių studijuoti į užsienį, grupes. Lauri Toivari priklauso grupei, kuriai svarbu tarptautiškumas, galimybė studijuoti anglų kalba ir karjeros galimybės užsienyje.

Taip pat yra didelė grupė studentų, kurie mediciną norėjo studijuoti Suomijoje, tačiau nebuvo priimti. „Trečia grupė – keičiantieji karjeros kryptį. Jie įgijo kitą profesiją, tačiau noras tapti gydytojais išliko. Jų išvykimą į užsienį lėmė ilgas ruošimasis stojamiesiems egzaminams arba neužtikrintumas dėl to, ar įstos į aukštąją mokyklą Suomijoje. Jie nori, kad viskas vyktų greičiau“, – pasakoja Parmanne.

Lauri Toivari 2Lauri Toivari. Asmeninio archyvo nuotrauka

Reikalaujama išlaikyti egzaminus, motyvacinio laiško ir gerų pažymių

Užsienio mokyklų studijų kainos labai skiriasi. Šiaurės šalyse mokslas nemokamas, o Baltijos šalyse vienų metų studijų kaina svyruoja nuo 5 tūkst. iki 11 tūkst. Eur. Lauri Toivari mokslų kaina prie tų aukščiausiųjų, t. y. siekia 11 tūkst. Eur.

Suomija skiria Toivari stipendiją ir padengia būsto išlaidas. Šios išmokos dydis visiems užsienyje studijuojantiems studentams vienodas – 210 Eur. Jo studijų paskola šiek tiek didesnė nei Suomijoje – 800 Eur per mėnesį. Nors įstoti į medicinos mokyklą Suomijoje yra sunku, kitose šalyse tai taip pat nėra lengva.

Vilniaus universitete stojamojo egzamino nėra, tačiau organizuojamas stojančiųjų pokalbis. Jie taip pat turi parašyti motyvacinį laišką, pateikti mokytojo parašytą rekomendacinį laišką, būti išlaikę SAT biologijos arba chemijos egzaminą ir IELTS testą anglų kalba. Taip pat atsižvelgiama į mokyklos baigimo egzaminų pažymius ir mokyklos baigimo atestatą.

Toivari labai džiaugiasi studijomis. Dėstytojai labai nesiskiria nuo dėstytojų Suomijoje, tačiau studijų kultūra šiek tiek kitokia. „Suomijoje studentui suteikiama daugiau savarankiškumo. Lietuvoje paskaitų lankymas privalomas. Studijų savaitę sudaro paskaitos, seminarai ir užsiėmimai laboratorijoje. Paskaitos paprastai įrašomos, tad vėliau, kai tau patogu, gali jas peržiūrėti internete“, – mintimis dalinasi jis.

COVID-19 pakeitė studijų pobūdį Lietuvoje: visos Toivari paskaitos, įskaitant laboratorinius darbus, buvo perkeltos į virtualiąją erdvę. Šiuo metu grįžtama prie hibridinio studijų modelio.

Įgyta kvalifikacija Suomijoje pripažįstama

Medicinos išsilavinimas, įgytas ES šalyje, Suomijoje pripažįstamas, tačiau norint dirbti pagal išsilavinimą, privaloma gauti Nacionalinės gerovės ir sveikatos priežiūros institucijos (suom. Valvira) licenciją. Stažuotis galima tiek Suomijoje, tiek bet kurioje kitoje ES šalyje. Lauri Toivari privalomos stažuotės dar neturėjo, tačiau praėjusią vasarą jis dirbo Tamperės regione Pirkanmoje.

Paskutinieji – šeštieji – studijų metai bus skirti gydytojo darbui, o tai galima daryti bet kurioje ES šalyje. „Dar nenusprendžiau, kur stažuosiuosi ar kur apsistosiu po studijų. Galiu grįžti ir į Suomiją. Kita vertus, studijavau tarptautinėje mokykloje, tad noriu likti atviras galimybėms. Pavyzdžiui, mane domina Norvegija ir Nyderlandai. Tai būtų puiki vieta stažuotis ir specializuotis“, – tikina jis.

Kai Suomijos medicinos asociacija paklausė užsienyje studijuojančių jaunuolių apie jų ketinimus grįžti dirbti į Suomiją, daugiau kaip pusė atsakė, kad vos baigę studijas taip ir padarys. Kita pusė nebuvo tikra, nes nori apsvarstyti kitas galimybes. Tik 1–3 procentai apklaustųjų teigė apskritai neketinantys grįžti į Suomiją.

Lauri Toivari 3Lauri Toivari. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuva nustebino: pienas brangus, o Vilnius – neįtikėtinai švarus

Pirmaisiais studijų metais Toivari butu dalijosi su kitu suomiu. Dabar jis nuomojasi 40 kv. m butą visai prie pat universiteto. Pragyvenimo išlaidos siekia vos daugiau kaip 600 eurų per mėnesį. Pasak Toivari, apskritai gyvenimas čia pigesnis nei jo gimtojoje šalyje. Maistas, sporto klubas, kinas ir teatras – daug pigesni nei Suomijoje. Tačiau kai kurie dalykai gali nustebinti. Pavyzdžiui, pienas Lietuvoje – gerokai brangesnis nei Suomijoje.

Nors Toivari nepatyrė jokio kultūrinio šoko, tačiau kai kas jį nustebino. Pirma, tai, kad Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai nėra kalbama anglų kalba. Kai dėl apsinuodijimo maistu Toivari pateko į ligoninę, jam prireikė vertėjo. Kad galėtų susikalbėti su vietiniais pacientais klinikoje, jis mokosi lietuvių kalbos.

„Tikrai maloniai nustebino, koks švarus miestas yra Vilnius. Iš anksto įsivaizdavau, kad tai posovietinio laikotarpio šalis, tačiau Vilnius yra švaresnis nei Helsinkis ar Tamperė. Čia nepamatysi nei alkoholikų, nei narkomanų“, – sako studentas.

Kai užplūsta tėvynės ilgesys, gelbsti vaizdo skambučiai

Iš viso Vilniuje medicinos mokosi 40–50 suomių, Toivari grupėje – 11 iš jų. Savo mažoje bendruomenėje jie organizuoja įvairias veiklas, tačiau koronaviruso pandemijos laikotarpiu veiklų – vakarienių ir kitų renginių – sumažėjo.

„Jeigu pasiilgstu namų, galiu paskambinti tėvams ar draugams, naudodamasis programėle „Facetime“. Taip pat seku Suomijos naujienas. Net ne visada suvokiu, kad gyvenu kitoje šalyje“, – tvirtina Toivari.

Svajojantiesiems studijuoti užsienyje jis pataria pasistengti gerai išmokti anglų kalbą ir tikėti savimi: „Susitelkite į užsibrėžtą tikslą. Jeigu tai – studijos užsienyje, siekite jo. Šeima ir draugai liks Suomijoje, tačiau vien dėl to nesustokite, nes užsienyje rasite daug naujų draugų ir įgysite daug naujos patirties“.

Fakultetas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku