Leonido Lebiodkino piešinių paroda / MF archyvas
Parodoje „Pikakoka“ pristatomi Visagino gyventojo Leonido Lebiodkino piešiniai, sukurti sveikstant po insulto, bei jų įkvėpti interjero objektai. Nuo 1975 m. savo gyvenimą taikomiesiems menams pašventęs L. Lebiodkinas, išėjęs į pensiją, svajojo skirti laiką laisvai kūrybai, tačiau netikėtai jį ištiko insultas. Liga atėmė savarankiškumą ir privertė iš naujo mokytis kasdieninių įgūdžių – kalbėti, judėti, o kūrybą atidėti kaip „beprasmišką“ veiklą. Vis dėlto, artimųjų palaikymas paskatino piešimą panaudoti kaip reabilitacijos priemonę. Procesas buvo nelengvas: paralyžiuotą dešinę ranką pakeitė kairė, o iki insulto dominavęs santūrus stilius virto spalvingomis grafiškomis abstrakcijomis ir fantastiškais siužetais. L. Lebiodkino kūryba tapo ne tik saviraiškos priemone, bet ir reikšmingai pagerino emocinę būklę bei paspartino fizinį atsistatymą.
Leonido Lebiodkino piešinių paroda / MF archyvas
Nuo 2022 m. sukurti darbai atspindi emocinės reabilitacijos raidą – nuo nusivylimo iki džiaugsmo. „Jase mime“, „Unosog“, „Aotat“ – tarsi svetimomis kalbomis užkoduoti pavadinimai iš tiesų yra kalbos sutrikimo padarinys. Parodos pavadinimas „Pikakoka“, kaip ir šie darbų pavadinimai, spontaniškai išsprūdo Leonidui iš lūpų, norėjusiam išreikšti pasitenkinimą savo kūryba, ir gali būti interpretuojama kaip žodžio „patinka“ sinonimas.
Parodos lankytojai kviečiami patyrinėti insulto ir reabilitacijos temas. Nors insulto reabilitacija dažniausiai grindžiama fizioterapija ir logopedija, ne mažiau svarbi yra psichologinė pagalba dėl netikėto fizinių gebėjimų praradimo ir socialinės atskirties. Kaip su tuo kovoti? „Pikakoka“ pasakoja Leonido istoriją ir skatina atrasti gydomąją meno galią.
Paroda bus eksponuojama iki 2024 m. pabaigos.
Leonido Lebiodkino piešinių paroda / MF archyvas