Asm. archyvo nuotr.
Šių metų gegužės 16-18 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos studijų programos II kurso studentas Vilius Sivickis dalyvavo 32-oje tarptautinėje Jaunųjų medicinos studentų konferencijoje (32nd International Medical Students‘ Conference) Krokuvoje (Lenkija). V. Sivickis pristatė pranešimą „Stress as an occupational risk factor in medical profesionals“ ir užėmė 1-ą prizinę vietą visuomenės sveikatos sekcijoje.
„Savo tyrime nagrinėjau streso paplitimą profesinėje gydytojų aplinkoje, ieškojau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp patiriamo streso lygio bei gydytojų amžiaus, lyties, darbo krūvio, darbo stažo, medicininės krypties ir streso valdymo įrankių. Kadangi pats esu medicinos studentas, gerai žinau, kad įvairios stresinės situacijos – kasdienybė nemažai daliai gydytojų, kita dalis teigia su stresu susidurianti rečiau arba iš viso nesusidurianti. Dėl šios priežasties buvo įdomu paanalizuoti, koks yra realus streso paplitimas gydytojo darbe, kokios priežastys sukelia stresą, kaip gydytojai elgiasi stresinės situacijos metu ir t. t.“, – apie savo tyrimą pasakojo V. Sivickis.
Medicinos studento atliktas tyrimas parodė, jog beveik trečdalis gydytojų (28%) susiduria su dideliu streso lygiu savo kasdieniame darbe. Taip pat pastebėta, kad gydytojai chirurgai ir terapeutai dažniau susiduria su dideliu stresu darbe nei kitų medicininių krypčių gydytojai, pavyzdžiui, gydytojai radiologai, patologai ar laboratorinės medicinos gydytojai. Dažniausi faktoriai, keliantys stresą gydytojams, yra šie: per greitas darbo tempas, darbo įvertinimo bei užmokesčio stoka, nepagarbus / neadekvatus pacientų elgesys. Pagrindiniai požymiai, signalizuojantys itin didelį stresą darbe: atsiribojimas nuo žmonių, valgymo sutrikimai (persivalgymas ar badavimas), padidėjęs alkoholio vartojimas. Streso lygis ir paplitimas buvo vertinami elektroninės anoniminės apklausos bei patogiosios imties pagalba (apklausą užpildė 188 gydytojai, taip pat – gydytojai rezidentai). Apklausa sudaryta pagal panašių tyrimų klausimynus, klausimus modifikuojant ir pritaikant esamai temai. Klausimyne buvo klausiama: kaip dažnai gydytojai susiduria su stresu darbe, kokie veiksniai dažniausiai kelia stresą, kaip pasikeičia gydytojų elgesys streso metu, kaip gydytojai tvarkosi su patiriamu stresu ir kt. Naudojantis R programavimo kalba, skirta statistiniam skaičiavimui, gauti duomenys išanalizuoti chi-kvadrato (angl. chi-square) metodu, siekiant atrasti statistiškai reikšmingą skirtumą tarp tam tikrų tiriamųjų grupių, pavyzdžiui, tarp patiriamo streso lygio ir medicininės krypties.
„Ši konferencija man buvo pirmas tarptautinis renginys, kuriame pristačiau savo mokslinį darbą. Žinoma, buvo daug nerimo. Esu ypač dėkingas savo darbo vadovei dr. Jelenai Stanislavovienei už pagalbą ir patarimus tiek ruošiantis konferencijai, tiek jos metu. Kadangi turėjau grįžti į Lietuvą kiek anksčiau, negalėjau sudalyvauti uždarymo ceremonijoje. Kad mano darbas buvo įvertintas 1-ąja prizine vieta, sužinojau jau būdamas Lietuvoje. Manau, svarbiausia yra bandyti kažkur sudalyvauti, išvykti, pasižiūrėti, kaip sekasi tarptautinėje „arenoje“, ir, žinoma, pasirinkti tokią temą savo tyrimui, kuri būtų nuoširdžiai įdomi“, – įspūdžiais apie savo patirtį konferencijoje dalinosi V. Sivickis.