Prof. Laura Malinauskienė / Delfi nuotr.
Retas tarp savo draugų rastų žmogų, kuris toleruoja visus maisto produktus ir nėra niekam alergiškas. Tačiau atlikus išsamius tyrimus paaiškėja, kad iš tikro alergiškų žmonių yra 10 kartų mažiau. „Šiandien alergija ir maisto netoleravimas yra tarsi mada, tad medijų pateikiami skaičiai toli gražu neatspindi realybės“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto mokslininkė prof. Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ šiemet buvo nominuotas Lietuvos mokslo premijai.
Siekiama išsiaiškinti lietuviams būdingas alergijas ir jų vystymąsi
Lietuvos mokslo premijai nominuotame prof. L. Malinauskienės ir prof. R. Dubakienės darbe siekiama išsiaiškinti ir išsamiau apibūdinti įvairaus tipo alergijas Lietuvos populiacijoje.
„Labai svarbu suprasti, kad alergija nėra liga, o labiau ligas sukelianti priežastis, rodanti labai aktyvią imuninės sistemos reakciją į aplinkoje esančias medžiagas. Tokių medžiagų yra labai daug ir jos yra įvairios kilmės. Dalis jų – baltymai, taip pat ir cheminės medžiagos haptenai, kurie per daug maži, kad patys sujautrintų imuninę sistemą, bet patekę į organizmą susijungia su žmogaus baltymais ir tada tampa tikrais alergenais“, – pasakoja prof. L. Malinauskienė.
Skirtingos alerginės medžiagos sukelia skirtingas reakcijas mūsų organizme. Kartais šių reakcijų padarinius galime pamatyti iš karto, bet pasitaiko atvejų, kai jie pasirodo tik po ilgesnio laiko.
„Dalis alerginių reakcijų gali būti labai greitos, kai suvalgę maisto produktą ar įkvėpę tam tikrų dalelių alergijos požymius pastebime iškart. Kito tipo alerginės reakcijos būna lėtesnės. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti kosmetikos priemonės, kurias naudojame mėnesį ir tik tuomet pamatome požymius“, – sako mokslininkė.
Tad prof. L. Malinauskienės ir prof. R. Dubakienės mokslinis darbas apima ne tik maiste ir ore aptinkamus, bet ir kosmetikos, audinių dažų ir kitokius alergenus.
„Mūsų darbų vertė ta, kad tyrėme būtent Lietuvos populiaciją ir ieškojome priežasčių, kodėl vienos ar kitos alergijos būdingos lietuviams, kodėl ir kaip jos vystosi“, – paaiškina tyrėja.
Lietuvių alergijos panašios į skandinavų
Europa nėra vienalytė ir pagal šalyje augančius augalus ar populiarius maisto produktus galime identifikuoti ir alergijas. Lietuviai alergijomis yra panašūs į Skandinavijos šalių gyventojus.
„Tikrai beveik niekuo nesiskiriame nuo mūsų platumose gyvenančių žmonių. Iš maisto alergenų vaikams būdingiausi pienas, kiaušiniai, kviečiai. Taip pat kaip ir skandinavai esame jautrūs beržiniams medžiams. Tad mūsų pagrindiniai alergenai – beržai, alksniai, lazdynai ir su jais susiję maisto produktai: riešutai ir vaisiai su kauliuku (persikai, vyšnios, trešnės, kriaušės, obuoliai). Pavyzdžiui, Pietų Europoje beržiniai medžiai neauga, tad ir šio tipo alergijų jie neturi“, – pasakoja mokslininkė.
Profesorė sako, kad vaikams yra būdingos kelių tipų, kelių maisto grupių alergijos, nes jų imuninė sistema yra besiformuojanti ir nebrandi. Tuo tarpu suaugusiųjų imuninė sistema yra labai selektyvi ir net, galima sakyti, „išprususi“, tad alergijos paprastai būna vienai maisto grupei.
„Čia susiduriame su kita problema, kai žmonės kartais ne iki galo supranta, kas yra maisto grupė. Pavyzdžiui, kauliukus turi ne tik persikai ir abrikosai, bet ir vyšnios, obuoliai ar kriaušės. Tad mes, alergologai, galime padėti apsibrėžti tinkamų maisto produktų racioną“, – sako gydytoja.
Šiandien vis dar populiarūs įvairūs maisto netoleravimo testai. Prof. L. Malinauskienės teigimu, dažnu atveju jie yra verslo dalis, o juos atliekantys žmonės neretai matomi televizijos ekranuose.
„Ar tokie testai gali padėti? Gali, jei problema susijusi su žmogaus psichologija. Tokiu atveju tiek pokalbiai, tiek speciali dieta gali padėti žmogui pasijusti geriau. Tik svarbu suprasti, kad tokie tyrimai yra tikrai brangūs ir nepagrįsti moksline medicina. Be to, labai svarbu neperlenkti lazdos ir jausti ribas. Teko susidurti su atvejais, kai žmogus iš pradžių atsisako glitimo, laktozės, bet čia nesustoja ir viskas baigiasi valgymo sutrikimais“, – pasakoja gydytoja.
Asociatyvi nuotr. / Unsplash
Sunku įrodyti, kad esame labiau alergiški nei anksčiau
Pastaraisiais metais kalbame apie vis daugiau alergijų, kurias turi tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tačiau, anot mokslininkės, sunku patvirtinti, kad alergiškų žmonių procentas auga.
„Pasaulyje daugėja žmonių, tad natūralu, kad ir alergiškų žmonių turime daugiau. Kita vertus, šiandien žmonės yra mažiau pakantūs alergijų simptomams ir dažniau kreipiasi į gydytojus, tad nustatome daugiau alergijų. Vis dėlto vienareikšmiškai teigti, kad dabar žmonės yra labiau alergiški nei anksčiau, tikrai negalime“, – sako prof. L. Malinauskienė.
Kitas svarbus dalykas yra manomų ir iš tikro esančių alergijų santykis. Šiandien medijose pateikiami alergiškų žmonių skaičiai tikrai nėra tikslūs.
„Pastebime, kad žmonės kalba apie turimas alergijas, bet vykdant objektyvius tyrimus nustatoma, kad tikrai alergiškų žmonių yra 10 kartų mažiau. Pavyzdžiui, 17 proc. tėvų, auginančių kūdikius iki pusės metų amžiaus, galvojo, kad jų vaikas turi alergiją, bet atlikus labai išsamius tyrimus paaiškėjo, kad tik mažiau nei 2 proc. vaikų iš tiesų yra alergiški. Tokios pat tendencijos būdingos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems“, – sako gydytoja.
Taip pat svarbu pažymėti, kad skirtingų alergijos rūšių paplitimas pasaulyje keičiasi, pavyzdžiui, sergančiųjų alergine astma skaičius yra stabilizavęsis jau penkerius metus, bet daugėja anafilaksinio šoko tipo alergijų maistui.
„Alergijos būdingos išsivysčiusios ekonomikos šalims, tad, vis daugiau šalių įsiliejant į šias gretas, daugėja ir alergijų. Kol kas nėra aišku, kodėl šių anafilaksinio šoko tipo alergijų daugėja. Viena iš priežasčių – aplink mus yra mažiau stimuliantų – bakterijų. Tikrai valgome švaresnį ir mažiau mikrobų turintį maistą nei anksčiau. Geresnė ir mūsų higiena. Mažėjant bakterinių ligų atsiranda alergijos, nes imuninė sistema turi išlaikyti aktyvumą“, – sako mokslininkė.
Kita teorija – epitelio ir odos pažeidimų. Čia labai svarbi chemija, esanti apie mus. Tai ne tik konservantai, aptinkami maiste, bet ir aktyvios paviršiaus medžiagos, kurių esama valikliuose, plovikliuose, odos priežiūros priemonėse.
„Svarbu suprasti, kad jeigu priemonės geba „kovoti“ su dėmėmis ir riebalais, jos geba paveikti ir mūsų gleivinę. Gleivinę veikia valikliuose esančios ardomosios struktūros ir ji nebegali atlikti tinkamos apsaugos funkcijų. Tuomet jau alergenai (žiedadulkės ir kiti) gali patekti į gilesnius organizmo sluoksnius. Ten jų laukia imuninės sistemos ląstelės, kurios, pajutusios tokį stimulą, įjungia savo mechanizmus. Tuomet ir turime alergiją“, – aiškina alergologė.
Už alergijas atsakinga ir genetika, ir mus supanti aplinka
Mokslininkai yra nustatę, kad nėra vieno alergiją lemiančią geno, bet yra visa jų kombinacija. Tad žmogus negali paveldėti alergijos, bet paveldi polinkį ja sirgti.
„Jeigu abu tėvai yra alergiški tam tikrai medžiagai, tikimybė, kad jai bus alergiškas ir vaikas, siekia 80 proc. Tik svarbu suprasti, kad, net ir turint labai stipriai išreikštą alergiją, taip nebus visada. Paprastai alergijų „gyvybingumas“ trunka 7–12 metų ir po šio laiko jos pačios susilpnėja. Be to, labai aktyvi alergiškų žmonių imuninės sistemos reakcija lemia tai, kad šie žmonės rečiau serga vėžiu, juos rečiau ištinka infarktas ar insultas“, – pasakoja mokslininkė.
Prof. L. Malinauskienė pažymi, kad už mūsų alergijas atsakinga tiek mūsų genetika, tiek mus supanti aplinka. Taip pat svarbu suprasti, kad alergijos lydi mus įvairiais gyvenimo tarpsniais ir tiesiog keičia savo formas.
„Alergija maistui gali pereiti į atopinį dermatitą, vėliau į alerginę slogą ar į astmą. Tad vienos rūšies alergijos gali lengvai virsti kitos rūšies alergijomis. Pavyzdžiui, odos problemos ir alergijos gali baigtis paauglystėje, o sulaukus 30 metų pasireikšti jau kita forma. Sakyčiau, kad dviem iš trijų žmonių alergija nedingsta, bet migruoja, keičia savo formas. Trečdaliui žmonių, esant tinkamoms sąlygoms ir mažai dirgiklių aplinkoje, alergija tikrai gali išnykti“, – sako mokslininkė.
Aplinkos dirgikliai, kaip pažymi prof. L. Malinauskienė, gali būti ne tik fiziniai, bet ir emociniai. Augant ir bręstant labai svarbiu dirgikliu tampa stresas ir nerimas.
„Neretu atveju jau pranykusios alergijos vėl atsiranda 12 klasėje, ruošiantis egzaminams ir esant dideliam stresui. Kitas dirgiklis – alergenai darbo aplinkoje. Tai gali būti ir mokslinė laboratorija, ir kirpykla, ir gamykla. Tokioje aplinkoje yra daug mus atakuojančių medžiagų. Tad jeigu organizmo barjerai silpnesni, kuriame nors etape imuninė sistema gali imti per stipriai reaguoti“, – pasakoja profesorė.
Asociatyvi nuotr. / Unsplash
Alergijoms gydyti – visa aibė įrankių
Prof. L. Malinauskienės teigimu, akademinėje medicinoje egzistuoja įvairių būdų, skirtų alerginėms reakcijoms nustatyti. Tai ir kraujo tyrimai, ir specialūs odos lopo mėginiai, ir auksiniu standartu laikomi provokaciniai testai.
„Kraujo tyrimai padeda nustatyti tik greito tipo reakcijas, tad taip galima nustatyti alergiją vabzdžių nuodams. Specialūs odos lopo mėginiai leidžia stebėti lėto tipo alergines reakcijas, pavyzdžiui, alergiją kosmetikos priemonėms. Bet auksinis standartas yra provokacinis testas, kai žmogui sukuriamas kontaktas su alergenu ir stebima, kaip vyksta reakcija. Provokaciniai testai vis dar yra vienintelis būdas, siekiant nustatyti alergiją vaistams“, – sako pašnekovė.
Alergijos gydymo būdų šiandien esama įvairių. Vienas jų – imunoterapija. Šio priežastinio gydymo metu alergijos sukėlėjas yra įvedamas į organizmą. Tai lemia, kad žmogaus imunitetas nustoja reaguoti į alergijos sukėlėją.
„Tokio gydymo efektyvumas labai priklauso nuo to, kokią alergiją norima išgydyti. Jeigu gydymas taikomas įkvepiamiems alergenams – dulkių erkėms, žiedadulkėms, gyvūnams, jo efektyvumas yra apie 70–80 proc., vabzdžių nuodams gali siekti 90–100 proc., o kai kuriems maisto produktams – iki 70 proc. Tad priežastinis gydymas turi išliekamąją vertę, bet trunka 3–5 metus“, – sako gydytoja.
Be priežastinio gydymo, šiandien naudojami ir preparatai, slopinantys alergines reakcijas. Vieni tokių yra biologiniai vaistai – ląstelių kultūrose išskiriami baltymai, kurie blokuoja alergenų aktyvintus mechanizmus.
„Biologiniai vaistai ne blokuoja priežastį, bet veikia mechanizmą, kuris sukelia alergiją. Šie vaistai saugūs, nes jų pagrindas yra baltymai, kurie suskyla iki aminorūgščių ir nėra šalinami per inkstus ar kepenis. Tokių vaistų efektyvumas yra apie 80–90 proc. ir jie tinkami gydyti dilgėlinę, atopinį dermatitą, bronchinę astmą. Šie vaistai vartojami kelerius metus ir paskui bandoma palengva nuo jų organizmą atpratinti“, – aiškina mokslininkė.
Kaip galima lengviau valdyti alergijas kasdieniame gyvenime?
Norėdami išvengti sukeliamų alergijų, šiandien reikiamą informaciją galime rasti maisto produktų etiketėse, kaviniu meniu ar pasinaudoti specialiomis programėlėmis.
„Šiandien žmonės gali naudotis Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos kartu su partneriais sukurta programėle „Pasyfo“, kuri leidžia stebėti žiedadulkių koncentraciją. Taip pat yra paprastų ir eiliniam vartotojui prieinamų diagnostikos įrankių, skirtų nustatyti dulkių erkių populiacijos dydžiui namuose“, – pristato mokslininkė.
Gydytoja pastebi, kad alergijas kaip didelę tragediją labai dažnai suvokia mamos. Jos ima save kaltinti, kad kažką netinkamai darė nėštumo metu.
„Per didelis perfekcionizmas yra tam tikra mūsų visuomenės yda. Mes norime, kad tiek mes patys, tiek mūsų vaikai būtų „be priekaištų“, tarsi tobuli. Tad jeigu kas nors yra kitaip, tai priimama labai dramatiškai. Visą situaciją dar labiau pablogina socialinės medijos ir įvairūs forumai, kur mamos ima mokyti vienos kitas. Norėtųsi, kad visuomenė būtų tolerantiškesnė ir daugiau dėmesio skirtų palaikyti, o ne mokyti vieni kitus“, – sako prof. L. Malinauskienė.
Šaltinis: naujienos.vu.lt