„Medicinos studijų programoje, kaip ir kiekvienoje kitoje studijų kryptyje, praktiniai gebėjimai yra ypatingai svarbūs. Be praktinių klinikinių gebėjimų, tik su teorinėmis žiniomis, nebūsi gydytojas profesionalas“, – teigė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Edukacijos ir strateginės partnerystės prodekanė profesorė dr. Vaiva Hendrixson, sutikusi papasakoti apie 2020 – 2023 m. vykdomą SAFEMED+ (angl. Simulation in Undergraduate MEDical Education for Improvement of SAFEty and Quality of Patient Care) projektą, kuriame aktyviai dalyvauja ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.
Prasidėjo nuo Erasmus Mundus MEDEA bendradarbiavimo
Pasiteiravus profesorės V. Hendrixson, kokia buvo SAFEMED+ projekto pradžia, ji prakalbo apie 2014 – 2017 m. vykdytą Erasmus Mundus MEDEA (Medical Universities Alliance) projektą, kurį koordinavo Paulio-Sabatier universitetas (Prancūzija) ir Tbilisio valstybinis medicinos universitetas (Gruzija): „Turėjome labai sėkmingą projektą Erasmus Mundus rėmuose – MEDEA: jame Europos ir ne Europos šalių universitetai puikiai bendradarbiavo, keisdamiesi savo studentais, dėstytojais ir idėjomis medicinos švietime.“
Profesorė pasakojo, kad MEDEA projektui pasibaigus, ypač susibendrauta su aktyviais partneriais iš Gruzijos. Bendrystės rezultatas – 2018 m. Europos komisijai pateiktas dar vienas projektas – „Gebėjimų stiprinimas aukštojo mokslo srityje“ (angl. Capacity Building in the Field of Higher Education). Anot profesorės, galima sakyti, tada ir gimė SAFEMED+ projekto, kurio pagrindinis tikslas – klinikinių įgūdžių medicinos studijose stiprinimas, idėja. Nors 2018 m. SAFEMED+ dar neturėjo reikiamos finansinės paramos, projekto idėjos neatsisakyta, MEDEA vizijos suburti Europos ir ne Europos partneriai toliau darbavosi ir 2020 m. gavo pilnam projekto išvystymui reikalingas lėšas.
Pagrindiniai tikslai – simuliacijų taikymas ir OSCE egzamino įvedimas
Pasidomėjus, kokios konkrečiai šalys ir jas atstovaujančios institucijos dalyvauja SAFEMED+ projekte, profesorė atsakė, kad šiuo metu iš Europos partnerių į projekto veiklas yra įsitraukę Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Santiago de Compostela universitetas Ispanijoje ir Katanijos universitetas Italijoje, ne Europos partnerių – Tbilisio medicinos akademija ir Tbilisio valstybinis medicinos universitetas Gruzijoje, Ternopilio nacionalinis medicinos universitetas ir Bukovinos valstybinis medicinos universitetas Ukrainoje, Jerevano valstybinis universitetas ir Jerevano Haybusak universitetas Armėnijoje.
„Gebėjimų ugdymo projektas puikus tuo, kad mes dalinamės patirtimi, abi pusės – Europos ir ne Europos partneriai – turi kuo pasidalinti, kiekviena nauja patirtis yra labai svarbi, plečia akiratį ir skatina pažvelgti į situaciją kitu kampu, kūrybiškai ir inovatyviai“, – teigė profesorė. Anot jos, šiame projekte vienas pagrindinių Europos partnerių įsipareigojimų – padėti ne Europos partneriams persitvarkyti savo medicinos studijų programas taip, kad, anksti į studijas integravus praktinius klinikinius gebėjimus, būtų išvystytas kompetencijomis grįsto medicininio išsilavinimo (angl. Competency Based Medical Education, CBME) klinikinės linijos (angl. CLINICAL LINE) konceptas, kurio esmė – nuoseklus klinikinių gebėjimų ugdymas nuo pirmo kurso iki pačios studijų pabaigos. Tuomet – padėti įsidiegti ir išvystyti manekenais grįstų (angl. manikin-based) simuliacijų ir žmogiškuoju modeliu grįstų (angl. human-based) standartizuotų pacientų taikymą medicinos studijose. Viena užduočių, pasak profesorės, tai internatūros studijas vertinančio objektyvaus struktūrizuoto klinikinio egzamino (angl. Objectively Structured Clinical Exam, OSCE) įsivedimas. Kartu su projekto partneriais rengiama mokomoji knyga, kurioje bus pateikiami OSCE egzamino ir klinikinių scenarijų pavyzdžiai bei aprašytos įvairios klinikinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymo metodikos ir šių gebėjimų vertinimo strategijos.
Profesorė kalbėjo apie Europos partnerių pasidalinimą atsakomybėmis vystant SAFEMED+ projektą: „Ispanija turi labai didelę patirtį organizuojant OSCE egzaminą nacionaliniu mastu (ten visi medicinos studijų absolventai jį laiko), todėl mūsų projekte Santiago de Compostela universitetas yra atsakingas už šio egzamino scenarijų parengimą ir koordinavimą.“ „Katanijos universiteto užduotis yra konsultuoti simuliacijų ir standartizuotų pacientų klausimais.“ Tuo tarpu VU Medicinos fakulteto atsakomybė, pasakojo profesorė, yra pasidalinti savo patirtimi ugdant klinikinius ir komunikacinius gebėjimus medicinos studijose, taip pat šių gebėjimų vertinimo strategijomis.
Prof. dr. Vaivos Hendrixson ir MF archyvo nuotr.
Gegužės mėnesį planuojamas partnerių susitikimas Vilniuje
Profesorė pasakojo, kad vienas iš apčiuopiamų SAFEMED+ projekto, kuris baigsis šių metų spalio mėnesį, rezultatų – mokomosios knygos parengimas: knygoje bus publikuojami OSCE egzamino scenarijai, klinikinių įgūdžių kompetencijų sąrašai, aprašytos įvairios klinikinių ir komunikacinių gebėjimų ugdymo metodikos bei šių gebėjimų vertinimo strategijos. „Kiekvienoje šalyje projekto partnerėje buvo organizuojami susitikimai. Šių metų gegužės 30 – 31 d. Vilniuje vyks SAFEMED+ partnerių susitikimas, kurio metu ir bus pristatyta bei aptarta ši mokomoji knyga. Kiekviena institucija – VU Medicinos fakultetas, Santiago de Compostela ir Katanijos universitetas – rašė tam tikrus knygos skyrius (prieš tai vykusiame partnerių susitikime Armėnijoje buvo apsispręsta, koks bus OSCE scenarijų rinkinys). Taigi Vilniuje vyks faktiškai paskutinis partnerių susitikimas, kurio metu kalbėsime apie OSCE egzamino, kaip baigiamosios medicinos studijų dalies, svarbą ir praktinį taikymą“, – kalbėjo profesorė.
Profesorė pasidžiaugė, kad paskutinis susitikimas įvyks būtent Vilniuje, kadangi VU Medicinos fakultetas neturi įsidiegęs klasikinio OSCE egzamino: „Iki šiolei taikėme ir sėkmingai tebetaikome virtualioje mokymosi aplinkoje raštu laikomą internatūros egzaminą, kuris iš esmės atitinka virtualų OSCE egzaminą. Tai nėra ėjimas per klinikines stoteles ligoninėje, bet studentai sprendžia praktines klinikines užduotis virtualiai.“ Profesorė pasakojo, kad VU Medicinos fakulteto strateginiame plane yra numatyta parengti OSCE egzaminą iki 2024 m. „Tai labai svarbu strategiškai, siekiant Pasaulio medicinos švietimo federacijos (angl. World Federation for Medical Education, WFME) pripažinimo. Nors virtualų OSCE egzamino atitikmenį lyg ir turime, tačiau neturime OSCE egzamino vykdomo klinikinėje aplinkoje su simuliatoriais ar standartizuotais pacientais. Siekiant mūsų studijų pripažinimo WFME, šį egzaminą turime pas save įsidiegti“, – teigė profesorė.
„Klinikinių praktinių gebėjimų ugdymas prasideda ne rezidentūroje, bet nuo pat ankstyvųjų studijų metų. Kaip ir patikėtas profesines veiklas, mūsų vadinamas pakopinėmis kompetencijomis, turime pradėti ugdyti ne podiplominėse studijose rezidentūroje, bet ikidiplominėse studijose, nes gydytojas privalo būti rengiamas ne fragmentuotai, o nuosekliai visą studijų laikotarpį nuo pat pirmojo kurso iki kol tampa gydytoju specialistu baigus rezidentūrą“, – įsitikinusi profesorė Vaiva Hendrixson. „Žinoma, finansinė mokymų organizavimo pusė visada buvo ir bus tam tikru iššūkiu, tačiau esu dėkinga Medicinos fakultetui, kuris mato mokymų prasmę ir juos remia. Mūsų akademinė bendruomenė turtinga žiniomis ir gebėjimais – tikrai turime kuo dalintis, to mums visiems ir linkiu“, – pokalbio pabaigoje dalinosi mintimis profesorė. Ypatingą padėką profesorė norėjo išreikšti internatūros koordinatoriui docentui Andriui Klimašauskui ir medicinos baigiamojo medicinos studijų programos egzamino pirmininkei docentei Linai Zabulienei – žmonėms, įdėjusiems didelį indėlį į internatūros studijų koncepcijos sukūrimą bei OSCE egzamino turinio rengimą SAFEMED+ projekte, taip pat visiems kitiems kolegoms, reikšmingai prisidėjusiems prie sėkmingo SAFEMED+ projekto administravimo bei vykdymo.
Nuotraukoje doc. Lina Zabulienė, prof. Vaiva Hendrixson ir doc. Andrius Klimašauskas. Asmeninis archyvas.