Prof. R. Dubakienė. Virginijos Valuckienės / LMA nuotrauka
Ar Kūčių vakarienės patiekalai yra saugūs vaišintis alergijų turintiems žmonėms? Ar tiesa, kad tarp susirinkusiųjų prie jūsų šventinio stalo gali būti asmenų, alergiškų cukrui? Galiausiai, ar alergija šventėms tėra vaizdingas pasakymas, ar veiksnys, galintis išties pasireikšti?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakė akademikė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė. Daugiau nei 50 metų besigilinanti į alergologijos sritį, mokslininkė įdomiausius atvejus sudėjo į knygą „Įdomioji alergologija“, kurioje minima alergija kūčiukams, kalėdinei eglutei, Kalėdų burtams naudojamiems šiaudams ir kt.
Gausiai nuklotas stalas – dažnam kone neatsiejama šventinio maratono dalis. Pavyzdžiui, Kūčių vakarienę tradiciškai sudaro 12 patiekalų. Ar jiems pagaminti naudojami produktai yra alergeniški?
Jeigu pažiūrėtume į Kūčių stalą, paruoštą pagal lietuviškąsias tradicijas, tai pamatysime, kad etnografiniai tradiciniai patiekalai yra skirti ir alergiškam, ir sveikam asmeniui. Kiekvienas ras čia kuo pamaloninti savo skrandį, nė vienas neliks nuskriaustas ir nevalgęs.
Kuriuos iš 12 tradicinių patiekalų tinka rinktis alergiškiems žmonėms? Pavyzdžiui, spanguolių kisielius yra tinkamas alergiškiems asmenims – kisielius yra virtas, o, kaip žinia, virti produktai praranda savo alergeniškumą. Tuo tarpu silkėje ir grybuose randama sunkiųjų metalų, nikelio. Tačiau net ir asmenys, alergiški nikelio sulfatui, per Kūčias paskanavę silkės nenukentės, o grybai kaip alergenai alergijos knygose arba vadovėliuose visai neminimi. Troškinti kopūstai – irgi puikus pasirinkimas sergantiems maisto alergija.
Alergeniškiems maisto gaminiams priskiriami kūčiukai, riešutai, obuoliai, kūčia, aguonų pienas, žirniai, pupos. Kūčiukai gaminami iš grynų kviečių, tai – trečiasis pagal svarbą maisto alergenas. O jei dar gaminant įpilamas šlakelis pieno ir įberiama aguonų, jie jau tampa tikra alergenų bomba! Riešutai irgi – labai svarbūs alergenai. Mūsų atliktais moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad lazdyno riešutams lietuviai yra labiausiai alergiški Europoje. Todėl, jeigu norisi riešutų, vertėtų rinktis kitus. Nors raudonšoniai obuoliai gražiai papuošia Kūčių stalą, tačiau jų negali valgyti sergantieji šienlige. Tiesa, ne visi – tik tie, kuriems aptinkami alergenai profilinas ir Betv1.
Kalbėdama apie Kūčių stalą, paminėjote silkę kaip tinkamą alergiškiems asmenims. O kaip lašiša, tunas, skumbrė? Ar jos gali sukelti alergiją?
Bet kuri žuvis gali sukelti alergiją, žuvų alergenai yra žinomi kaip vieni stipriausių maisto alergenų. Tokios žuvys kaip skumbrė ir tunas dažniau sukelia ne tikrąsias, o pseudoalergines reakcijas.
Canva.com nuotrauka
Ar tiesa, kad žmogus gali būti alergiškas ir patiekaluose naudojamiems prieskoniams?
Taip, yra alergija ir prieskoniams, juk dauguma jų yra augalinės arba gyvūninės kilmės. Pavyzdžiui, cinamonas bei sintetiškai gaminama kvapioji medžiaga kumarinas yra dažnai naudojami kvepalams, kremams, dezodorantams gaminti. Šie aromatai taip pat yra žvakėse, smilkaluose. Vartojant cinamono turinčių maisto produktų gali kilti alerginė sloga, ašarojimas, galvos skausmai. Maisto alergija cinamonui pasireiškia tiesiogiai, kaip kontaktinis odos alergenas: sukelia alerginį kontaktinį dermatitą, ligą, vadinamą daugiaforme eksudacine raudone. Be to, jis gali sukelti neimunologines ir toksines reakcijas.
Garstyčios ir juodieji pipirai yra stiprūs nepastebimi alergenai, kurie sukelia anafilaksiją, Kvinkės edemą, dilgėlinę, kontaktinę dilgėlinę, alerginį kontaktinį dermatitą. Beje, juodųjų pipirų sudėtyje esantis piperinas vartojant vaistus didina kraujo plazmos toksiškumą, todėl reikia būti atsargiems tiems pacientams, kurių kraujo krešumas yra sutrikęs.
Aitrioji paprika, petražolės taip pat yra alergenai. Kmynai, kuriais barstoma duona, bandelės, kurio įberiama į raugintus kopūstus – ko gero, lietuviškiausias prieskonis. Jis sukelia maisto alergiją, anafilaksiją, Kvinkės edemą, alerginį kontaktinį dermatitą. Labai panašias į kmynams būdingas savybes turi ir krapai.
Kai kada galima išgirsti kitus sakant, kad jie yra alergiški cukrui. Ar alergija cukrui iš tiesų gali būti, ar tokie teiginiai yra viso labo pasiteisinimas, siekiant aplenkti desertų stalą?
Tikrai, vis dažniau girdime – mažinkime cukraus kiekį maisto produktuose. Gamintojai netgi lenktyniauja vieni su kitais, kas įdės mažiau cukraus į savo gaminį: duoną, sausainius, pyragą. Kovojant su cukraligės epidemija, tai yra būtina. Visuomenėje gajus mitas, kad ir cukrus gali sukelti alergiją. Tačiau, ar tai tiesa?
Pasidomėkime, ką kalba mokslininkai. Kai kalbame apie cukrų, tai turime omenyje angliavandenius, įskaitant paprastuosius cukrus monosacharidus: gliukozę, fruktozę ir galaktozę, lygiai kaip ir disacharidai – sacharozė. Kiek rodo moksliniai tyrimai, nėra jokių duomenų apie kylančias alergines reakcijas vartojant cukrų, tačiau galimas jo metabolinis netoleravimas dėl fermentinio nepakankamumo žmogaus žarnyno dicharidazių. Netoleravimas pasireiškia viduriavimu ar kitais gastrointestiniais simptomais.
Fermentų: laktozės, maltazės ir sacharozės nepakankamumas sukelia taip vadinamąjį malabsorbcijos sindromą atitinkamam cukrui. Angliavandenių fermentų nepakankamumas gali būti įgytas ar įgimtas. Dažniausias įgimtas yra laktozės fermento nepakankamumas.
Dėl įtariamos „cukraus alergijos“ dažnai pacientai įtaria gaiviuosius gėrimus, o ypač populiariąją Coca-Colą. Ji netgi buvo tiriama kaip viena cukraus sukeliamo hipereaktyvumo priežasčių vaikams. Tačiau įrodyta, kad ne cukrus, o dirbtinis saldiklis – aspartamas daro įtaką vaikų psichikai ir sukelia jos dirglumą.
Canva.com nuotrauka
Savo knygoje „Įdomioji alergologija“ minite, kad apie 13 proc. JAV ir 7 proc. Kanados gyventojų turi Kalėdų eglės sindromą. Papasakokite, dėl kokių priežasčių jis kyla? Kas jam būdina?
Spygliuočiai augalai alergiją sukelia labai retai. Dažnas pacientas skundžiasi, kad pasivaikščiojęs po pušynus jaučia akių niežulį, ima čiaudėti, pradeda bėgti nosis. Panašu, kad galvojama apie pušų žiedadulkes. Deja, jos per stambios, kad sukeltų šienligę – tik labai lengvos, smulkios, lakios, lengvai vėjo sklaidomos žiedadulkės gali ją sukelti.
Visgi, spygliuočiai gali sukelti nemalonių pojūčių ir tai siejama su Kalėdų egle – puošnia, dabinta žvilgančiais žaisliukais, apjuosta spalvingomis girliandomis, dideliais burbulais ir smulkiais karoliais. Tai vadinamasis Kalėdų eglės sindromas. Jis pasireiškia simptomais, panašiais į šienligę: ašaroja ir parausta akys, jas niežti, atsiranda užburkusi nosis, nebejaučiama įvairių kvapų. Taip pat prasideda varginantis kosulys, ima spausti krūtinę, trūkti oro. Pasibaigus Kalėdoms ir nurengus eglutę tokie reiškiniai dingsta savaime. Pastebėta, kad dažniau kenkia šviežios, ką tik atvežtos iš miško eglės.
Pasirodo, kad pagrindinė šio reiškinio priežastis yra eglės spygliuose esantys pelėsinių grybelių sporos. Kanados mokslininkai aptiko net 53 pelėsių rūšis, kurios 70 proc. atvejų sukėlė šį sindromą. Todėl, sumažinus namuose drėgmę, galima žymiai palengvinti simptomus.
Siūlantiems natūralias eglutes keisti dirbtinėmis, gali pasiteisinti ne visada. Dirbtinėse eglėse yra daug sintetinių medžiagų, kurios taip pat gali dirginti kvėpavimo takus.
Alergijos – įgyjamos ar paveldimos? Ar galima konstatuoti, kad žmogus, kuriam pasireiškia alergija į keletą, pokalbio metu aptartų, alergeniškų faktorių, yra alergiškas šventiniam laikotarpiui arba žiemos šventėms?
Yra įrodyta, kad alergija yra paveldima ir jau nustatyti genai lemiantys alerginę ligą. Tačiau vis plačiau kalbama apie aplinkos poveikį alerginių ligų išsivystyme. Taip vadinamoji netikra alergija gali paliesti bet kurį iš mūsų. Taigi, šventiniu metu, pajutus kažką neįprasto, siūlau griebtis knygų ar visagalio interneto tam, kad išsiaiškintumėte, jog alergija yra labai konkretus dalykas. O alergijos šventėms ar šventiniam laikotarpiui paprasčiausiai nebūna.