Health Tech akseleratoriaus finalas / I. Gėlūno nuotr.
Šių metų balandžio mėnesį įvyko HealthTech akseleratoriaus (HTA) finalas, vainikavęs du mėnesius trukusią sveikatos inovacijų programą, subūrusią medikus, slaugytojus, startuolių pasaulio atstovus bei inovacijų entuziastus. Finaliniame renginyje buvo pristatytos 15 geriausių, sveikatos priežiūros sistemą keičiančių, idėjų – nuo bekontakčio gyvybinių parametrų matavimo įrankio, išmanios sveikatos patikros namuose iki virtualaus sveikatingumo vedlio krūties vėžiu sergančioms pacientėms.
Į Health Tech akseleratoriaus programos finalą pateko net dvi VU Medicinos fakulteto komandos – „Anamnesis“ ir „ProNeoMetrics“. „Anamnesis“ komanda, kuriai vadovavo MF Vaikų ligų klinikos asistentė, vaikų gydytoja pulmonologė-alergologė dr. Agnė Jagelavičienė, finale iškovojo 2-ąją prizinę vietą. 7 savaites trukusioje programoje komanda sukūrė pacientų anamnezės suvestinę, paremtą dirbtinio intelekto ir e-sveikatos sistemų panaudojimu. „ProNeoMetrics“ komanda, kurios vadovė – MF Biomedicinos mokslų instituto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros jaunesnioji asistentė Rūta Morkūnienė, pristatė profesionaliais įrankiais pagrįstą ankstuko augimo ir psichomotorinės raidos vystymosi vertinimo ir intervencijos įrankį. Į HTA finalą patekusių MF komandų lyderės sutiko papasakoti apie pristatytus projektus.
„Anamnesis“ komanda / I. Gėlūno nuotr.
Automatizuota paciento sveikatos suvestinė pagerintų paslaugų kokybę
„Idėja sudalyvauti HTA kilo svarstant, kaip būtų galima pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę ir kartu palengvinti darbą gydytojams. Kad teikiama sveikatos paslauga būtų kokybiška ne tik vieno vizito metu, labai svarbu tinkamai ir tiksliai supildyti bei apibendrinti paciento duomenis. Paciento konsultacija praktiškai visuomet prasideda nuo anamnezės. Norėdami tinkamai įvertinti ligos atsiradimo priežastis, gydytojai ne tik apklausia pacientą, bet ir naršo tarp ankstesnių jo sveikatos įrašų – tai atima daug konsultacijai skirto laiko. O kliaunantis vien siuntimu ir paciento pasakojimais, ligos istorija lieka nepilna. Taigi, turime daug skirtingų „mozaikos“ dalių, kurias gydytojui tenka sujungti. Žmogaus atmintis ribota, todėl dirbtinio intelekto panaudojimas duomenų sisteminimui atrodo ne tik logiškas, bet ir neišvengiamas dalykas“, – apie „Anamnesis“ komandos projektą pasakojo dr. Agnė Jagelavičienė.
Anot mokslininkės, anamnezės algoritmas leistų kiekvienam gydytojui būti tikru savo srities specialistu, kadangi neliktų užmirštų labai svarbių paciento gyvenimo ir ligos istorijos detalių. Iš anksčiau suformuotų sveikatos išrašų išrinkta ir susisteminta informacija gydytojui taptų matoma pagal paciento kreipimosi specifiką šiam dar nespėjus įžengti į kabinetą. Bendravimas tarp paciento ir gydytojo taptų daug paprastesnis ir aiškesnis, būtų išvengta iš užmaršumo, neatidumo ar skubėjimo padaromų paciento ir gydytojo klaidų. „Informacijos pagal kreipimosi priežastis apibendrinimas anamnezėje sutaupytų laiką, reikalingą paciento apžiūrai, suteiktų naudingos informacijos tikslesnei ligos diagnostikai, vaistų tarpusavio sąveikų įvertinimui ir t. t. Sutaupytą laiką gydytojas galėtų skirti asmeniškai pacientui, o ne kompiuterio ekranui, nuolat ieškodomas duomenų ir pildydamas sveikatos istoriją. Lietuvoje tokio produkto, kuris gydytojui specialistui pagal paciento kreipimosi priežastis parengtų sistemiškai struktūruotą anamnezės suvestinę, nėra“, – teigė dr. A. Jagelavičienė.
Mokslininkė dėkojo „Anamnesis“ komandos nariams, renginio organizatoriams bei kitiems dalyviams. „Laimėta antra vieta suteikė pasitikėjimo, pojūtį, kad tai, ką darai, tikrai turi prasmę ir naudą. Nors iki Health Tech vieni kitų nepažinojome, akseleratoriui pasibaigus, toliau bendraujame ir ieškome būdų tęsti pradėtus darbus. Ačiū produkto vystymo, marketingo ir IT specialistei Astai Pukaitei-Kajokei, V kurso medicinos studentui, eksperimentuojančiam su dirbtiniu intelektu, Benediktui Bachmetjevui, visuomenės sveikatos specialistei, turinčiai daug žinių e-sveikatos vystyme ir strategijose, Jolantai Valentienei. Visos HTA programos metu mus lydėjo ir palaikė nuostabi mentorė Renata Daukšienė – personalizuotos medicinos strategijų vystymo specialistė. Tiesa pasakius, visą HealthTech akseleratoriaus programos laikotarpį jautėme didžiulį palaikymą iš visų komandų, o Justinos Klyvienės komandos kūrybinė atmosfera augino pasitikėjimą ir žinias“, – įspūdžiais dalinosi dr. A. Jagelavičienė.
Rūta Morkūnienė / I. Gėlūno nuotr.
Prevencinė programėlė tėvams padėtų įsivertinti ankstuko sveikatos problemas
„Į Health Tech akseleratorių atėjau norėdama pasiūlyti įrankį neišnešiotų naujagimių tėveliams tuo laikotarpiu, kai baigiasi aktyvus ankstuko sveikatos stebėjimo laikas ir daug sveikatos klausimų pereina ankstukų šeimoms. Tai laikotarpis nuo maždaug 1-2 metų iki mokyklinio amžiaus pradžios, kada vis dar turime galimybę savalaikėms intervencijoms“, – apie „ProNeoMetrics“ idėją pasakojo Rūta Morkūnienė.
Doktorantė pasidalino, kaip kartu su „ProNeoMetrics“ komanda išsigrynino pagrindines tyrimo sritis – augimą ir psichomotoriką (stambioji, smulkioji motorika, pažintinė, kalbos ir emocinė-socialinė psichologinė raida), viena kitai turinčias įtakos, todėl tinkamiausias holistinei prieigai. „Bendradarbiavome su dvejomis pagrindinėmis neišnešiotų naujagimių tėvelius vienijančiomis asociacijomis Lietuvoje, – „Neišnešiotukas“ ir „Padedu augti“, – apklausėme tėvelius, pasitvirtinome pagrindines problemas ir jų norą turėti daugiau žinių vaiko sveikatos klausimais bei būti aktyviau įsitraukusiais į šiuos procesus“, – pasakojo komandos vadovė.
Anot R. Morkūnienės, šio tyrimo tikslas – toliau bendradarbiaujant su ankstukų tėveliais ir pasitelkiant gydytojų specialistų žinias, sukurti validuotais medicininiais instrumentais paremtą personalizuotą prevencinę ankstuko sveikatos programėlę, kuri skatintų aktyvų tėvų įsitraukimą į vaiko sveikatos gerinimą. „Tėveliai galėtų įsivertinti pagrindines mūsų išgrynintas ankstuko sveikatos problemas, iš karto gauti konkrečius patarimus, kokias mankštas, pratimus, užduotis jam reikėtų atlikti namuose ar laukiant eilėje pas gydytoją specialistą. Tėveliai matytų savo vaiko augimo pokytį laike, sektų jo psichomotorinės raidos progresą, būtų aktyvūs šio proceso dalyviai, o idealiu atveju – rezultatai būtų matomi ir gydytojui specialistui bei leistų efektyviau ir konstruktyviau išnaudoti vizito laiką“, – teigė doktorantė.
Pasak R. Morkūnienės, patekimas į Health Tech akseleratoriaus finalą nebūtų įmanomas be visos komandos. „Su Dovile Kurpyte-Lipnicke, elektronikos inžiniere, bendradarbiaujame jau ne pirmame sveikatos inovacijų projekte. Prie šios konkrečios idėjos vystymo HTA prisijungė ir fizinio ugdymo ir sporto ekspertas MF docentas Stanislavas Sabaliauskas, taip pat – akušerė, vaikų ir šeimos slaugos dalyko dėstytoja Klaipėdos Valstybinėje Kolegijoje Taira Sirvydaitė. Džiaugiuosi, kad pasiryžau dalyvauti HTA. Tai buvo ugdanti kelionė sveikatos startuolių ekosistemoje. Puikūs užsienio pranešėjai, lyderiai ir mentoriai, dalinęsi žiniomis ir patirtimi! Užmegztos pažintys praplėtė akiratį medicinos ateities, dirbtinio intelekto, verslo, iššūkių, su kuriais susiduriama norint pradėti tokią kelionę, klausimais“, – įspūdžiais po finalo dalinosi Rūta Morkūnienė.