Šiandienos pasaulyje kasdien stebina naujausios technologijos, pažangūs gydymo būdai, unikalūs gydytojų gebėjimai. Negalima pamiršti, kad taip pat sparčiai keičiasi ir šiuolaikinio slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje. Slaugos darbuotojai yra viena reikšmingiausių sveikatos apsaugos specialistų grupių, keičiasi jų darbo sąlygos ir uždaviniai, kyla nauji iššūkiai, atsiranda naujos kompetencijos.
Atsižvelgiant į besikeičiančius slaugos standartus ir vis didėjantį slaugos specialistų poreikį, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete rudenį startavo naujos, modernios slaugos bakalauro ir magistro studijų programos.
Karolina Adomavičiūtė, pirmojo kurso Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto studentė, už svarbiausios savo gyvenimo svajonės išsipildymą –slaugos studijas - dėkinga likimui: „Mano gyvenimo pavyzdys rodo, kad jeigu ko nors iš tikrųjų trokšti ir sieki, vieną dieną viskas išsipildo! Galimybė slaugytojos profesijos mokytis būtent sostinės universitete man dabar atrodo kaip didžiausia likimo dovana. Juk mūsų Universitetas yra pripažintas geriausiu, o aš mėgstu mokytis iš geriausių!“.
Panevėžyje gimusiai merginai visada patiko mokytis: „Mokykloje niekada nebuvau tarp vidutinybių, visada siekiau geriausių rezultatų“. Visada turėjau papildomos veiklos: lankiau sportinius šokius, mokiausi užsienio kalbų – iš pradžių įveikiau ispanų, vėliau nugalėjau ir vokiečių kalbos pagrindus“. Kalbų mokymąsi ji vadina savo gyvenimo „degtuku“, kuris ir toliau jos širdyje uždega naujų žmonių ir kultūrų pažinimo norą.
Mokyklos laikais Karolina savanoriavo Panevėžio Slaugos ligoninėje. Būtent per tą praktiką jį suprato, kad slaugos negali tik išmokti, tam reikia pašaukimo. „Visada norėjau studijuoti su medicina susijusius mokslus, bet ne pačią mediciną. Savanoriaudama supratau, kad slauga turi daugiau perspektyvų – gali dirbti ir operacinėje, ir greitosios pagalbos, ir akušerijos skyriuje. Ir su vaikais, ir su suaugusiais“.
Kažkada Karolina pati susidūrė su tuo, kaip svarbu, gydant vieną ar kitą žmogaus sveikatos sutrikimą, mokėti nustatyti tikrą problemos priežastį: „Kartais praeina daug laiko kol pavyksta nustatyti tikrą diagnozę. Patyriau tai asmeniškai, todėl nusprendžiau – noriu pati žinoti ir suprasti, kas vyksta žmogaus organizme, visada turėti savo nuomonę sveikatos klausimais“. Ji įsitikinusi, kad turi asmeninių bruožų – atjautos, supratimo, empatijos, jautrumo – kurie būtini šios profesijos atstovams.
„Labai nustebinau šeimą ir draugus, kai gerai baigusi mokyklą, niekur net nebadžiau stoti, nusprendžiau kiek pailsėti ir... išvykau gyventi į Pietų Ameriką, į Čilę“, – pasakoja Karolina. Puikiai ispaniškai kalbančiai merginai pavyko ir pailsėti, ir padirbėti. „Tačiau net užburta nepaprastai žavingos šalies gamtos grožio, būdama toli nuo namų ir toliau svajojau apie slaugą, – prisipažįsta Karolina. – Esu išnagrinėjusi visą Pietų Amerikos sveikatos sistemą, savarankiškai išsilaikiau daug egzaminų, reikalingų slaugai studijuoti, ištobulinau ispanų kalbą ir netgi svarsčiau galimybę studijuoti ten“. Merginai viskas sekėsi puikiai, bet tarpkultūriniai skirtumai buvo akivaizdūs, todėl niekada neapleido noras sugrįžti į Tėvynę.
Grįžusi į Lietuvą Karolina iš karto pradėjo ieškoti galimybių studijuoti slaugą. „Jau visai prieš pradedama pildyti stojimo dokumentus, tiesiog naršiau internete, – apie lemtingą savo likimo posūkį pasakoja mergina. – Ir prieš mano akis atsivėrė naujausias Vilniaus universiteto kvietimas rinktis slaugos studijas, startuojančias būtent šiais mokslo metais!“. Karolinos džiaugsmui nebuvo ribų.
Iki šiol VU Medicinos fakulteto pirmakursės nepalieka tas keistai malonus jausmas, kad tarsi kažkokia „aukščiausioji jėga“ taip sėkmingai sudėliojo jos likimą. Kaskart ji žengia į Universitetą, kaip į didžiulį mokslo ir istorijos paslapčių kupiną muziejų, džiaugiasi įdomiomis studijomis, puikiais dėstytojais ir ypatinga sveikatos mokslų aura. Ir kiekvieną kartą, grįždama iš namų Panevėžyje, pirmakursė nenustoja galvoti: „Kokia esu laiminga, kad tikrai stebuklingo likimo ir savo užsispyrimo dėka dabar turiu viską, apie ką svajojau – savo Vilnių, savo Alma MATER ir savo svajonių specialybę“.
VU Medicinos fakulteto Slaugos katedros vedėja, Slaugos programų vadovė profesorė dr. Natalja Fatkulina džiaugiasi, kad naujai sukurtos studijų programos yra pažangiausios Lietuvoje, pripažintos tarptautinių ekspertų, akredituotos 6-iems metams: „Didžiuojuosi, kad šios ilgai lauktos mūsų Universitete slaugos studijos atgijo naujai. Surinkome daugiau nei 70 puikių, labai motyvuotų studentų grupę į bakalauro programą ir 12 į magistro programą. Atėjo nauja išmanių, norinčių dirbti arčiau žmogaus, slaugytojų karta!“.
Pasak profesorės, būsimieji slaugytojai turės galimybes mokytis tarpdisciplininėse sveikatos priežiūros komandose ir įsitraukti į aukščiausio lygio mokslines veiklas. Studentai turės daug praktikos valstybiniuose ir privačiuose šalies sveikatos centruose, ligoninėse, poliklinikose. Slaugos paslapčių juos mokys geriausi medicinos ir sveikatos mokslų specialistai, dėstytojai, visame pasaulyje pripažinti mokslininkai. Be to, visi norintys galės tobulinti savo žinias ir kitų užsienio šalių aukštosiose mokyklose pagal mainų programas, dalyvauti bendruose projektuose. Bakalauro studijų absolventai galės tęsti studijas magistrantūros programose Lietuvoje ir kitose šalyse.
Slaugytojoms dažnai įvairių klausimų sukelia išlyginamųjų studijų galimybė. Prof. Natalja Fatkulina ramina, kad Fakultete šiuo metu jos vyksta pilnu pajėgumu. „Labai džiaugiamės, kad net 33 slaugytojos pasirinko išlyginamąsias studijas Vilniaus universitete – puiki pradžia!“. Studijos trunka vieną semestrą ir yra skirtos bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją turintiems asmenims. Priėmimas vyksta du kartus, tai reiškia, kad per metus paruošimos net dvi išlyginamųjų studijų laidos. „Mano pastebėjimu čia studentai ateina labai geri, su aiškia motyvacija, žinantys ko nori ir kodėl mokosi“, - pastebėjimais dalinosi profesorė.