Šaltinis: 15min.lt
Paskutinį spalio savaitgalį, spalio 26-27 d., iš šeštadienio į sekmadienį, suksime laikrodžius viena valanda atgal. Nors teigiama, kad rudenį laiko sukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę, o jautresniems – netgi tris savaites. Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentė Vaida Taminskienė pastebi, kad persukus laiką svarbiausia yra laikytis miego ir kasdienio režimo higienos. Kaip laiko persukimas veikia žmogaus organizmą – kviečiame skaityti interviu.
Blogesnis poveikis rudenį
„Laiko sukiojimas gali išbalansuoti mūsų vidinius cirkadinius ritmus, dėl ko nukenčia miego trukmė bei kokybė, ir tai gali būti susiję su neigiamu poveikiu tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai. Ypač neigiamas poveikis pastebimas pavasarį, kai pereinant prie vasaros laiko tenka miegoti viena valanda trumpiau“, – sako Medicinos fakulteto docentė Vaida Taminskienė. Anot jos, yra nemažai tyrimų, kurie rodo, kad praėjus kelioms dienoms po laiko persukimo stebimi didesni skaičiai širdies kraujagyslių ligų, insultų ir infarktų, dažnesni sužalojimai, nelaimingi atsitikimai bei avarijos ir net savižudybės.
„Taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, mokslo rezultatai, darbo produktyvumas, išauga depresijos epizodų skaičiai. Neigiamą poveikį sveikatai rodo tiek gyventojų apklausos, tiek tyrimai, kuriuose stebimas pacientų hospitalizacijų skaičius ar vertinami mirtingumo rodikliai, analizuojamos mirties priežastys“, – teigia mokslininkė.
Populiacijos lygmenyje stebima daugiau neigiamų sveikatos poveikių pavasarį, kai pereinama prie vasaros laiko, laikrodžiai sukami pirmyn ir prarandama valanda miego. Rudenį prie naujo laiko dauguma žmonių prisitaiko lengviau.
„Visgi visi esame skirtingi, tad net ir laikrodžio pasukimas atgal gali išbalansuoti individualų cirkadinį ritmą, sutrikdyti įprastą miegą bei sukelti nemalonių sveikatos ir savijautos pasekmių. Įvedus žiemos laiką, anksčiau temsta, tad po darbų natūraliai praleidžiame mažiau aktyvaus laiko lauke. Tai taip pat gali turėti neigiamų poveikį sveikatai“, – sako docentė.
Yra ir pliusų
Papildoma valanda miego gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, kuris tyrimuose stebimas kelios dienos po laiko persukimo rudenį.
Pasak doc. Vaidos Taminskienė, įvedus žiemos laiką gauname daugiau rytinės saulės šviesos ir mažiau vakarinės. Teoriškai tai yra tikrai palankiau mūsų cirkadiniam ritmui ir miego higienai: vakare turėtume lengviau užmigti, ryte lengviau keltis, taigi ir miego kokybė turėtų būti geresnė. Dauguma miego specialistų pasisako būtent už žiemos laiką.
„Visgi šiuolaikiniame pasaulyje gyvename ne pagal saulės šviesą, bet pagal laikrodį. Nemaža dalis žmonių šaltuoju metų laiku darbus tiek pradeda, tiek baigia tamsiu paros metu, taigi stipraus teigiamo poveikio gali ir nepastebėti, o laiko persukimas gali išbalansuoti jų vidinį laikrodį ir įprastą režimą“, – teigia docentė.
Diskusijų klausimas
Anot Medicinos fakulteto mokslininkės, persukus laiką svarbiausia laikytis režimo ir miego higienos, miegoti gerai išvėdintame, vėsesniame kambaryje, kelios valandos iki miego reikėtų vengti ekranų, nevalgyti sunkiai virškinamo maisto, nevartoti kofeino turinčių gėrimų. „Jei pastebite, kad ilgiau pamiegojus ryte Jums sunkiau užmigti, šeštadienį prieš laiko sukimą galite sau leisti ilgiau pavakaroti, kad sekmadienio vakare pavyktų lengviau užmigti įprastu laiku. Jei ryte sunku atsikelti ir jaučiatės mieguisti, stenkitės kuo ilgiau pabūti rytinėje saulės šviesoje. Ji padės išbusti ir subalansuoti cirkadinius ritmus. Energijos ryte gali suteikti ir lengva fizinė veikla, sportas“, – siūlo doc. Vaida Taminskienė.
Vis tik, anot mokslininkės, tikrai vertėtų atsisakyti laiko sukiojimo, nes būtent laiko persukimas turi didžiausią neigiamą įtaką sveikatai.
„Kurį laiką pasirinkti yra diskusijų klausimas. Tiek vasaros, tiek žiemos laikas turi savų privalumų ir trūkumų. Renkantis laiką vertėtų nepamiršti ir kai kurių kultūrinių, ekonominių aspektų, pavyzdžiui, kada dauguma žmonių pradeda mokslus ir darbus, kokiu laiku gyvena kaimyninės šalys bei valstybės su kuriomis dirbame ar kur dažniausiai keliaujame. Visa tai turėtų būti apsvarstyta prieš priimant galutinį sprendimą“, – teigia doc. Vaida Taminskienė.
Šaltinis: LRT.LT